Naujos technologinės revoliucijos vėjams padvelkus: lanksčioji elektronika (0)
Tampioji, arba lanksčioji, elektronika (angl. Stretchable Electronics) kol kas tik „kūdikystės" stadijoje, tačiau, manoma, kad įrenginiai, galintys lankstytis nelūždami, netolimoje ateityje galėtų kardinaliai pakeisti tokius šiuolaikinius įrenginius, kaip išmanieji telefonai, saulės elementai ar medicininiai implantai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Futuristai jau seniai prognozavo ateityje būsiant drabužių su jutikliais, leidžiančiais kontroliuoti juos nešiojančiojo gyvybines funkcijas, ar į marškinių arba striukės audeklą įaustų išmaniųjų telefonų. Panašu, kad jau atėjo metas šioms prognozėms tapti realybe.
Šiuolaikiniai mikroelektronikos komponentai pasižymi viena ne itin „patrauklia“ savybe: jie visai neblogai „jaučiasi“ ant kietų paviršių, tačiau pritvirtinti prie lankstaus pagrindo labai lengvai lūžta.
Tyrėjas Andre Studartas iš Šveicarijos Federalinio technologijų instituto, esančio Ciuriche, aiškina reikalo esmę taip: „Jei paimsime dvi medžiagas su labai skirtingomis mechaninėmis savybėmis ir bandysime jas sujungti į vieną komponentą, tai susidursime su labai rimtomis problemomis“.
Stuardas kartu su savo kolegomis šią problemą išsprendė sukūrę tampomąją medžiagą, kuri padaryta iš poliuretano, turinčio savyje kietos medžiagos intarpų, leidžiančių į juos inkapsuliuoti gana subtilius mikroelektronikos elementus. Minkštoji šio kompozito dalis gali keisti savo matmenis net 350 %. Plonomis aliuminio oksido plokštelėmis padengti standieji elementai, kurie prie juos laikančio minkšto pagrindo priklijuoti laponitu vadinamais sintetiniais klijais, tempiant lieka standūs ir apsaugo juose slypinčią elektroniką nuo jai pražūtingos deformacijos.
Medžiaga, apie kurios išradimą skelbiama žurnale Nature Communications, yra sluoksniuota. Kadangi standžiųjų plokštelių koncentracija deformuojant medžiagą kinta palaipsniui, jungtis tarp tampriosios ir standžiosios dalies lieka tvirta.
„Tokiomis savybėmis pasižymi daugelis biologinių sistemų, pavyzdžiui, raumenų ir kaulų su juos jungiančiais raiščiais sistema, – pasakoja Stuardas. – Vis dėlto analogiškų dirbtinių medžiagų pavyzdžių kol kas turime nedaug.“
Tokių medžiagų pritaikymo rinkoje galimybės labai plačios. Pavyzdžiui, būtų galima jas panaudoti chroniškoms ligoms, tokioms kaip diabetas ar padidintas kraujospūdis gydyti, siekiant nuolat kontroliuoti organams būtinų medikamentų tiekimą. Kitas taikymo pavyzdys būtų dirbtiniai raiščiai arba dantys.
(9)
(0)
(7)