Tautiečio sėkmė: slapta veikla Korėjoje sužavėjo milijonus (Video) ()
Daugiau nei 100 tūkst. prenumeratorių, milijonai peržiūrų ir sėkmė vaizdo įrašų dalijimosi platformoje „YouTube“ – tuo gali pasigirti 25-erių kretingiškis Vilius Vasiliauskas, dabar gyvenantis Seule, Pietų Korėjoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vaikinas Anglijoje esančiame Astono universitete įgijo Tarptautinių santykių ir politikos specialisto išsilavinimą, tačiau sako, kad dabar jo aistra – „YouTube“, nors ir laiko ją paslaptyje.
– Papasakok, kaip nutiko, kad išvykai į Pietų Korėją?
– Pirmą kartą išvykau per mainų programą. Pietų Korėjoje praleidau metus. Planavau dirbti Briuselyje pagal įgytą specialybę, nes jau turėjau praktikos vienoje iš Europos Sąjungos institucijų. Tačiau darbas ten man pasirodė labai biurokratiškas ir nejaučiau pakankamai potencialo tobulėti.
Taigi nusprendžiau grįžti į Pietų Korėją ir pradėti savo mobiliosios aplikacijos startuolį ir tuo pat metu kurti „YouTube“ vaizdo įrašus. Šiuo metu Korėja investuoja labai daug į startuolius ir, būdama viena iš pirmaujančių IT šalių, man pasirodė tinkama pradėti verslą.
– O kaip pradėjai kurti „YouTube“ vaizdo įrašus?
– Keliaudamas aplink pasaulį pradėjau filmuoti vaizdo įrašus. Korėjoje dalyvavau poroje vaizdo įrašų konkursų, kuriuos laimėjau. Kadangi „YouTube“ visuomet užėmė svarbią dalį mano gyvenime – nuo juokingų vaizdo įrašų iki mokymosi naudotis „photoshop“ ar programuoti, nutariau, kad galbūt reikėti pačiam sukurti kanalą šioje svetainėje.
Idėja buvo pasidalinti sukauptomis žiniomis su kitais užsieniečiais, kurie ketina vykti į Pietų Korėją. Galiausiai mano vaizdo įrašai išsivystė į vaidybinius filmukus apie Korėją, o po to pomėgis kurti vaizdo įrašus apie Korėją peraugo į pomėgį tiesiog kurti vaidybinius vaizdo įrašus.
– Ką galima rasti tavo kanale?
– Visa kanalo idėja yra – atpažįstami kasdieniai nutikimai. Dalykai, su kuriais susiduriame beveik kiekvieną dieną, tačiau ne visada sustojame apie juos pagalvoti. Vaizdo įrašai tiesiog atspindi kai kuriuos gyvenimo aspektus humoro forma ar su ironijos prieskoniu.
Tarkim, vienas iš įrašų buvo „Misanderstood texts“ (nesuprastos žinutės – liet.), kai žmonės susirašinėja žinutėmis, tačiau nenaudoja jokių simbolių, kurie išreikštų jų intonaciją. Taigi teigiamas sakinys gali labai greitai pavirsti neigiamu, jeigu nėra teigiamos intonacijos. Tai turbūt yra nutikę visiems. Mes tiesiog tai parodome vaizdo įrašu atskleisdami kraštutinumus.
– Sakei, kad tavo vaidybiniai filmukai buvo susiję su Korėja, tačiau dabar nusprendei jų stilių pakeisti. Kodėl taip nutiko?
– Atsakymas labai paprastas. Kuriant vien vaizdo įrašus apie Korėją, esi labai apribotas, tai labai siauras spektras. Kadangi turėjau daug idėjų, nesusijusių su Korėja, nusprendžiau kurti bendresnio tipo vaizdo įrašus.
– Kaip gimsta idėjos tavo vaizdo įrašams?
– Kaip minėjau, realiai jos gimsta tiesiog iš gyvenimo situacijų. Tiesiog kiekvieną kartą, kai kažkas atsitinka, užsirašau idėjas ir kai turiu laiko parašau scenarijų, kuris galėtų tas idėjas išreikšti vaizdu.
Taip pat kartais būna „brainstorm“ (minčių audra – liet.) sesijos, tokios „kas būtų, jeigu...“. Pavyzdžiui, kas būtų, jeigu būtų vertėjas, kuris išverstų, ką merginos ar vaikinai sako palaikydami santykius, o ką jie tuo metu mano iš tikro. Arba kas būtų, jei paprasti žmonės sakytų dalykus, kuriuos sako Donaldas Trumpas.
– Turi daugiau nei 100 tūkst. prenumeratorių, o tavo kai kurie įrašai peržiūrėti milijonus kartų. Natūralu, kad sulauki ir daug komentarų. Kokie jie būna ir ką darai, jei jie būna neigiami?
– Komentarų būna daug ir įvairių, bet daugiausia visi teigiami. Buvau nustebintas, kiek daug žmonių man siunčia privačias žinutes. O neigiamų komentarų visada bus, nesvarbu, kokio tipo vaizdo įrašas. Konstruktyvi kritika yra gerai, tačiau, jeigu komentarai tiesiog užgaulūs, juos ignoruoju. „YouTube“ svetainėje nemokant ignoruoti neigiamų komentarų išgyventi neįmanoma.
– Tavo vaidybiniuose filmukuose pasirodo ir kiti žmonės. Ar sunku įkalbėti juos suvaidinti?
– Manau, aš esu labai laimingas, nes turiu porą labai talentingų draugų, kurie man padeda. Tačiau kadangi visi esame labai užsiėmę, kas Korėjoje yra įprasta, sunku rasti laiko. Tai aišku daro įtaką įrašų kokybei. Nepasiekiu tokios kokybės, kokios norėčiau, kad jie būtų.
Ieškojau ir kitų žmonių, kurie galėtų dalyvauti. Turint prenumeratorių ganėtinai paprasta surasti žmonių, norinčių prisidėti. Tačiau Korėjoje ne tiek daug žmonių kalba angliškai, o tai sukelia sunkumų.
– Ne paslaptis, kad iš „YouTube“ galima užsidirbti. Ar tai yra tavo kasdienis darbas ir ar pavyksta iš to pragyventi?
– Kol kas didžiausią dėmesį skiriu vaizdo įrašų kūrimo įgūdžių tobulinimui, taigi uždarbis nėra pagrindinis mano tikslas. Ilgą laiką vaizdo įrašai buvo tiesiog pomėgis, kuris padeda atsitraukti nuo nuolatinio gyvenimo biure, bandant sukurti mobiliąją programėlę. Tačiau, manau, kad netrukus tai galėtų tapti mano tikruoju darbu.
– Kaip į tokią tavo veiklą reaguoja šeima, artimieji?
– Tiesą sakant, aš laikau visa tai paslaptyje. Maniau, kad kurti lengvus, lengvabūdiškus vaizdo įrašus nėra gerai įvaizdžiui. Dėl to, tiesą sakant, mano prenumeratoriai net nežino, iš kur aš esu. Dažniausias klausimas yra būtent šis: „Iš kur tu esi?“.
Prieš porą mėnesių mano tėvai kažkaip sugebėjo atrasti mano kanalą, nors ir buvau juos užblokavęs. Tačiau jų reakcija buvo geresnė, nei tikėjausi. Startuolių bendruomenėje Korėjoje taip pat niekam apie tai nesakiau, bet kanalas išaugo tiek, kad žmonės pradėjo mane tiesiog atpažinti renginiuose. Buvau labai nustebintas, kai truputį vyresni investuotojai pasakė, kad jiems patinka mano įrašai ir pradėjo siūlyti savo idėjas.
Suvokiau labai greitai, kad šitas kanalas atvėrė daug durų, kurios prieš tai buvo uždarytos. To aš visiškai nesitikėjau. Bet dauguma mano draugų iki šiol vis dar nežino apie mano kanalą, kadangi aš nenaudoju asmeninių socialinių profilių. Tiesą sakant, man labiau patinka būti už kameros nei prieš kamerą. Tačiau aš pradėjau visa tai vienas pats, tad nebuvo jokio kito pasirinkimo – teko būti pačiam prieš kamerą. Dėl to dažniausiai, kai susitinku su nepažįstamais, nekalbu apie „YouTube“, nebent jie taip pat dirba šioje sferoje.
– Kaip įsivaizduoji savo ateitį šioje srityje?
– Dabar tikiuosi tiesiog surasti pakankamai laiko tobulėjimui ir vaizdo įrašų kokybės gerinimui. Pradėjau porą projektų su skirtingomis kompanijomis, kuriu jiems vaizdo produkciją. Taigi, tikiuosi, kad dirbdamas su šiais projektais tobulėsiu ir įgysiu naujos praktikos, įgūdžių.
Ateities planai – surasti daugiau projektų, dirbti su kompanijomis. Bet „YouTube“ matau labai daug potencialo, tad nuolat plėtoju naujus projektus ir idėjas.
