Pjaustymo lentelė už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainuoja 28 eurus. Duonriekis peilis už 142 eurus, kurio kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė už 184 eurus, kiaurasamtis už 70 eurų, galąstuvas už 103 eurus, peilis mėsai kapoti už 250 eurų, sietelis už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai už 243 eurus ir 258 eurus - šiuos ir kitus įprastus virtuvės įrankius už neįprastą kainą Lietuvos kariuomenė įsigijo pirkdama atsargines detales ir agregatus savo lauko virtuvėms.

Minėtus virtuvės įrankius Lietuvos kariuomenė įsigijo maždaug aštuoniais kartais brangiau, nei tuo metu jos kainavo rinkoje.

„Auksinius“ virtuvės įrankius kariuomenė įsigijo iš UAB „Nota bene“ – vienintelės bendrovės, pateikusios pasiūlymą šiam pirkimui. „Nota bene“ - laiko patikrinta kariuomenės tiekėja. Nuo 2006-ųjų ši bendrovė yra laimėjusi virš penkiasdešimt skirtingos apimties Lietuvos kariuomenės skelbtų viešųjų pirkimų už bendrą beveik 30 mln. eurų vertę. „Nota bene“ yra ir viena iš dešimties didžiausių Lietuvos kariuomenės tiekėjų.

„Vieno dalyvio konkursai ir ilgamečiai ryšiai su vienu tiekėju eliminuoja perkančiųjų organizacijų racionalų požiūrį į valstybės lėšų naudojimą – tai pasakytina tiek apie šį, tiek apie kitus Lietuvos kariuomenės ir „Nota bene“ sandorius, - sako Viešųjų ryšių tarnybos direktorė Diana Vilytė. - Stipri kariuomenė turi naudotis kokybiška lauko virtuvių įranga, tačiau šiuo atveju lojalumas senam tiekėjui nugalėjo racionalumą, kurį būtų pademonstravusi bet kuri samtį rankoje nors kartą laikiusi šeimininkė“.

Su šia bendrove Lietuvos kariuomenė 2014 m. pasirašė 1,622 mln. eurų vertės preliminarią lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo sutartį (turėdama preliminariąją sutartį su konkrečiu tiekėju, perkančioji organizacija gali pirkti iš tiekėjo sutartyje numatytomis sąlygomis pagal poreikį, neskelbdama atskiro konkurso). Remiantis ja, tais pačiais metais kariuomenė suformavo savo pirmąjį užsakymą už 173,8 tūkst. eurų – juo, kartu su kitomis prekėmis, ir nupirkti minėti įrankiai.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) teisėsaugos institucijų prašymu atliko minėtų sutarčių vertinimą ir rado jose pažeidimų.

Pavyzdžiui, sutartyje nurodžius, kad visų prekių gamintojas yra „Karcher-Futuretech GmbH“ (išskyrus kelias prekes, kurių gamintojas „Dometic“), buvo pristatytos ir kitų gamintojų prekės, ant kurių bendrovė buvo užklijavusi lipdukus su „Karcher-Futuretech GmbH“ pavadinimu.

Kaip nurodyta Krašto apsaugos ministerijos Centralizuoto vidaus audito departamento atliktame įvertinime, Lietuvos kariuomenė priėmė ir atsiskaitė už sutarties reikalavimų neatitinkančias prekes, ir dar už jas permokėjo – identiškų (to paties gamintojo, tokio paties modelio) prekių kainos rinkoje tuo metu buvo ženkliai mažesnės.

Pavyzdžiui, už kiaurasamčius, kurių vienetas rinkoje tuo metu kainavo apie 9,20 Eur eurų, Lietuvos kariuomenė sumokėjo po 70 eurų už vienetą. 250 eurų už vienetą Lietuvos kariuomenei kainavęs virtuvinis kapojimui skirtas peilis rinkoje tuo metu kainavo apie 44,42 Eur. Už peilių galąstuvus sumokėta po 103 eurus už vienetą, nors to paties gamintojos toks pats galąstuvas kainavo apie 11,24 eurų. Vartymui skirta mentelė (dokumentuose nurodoma kaip „platus keptuvės peilis“) rinkoje tuo metu kainavo 9,33 eurų, tačiau „Nota bene“ už ja sumokėta po 75 eurus už vienetą. Virtuvinis sietelis, parduotuvėje kainavęs 20 eurų, Lietuvos kariuomenės įsigytas 161 eurą. Identiška pjaustymo lentelė rinkoje tuo metu kainavo apie 28 eurus, tačiau Lietuvos kariuomenė sumokėjo po 180 eurų už vienetą. Minėtus įrankius galima rasti bene kiekvienoje virtuvės įrangos profesionalams ir mėgėjams parduotuvėje.

Lauko virtuvių atsarginėms detalėms ir agregatams įsigyti Lietuvos kariuomenė planavo skirti iš viso 724 tūkst. eurų, tačiau „Nota bene“ pasiūlyta dvigubai didesnė 1,622 mln. eurų suma pasirodė priimtina. VPT išvadose akcentuojama, jog perkančioji organizacija turėtų ne didinti pirkimui suplanuotas lėšas, o gauti jas neviršijantį pasiūlymą.

VPT rado pažeidimų ir kituose Lietuvos kariuomenės pirkimuose. Vertinant, kaip įgyvendinama 240 tūkst. eurų vertės Lietuvos kariuomenės sutartis su „Nota bene“ dėl 4 komplektų karių apgyvendinimui skirtų palapinių, konstatuota, jog sutartis vykdoma neskaidriai. Vertinimo metu nustatyta, jog pateiktuose dokumentuose sistemiškai nesutampa datos, sertifikatai apie kariuomenės atstovų apmokymą eksploatuoti palapines išduoti anksčiau, nei kariuomenė priėmė prekes. Pagal palapinių techninę specifikaciją privalomi įrankių ir instrumentų bei atsarginių detalių komplektai tikrinimo metu nebuvo pateikti, tad VPT išvadose nurodoma, jog kariuomenė priėmė iš tiekėjo įrangą, kuri neatitinka pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytų reikalavimų.

Neigiamai įvertintas ir Lietuvos kariuomenės 1,342 mln. eurų karinių kastuvėlių pirkimas, kuriame, atmetusi kitų tiekėjų pasiūlymus, Lietuvos kariuomenė laimėtoja paskelbė didžiausią – 1,522 mln. eurų - kainą pasiūliusią UAB „Nota bene“.

VPT šiuo metu dar nagrinėja gautą tiekėjo pretenziją dar vienam Lietuvos kariuomenės pirkimui. Jame laimėtoja pripažinta vėl „Nota bene“, su kuria pasirašyta 126 800 eurų vertės preliminarioji sutartis dėl antklodžių tiekimo. Dvigubai mažesnę – 66 400 eurų – kainą pasiūliusio tiekėjo pasiūlymas atmestas kaip neatitikęs techninės specifikacijos reikalavimų.

Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė jau dvejus metus siekia įrodyti galimą sukčiavimą įsigyjant virtuvės įrangą

Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė jau nuo 2014 metų pabaigos, gavusi informaciją apie galimus pažeidimus vykdant virtuvės įrangos įsigijimą, nuosekliai juos tyrė, informavo ikiteisminio tyrimo institucijas, taikė drausminio poveikio priemones.

„Mano pavedimu, šį įsigijimą dar 2014 m. vertino Krašto apsaugos ministerijos Centralizuotas vidaus audito departamentas ir tyrė Generalinė inspekcija. Jų tyrimų medžiaga buvo perduota prokuratūrai su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Prokuratūrai nustačius, kad mūsų pareigūnų veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, po kurio už šį įsigijimą atsakingam karininkui buvo skirta tarnybinė nuobauda“, - sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Informacija apie Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandorį, kurią rugpjūčio 30 d. pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba, yra tik dalis Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės dar nuo 2014 m. atliekamų tyrimų.

Spaudos konferencijos metu kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas patvirtino, kad Lietuvos kariuomenė Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė visą medžiagą, susijusią su šiuo pirkimu, ir informavo apie kariuomenės viduje atliktus tyrimus.

„Pritariu Viešųjų pirkimų tarnybos ir ikiteisminio tyrimo institucijų siekiui ištirti visas aplinkybes, susijusias su Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandoriu. Jei patikrinimo metu būtų nustatytos korupcijos apraiškos, kaip kariuomenės vadas, užtikrinu, kad nusižengusieji sulauktų atitinkamo įvertinimo. Noriu pabrėžti, kad Lietuvos kariuomenėje korupcijos apraiškos nėra ir nebus toleruojamos“, - situaciją pakomentavo kariuomenės vadas.

Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas, kaip perkančioji organizacija, identifikavusi virtuvės įrangos poreikį, suplanavo ir vykdė lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų įsigijimo procedūras.

Atsižvelgiant į planuojamą pirkimo vertę, buvo paskelbtas atviras konkursas. Jo metu buvo gautas tik vienas pasiūlymas, kurį pateikė UAB „Nota Bene“. Su minėta bendrove buvo sudaryta preliminarioji sutartis, neįpareigojanti nupirkti visų joje numatytų prekių, o numatanti, kad dėl konkrečių prekių pristatymo turi būti sudaromos atskiros prekių pirkimo-pardavimo sutartys.

2014 m. spalio 8 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Nota Bene“ dėl virtuvės agregatų ir atsarginių dalių įsigijimo už 600 tūkst. litų (175 tūkst. eurų). Vykdant sutarties vykdymo kontrolės procedūras, buvo gauta informacija, kad įmonė pristatė prekes, kurios yra ne to gamintojo, kuris nurodytas sutartyje. Atsižvelgiant į šį pranešimą, krašto apsaugos ministras pavedė Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui atlikti tarnybinį patikrinimą.

Krašto apsaugos ministerijos Generaliniam inspektoriui, kartu su Centralizuoto vidaus audito departamento atstovais, atlikus tarnybinį patikrinimą buvo konstatuoti pažeidimai, susiję tiek su pirkimo planavimu, organizavimu ir vykdymu, tiek ir su sutarties vykdymu. Todėl visa surinkta medžiaga buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, siekiant įvertinti, ar Lietuvos kariuomenės pareigūnų veikose nėra nusikalstamų veikų požymių ir, ar UAB „Nota Bene“ veikoje nėra nusikalstamo sukčiavimo.

Pažymėtina, kad 2015 m. buvo gautas atsakymas iš ikiteisminio tyrimo institucijų, kad Lietuvos kariuomenės pareigūnų, susijusių su minimo pirkimo organizavimu nėra nusikalstamos veikos požymių. Dėl UAB „Nota Bene“ veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nepaisant to, kad Lietuvos kariuomenės pareigūnų veiksmuose nebuvo nustatytos nusikalstamos veikos požymių, jų veiksmai buvo vertinami pakartotinai ir kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento direktoriui, atsakingam už pirkimo organizavimą, buvo skirta drausminė nuobauda – dviem mėnesiams 20 proc. sumažintas tarnybinis atlyginimas.

Šių metų pavasarį Lietuvos kariuomenė buvo informuota, kad ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Nota Bene“ veikų yra nutraukiamas nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nesutikdama su tokiu prokuroro sprendimu, Lietuvos kariuomenė jį apskundė ikiteisminio tyrimo kontrolę atliekančiam prokurorui. Šio skundo nepatenkinus, Lietuvos kariuomenė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šiuo metu sprendimas dėl pateikto skundo dar nepriimtas.

Spaudos konferencijos KAM metu krašto apsaugos ministras J. Olekas informavo, kad įsigytos prekės iki šiol yra laikomos sandėlyje, nes tikimasi, kad bus pradėta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo pateikiant ne tas prekes, kurios buvo perkamos.

„Mažiau nei prieš dvi savaites, rugpjūčio 17 d., mes dar kartą apskundėme prokurorų sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, - sakė krašto apsaugos ministras. - Kaip ministras, ėmiausi ir toliau imsiuosi visų priemonių, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų išleidžiami teisingai, o nesąžiningi tiekėjai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“.

2016 m. Viešųjų pirkimų tarnyba pradėjo kontrolinį patikrinimą dėl Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandorio. Atlikusi vertinimą ji patvirtino tam tikrus pažeidimus, kuriuos jau 2015 m. buvo nustatę KAM Centralizuotas vidaus audito departamentas ir Generalinė inspekcija.

Virtuvės įrankių kainos nenormalios atrodo ir pačiam „Nota bene“ direktoriui 

Lietuvos kariuomenės įsigytų virtuvės įrankių kainos nenormalios atrodo ir pačiam jų tiekėjui, bendrovės „Nota bene“ direktoriui ir vienam akcininkų Andriui Jazgevičiui.

„Žinoma, kad ne“, – BNS antradienį sakė A. Jazgevičius, paklaustas, ar 180 eurų pjaustymo lentelės kaina jam atrodo adekvati.

„Mes po to pamatėme, kadangi buvo įvairūs tyrimai, kuriuos atliko Lietuvos kariuomenėje, kad ir rinkoje galima nusipirkti, ir iš už kampo. Arba ne iš kampo, o iš kitų atstovų, kurie Lietuvoje užsiima virtuvės įrangos reikmenų pardavimu“, – kalbėjo jis.

Tai „Nota bene“ vadovas pareiškė, Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) paskelbus, kad virtuvės įrankius iš šios bendrovės kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje.

A. Jazgevičius aiškino, kad šiuos pirkimus kariuomenė vykdė, pirkdama atsargines dalis lauko virtuvėms, kurias įsigijo prieš keliolika metų.

„Ten buvo pirkimas lauko virtuvės atsarginių detalių ir priedų joms. Tai į tą lauko virtuvės įeina ir įvairūs įrankiai, kurie vartojami gamybai maisto“, – sakė „Nota bene“ vadovas.

A. Jazgevičius teigė, kad jo vadovaujama įmonė nesiūlė kariuomenei tokių kainų už virtuvės įrankius, o tai darė jų gamintoja „Karcher-Futuretech GmbH“.  Pasak jo, „Nota bene“ tik perparduoda šiuos gaminius.

Visgi verslininkas aiškino, kad ne visus virtuvės įrankius gamino „Karcher-Futuretech GmbH“.

„Kai perkate „Volkswagen“ automobilį, tai ar manote, kad padangų gamintojas irgi yra „Volkswagen“? Arba kažkokio siurblio, irgi „Volkswagen“? Tai aišku, ne, tai yra daiktai, kurie yra komplektuojami, (...) o „Karcher – Futuretech“ patvirtina, kad tie daiktai gali būti naudojami su įmonės prekės ženklu“, – kalbėjo A. Jazgevičius.

Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė teigia savo ir teisėsaugos institucijų jėgomis bandanti išaiškinti sukčiavimą būtent dėl to, kad „Nota bene“ pateikė „Karcher-Futuretech GmbH“ prekės ženklu pažymėtą produkciją.

Virtuvės įrankius Lietuvos kariuomenė įsigijo po to, kai su „Nota bene“ sudarė preliminarią maždaug 1,6 mln. eurų sutartį.  Preliminarios sutarties vertė beveik dvigubai viršijo planuotą pirkimo sutarties vertę, kuri buvo numatyta 724 tūkst. eurų.

Į ją įėjo ne tik įrankiai, bet ir kita produkcija. Virtuvės įrankiai iš viso kainavo apie 174 tūkst. eurų.

A. Jazgevičius patvirtino, kad preliminarioje sutartyje buvo matyti visos 190-ies produktų kainos.

Preliminarią sutartį 2014 spalio 1 dieną pasirašė A. Jazgevičius ir Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento direktorius pulkininkas leitenantas Valdas Dambrauskas. Sutartis buvo su dviem priedais.

Kariuomenės Materialinių resursų departamentas virtuvės įrankių pirkimo sąlygas ruošė jau remdamasis gamintojo „Karcher“ dar 2001 metais pateiktomis instrukcijomis ir katalogais. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat konstatavo, kad departamentas yra tikslinęs kai kuriuos potencialių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus tam, kad būtent „Nota bene“ juos atitiktų.

„Nota bene“ yra „Karcher-Futuretech GmbH“ oficialus atstovas Lietuvoje.

Tai – ne pirmas kartas, kai kariuomenė įsigyja brangesnių, nei įprastai rinkoje, gaminių per tarpininką „Nota Bene“. Kaip rašė „Kauno diena“, 2002-aisiais už eksperimentines lauko virtuves Krašto apsaugos ministerija įmonei „Nota Bene“ sumokėjo 7,457 mln. litų (2,16 mln. eurų), o už keturis mobilius tualetus ir dušo kabinas – 1,928 mln. litų (apie 560 mln. eurų).

Pirktos palapinės tiko ir be priedų

Kilus triukšmui dėl Lietuvos kariuomenės kosminėmis kainomis nusipirktų virtuvės įrankių, keistas kariuomenės sąsajas su milijoninės vertės konkursus laiminčia bendrove „Nota Bene“ rodo ir kitas Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sukritikuotas pirkimas – kariškų palapinių. Dokumentai rodo, kad sertifikatai, įrodantys, kad kariai moka jomis naudotis, buvo išduoti anksčiau, nei kariuomenė gavo pačias palapines. Bandydama tai paaiškinti kariuomenė dar labiau klimpsta.

VPT užkliuvo šių metų sausį pasirašyta Lietuvos kariuomenės ir bendrovės „Nota Bene“ 240 tūkst. eurų vertės sutartis, pagal kurią buvo perkami keturi karių apgyvendinimui skirtų palapinių komplektai.

Tarnyba įvardijo šį pirkimą neskaidriu.

Pagal kariuomenės ir bendrovės pasirašytą sutartį, „Nota Bene“ įsipareigojo pateikusi prekes apmokyti penkis karius taisyklingai naudoti palapines, remontuoti smulkius gedimus.

Po apmokymų jiems turėjo būti įteikti sertifikatai, tačiau, kaip savo išvadoje teigia VPT, jie buvo išduoti beveik mėnesiu anksčiau, nei kariuomenė priėmė atkeliavusias palapines.

VPT atstovai dar birželio pabaigoje vyko į Lietuvos kariuomenės Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną ir tikrino įsigytas palapines bei visus sutartyje numatytus priedus prie jų.

Šio apsilankymo metu paaiškėjo, kad „Nota Bene“ neatvežė palapinių smulkiam remontui reikalingų atsarginių dalių komplektų.

VPT išvadose nurodoma, kad kariuomenė priėmė iš tiekėjo įrangą, kuri neatitinka pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytų reikalavimų.

Kariuomenės atstovai aiškindamiesi dar labiau painiojasi

Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai Mindaugas Neimontas, remdamasis Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos jam pateikta informacija, 15min teigė, kad palapines kariuomenei bendrovė pristatė šių metų gegužės 13 dieną.

„Situacija, kad sertifikatai neva gauti anksčiau nei pačios palapinės, susidarė dėl techninės vežėjo klaidos pildant važtaraštį (jame vietoj 2016-05-13 buvo įrašyta data – 2015-05-13). Apie tai raštu Lietuvos kariuomenę informavo palapinių pardavėjas „Nota Bene“, tai patvirtina ir sutartis, sudaryta tarp pardavėjo ir vežėjo bei sąskaita faktūra“, – teigiama raštu 15min atsiųstame atsakyme.

Tačiau VPT išvadoje dėstomos visai kitos datos.

„Nustatyta, jog prekės buvo pristatytos 2016 gegužės 16 dieną, prekės priimtos priėmimo-perdavimo aktu birželio 17 dieną“, – teigiama VPT išvadoje.

Išduotuose palapinių naudojimo sertifikatuose įrašyta jų data, VPT duomenimis, yra gegužės 19-oji.

Kad prekės buvo priimtos birželio 17 dieną, M. Neimontas patvirtino atsakydamas į kitą 15min klausimą.

Paklaustas, kodėl buvo priimti nepilni palapinių komplektai – trūko atsarginių dalių, M. Neimontas atrašė, kad komplektai buvo perimti vadovaujantis nustatytomis procedūromis.

„Priėmimo komisija, patikrinusi ir įvertinusi prekes, konstatavo, kad jos yra kokybiškos ir atitinka sutartyje nustatytus reikalavimus bei 2016 m. birželio 17 d. pasirašė prekių perdavimo-priėmimo aktą“, – teigė jis.

VPT išvadoje konstatavo, kad Lietuvos kariuomenės darbuotojai nebuvo tinkamai apmokyti surinkti palapines, be to, jomis naudotis pagal sutartį turėjo būti mokomi penki kariuomenės darbuotojai, tuo metu vienos tokios palapinės surinkimui reikalinga mažiausiai dešimties žmonių komanda.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonomika.lt

Komentarai (21)