Dyzeliniams automobiliams dar kartą skelbiama neišvengiama mirtis

Penktos kartos ADS skiriasi tuom, kad kurui naudojama skystas propano ir butano mišinys, įpurškiamas per elektromagnetinius purkštukus. Būtent naudojants penktos kartos ADS nekyla problemų kaip padidėjusios kuro sanaudos ar sumažejusi galia, nes užvedant automobili nereikia dujų garint. Sistemos atinka Euro 3 ir Euro 4 standartus, bet tai gali atlikti tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Jos kainuoja gerokai daugiau, labai jautrios dujų kokybei, tad šiuo metu plačiau naudojama tik Vakarų Europoje.

Man asmeniskai tai zemiau 2l yra silpni varikliai, aisku buna isimciu, kai kurie gamintojai isspaudzia ir daug galios ir mazo turio varikliu, bet jie prie zemu sukiu vistiek linke uzgesti, nes mases neturi,bet prie sito priprantama gana greitai, pavairaves 2 menesius startuosi su abiem kurais normaliai. Siap jei masina normalaus dydzio, tai bent 100kw turi buti. Jeigu imi dujas, tai kubatura ir galia tau rupes tik del draudimo, per daug galios vairuojant nebus. Zodziu, normalaus dydzio masinai nuo 100kw, mazai nuo 80kw.

Nori taupyti perki 1.9 tdi. Nieko patikimesnio ir ekonomiškesnio nėra sukurta. Kėbulas ir markė pagal skonį. Apžiūrinėjant auto tiesiog pamėgini kurt jai griebia iš pusės pasukimo gerai. Tada pravažiavęs ir sušilęs motorą gesini, jai užgeso akimirksniu, gerai. Tada vėl kuri jai ir vėl užsikūrė iš pusės pasukimo tai duodi pinigus ir riedi su 5-6l 100km. Apie lenktynes pamiršk, jai mėgsti gazuot tada tik benziną.

Dar viena alternatyva varikliui sumazinti ismetimo sistema ir padidinti galia bei tarnavimo laika Aquatune http://aquatune.com/ pliusu daug, vienintelis minusas kaip ir benzininiams auto duju iranga dedant viskas kainuoja, tik sitam reikalui paprasciau pili ne dujes o distiliuota H2O, ekologiskiau tai tikrai bus :] Maciau kazkas buvo ir LT i dizeli pasistates toki dalyka, idomu suzinoti kaip ten su TA kai sumazeja ismetimo rodykliai zenkliai ir galia padideja jei itin galingas auto :]

Aš nekalbėjau apie autorizuotus servisus. Taip, ten žalių specialistų daug. Bet yra kitas pliusas - jei kas negerai, gali eit ir diskutuot. Su garažiniais - tai kaip su pliku pešiotis. Specializuoti servisai - nebūtinai autorizuoti.

Aš rekomenduoju benziną, ypač mieste. Jei kišenė leidžia, tai gali ir be dujų važiuot. Pats dabar vairuoju Volvo S60 2001 metų, 2.4l 103kw. Didelis privalumas tas, kad su dyzeliu, jei reikia labai staigiai pajudėt, iki kokių 30-40km/h, tai jau papildomą sekundę pridės vien pavaros perjungimas, kas su benzinu nėra privaloma. Malonus dalykas yra tolygus galios pasiskirstymas - dažnas dyzelis pradeda "traukt" prie 1500, o nustoja - prie maždaug 3000. O benzinas nuo 2000 iki 5000 praktiškai vienodai. Mano vairuojamos Volvo S60 kuro sąnaudos yra ~12l dujų ir 1.5l benzino /100km. Čia statistika iš maždaug 5000km, važiuojant ~50% mieste, bet retai sėdint kamščiuose. Dar labai daug privalumų yra žiemą. Variklis sušyla kurkas greičiau, ir akumuliatorius greitai įsikrauna. Brolis su populiariu kompatiniu dyzeliu Opel Astra važiuoja ~5km į darbą, tai žiemą tenka kas savaitę įkrauti akumuliatorių.

O iš kur tiek distiliuoto vandens galima gauti? Pažiurėjau distiliuoto vandens kaina, 5L 1, 90€ (0,38€ už litra).

Kazka tu cia baisiai suvelei. Pradziai tai butent dyzeliniai automobiliai pasizymi tuo, kad norint staigiai pagreitet, daugeliu atveju nereikia perjungt pavaros, nes vaziuojant normaliu rezimu variklio apsukos visada buna to traukos diapazono pradzioje. Tiesa, yra tas vadinamas turbo-lagas, bet tai budinga tiek dyzeliniams tiek benzininiams turbo varikliams. Objektyvumo delei reiketu ziuret to paties automobilio su benzininiu ir dyzeliniu varikliu pagreitejimo rezultatus nuo 60 iki 100 ar nuo 80 iki 120, kur dyzeliai daugeliu atveju rodo geresnius rezultatus. Tolygus galios pasiskirstymas velgi yra labiau dyzeliui budingas dalykas, nes jis turi didesni diapazona, kuriame galima islaikyti maximalia trauka. Benzininio variklio traukos kreive paprastai kyla didejant apsukoms, ir pasiekusi pika staciai krenta zemyn. Aisku, jeigu lygint benzinini varikli su turbina, tai jo traukos kreive tampa panasesne i dyzelio. Tavo volvo, yra aplamai blogas pasirinkimas, nes cia pats silpniausias is ju siulytu benzininiu varikliu, kuris neturi nei traukos, nei yra ekonomiskas, tiksliau sakant, yra tik 10ag galingesnis uz silpniausia siam modeliui siulyta dyzeli (tos pacios kubaturos) ir turintis apie 2 litrais didesnes vidutines degalu sanaudas (cia ant popieriaus. Realiai skirtumas bus didesnis). Apie problemas su dyzeliu ziema, aplamai reiketu kalbet maziau. Taip, seni dyzeliai turejo ivairiu problemu - letas uzsilimas, sunkus kurimasis, uzsalanti saliarka ir panasiai, bet cia problemos, budingos tikrai seniems automobiliams. Jeigu kalbet apie 2005+ gamybos automobilius - tu problemu nebera, plius reikia atsizvelgt ir i ta fakta, kad pas mus salcio klausimas darosi maziau aktualus del sylancio klimato.

Kukuli, šneki vėjus. Visų pirma, buvo kalbama apie tai, kad benzininių variklių pavarų dėžės - su ilgesnėmis pavaromis. Tai reiškia, kad įmušęs pavarą galiu jos nekeist (beveik automatas ), nes trauka neprapuls. Ir taip, nuo žemų apsukų benzinas netrauks, todėl gali tekti nužeminti pavarą. Dyzeliai NEPASKIRSTO savo sukimo momento plačiame diapazone. Įprastai yra taip - netraukia iki 1.5k rpm, traukia iki 3k rpm ir turi jungt kitą pavarą. Su benzinu: pradeda traukt nuo kokių 3k ir sėkmingai iki 7k traukia. Pavyzdys: http://i216.photobucket.com/albums/cc78 ... gtorq1.jpg - tipinis dyzelis http://rototest-research.eu/spec/view/p ... W-Nm-C.png - tipinis benzinas Karvės kaka. Žiemą girdžiu tik neužsikuriančius dyzelius, iš kurių tikrai ne visi seni - būna ir apynaujų. Šyla dyzeliai net ir nauji - gerokai lėčiau! Kas reiškia, jog važinėdamas po 3km daug kartų per dieną - amžinai sedėsi šaltame automobilyje.

Soriukas, bet mūsų darbinis transportas (nuo 1,6 iki 2,3L dyzeliai) yra nuo 2014 metų gamybos. Anei vienas neužšyla greičiau, negu mano senutė benzininė skarbonkė visai kitas reikalas su mano dar vienais ratais, 3.0L benzas, su tuo tai užtenka užvest variklį, nugramdyti stiklą ir iš kiemo išvažiuoji su šiltu vėjeliu salone.

Kažkiek tiesos yra. Honda Accord 2004 metų dyzelis iš karto šiltą orą pučia, bet tas nereiškia, jog variklis įšilęs. Tiesiog išmetamosios dujos panaudojamos salono šildymui. Su mano minimu Accord'u kiekvieną žiemą važiuojama į darbą už 7km. Toks atstumas tiesiog per mažas, kad akumuliatorius įsikrautų tiek, kiek energijos buvo sunaudota variklio užkurimui, todėl žiemą kas savaitę ar dvi tenka akumuliatorių krauti

Kukuli, sakei, kad automobilio su turbokompresoriumi kreivė tampa panašesnė į dyzelio, bet tu klisti. Čia truputi modifikuotas Honda B16A2 1.6 http://i302.photobucket.com/albums/nn97 ... 0ft-lb.jpg Aiškiai matosi, kad skiriasi kreivės.

Dar nuo variklio priklauso. BWM 2l dyzelis ir benzinas su turbo praktiškai taip pat kreives raito, tik dyzelio niutonai aukščiau sėdi visose apsukose: Dyzelis 135kw po remap: http://www.startline.lt/images/wall202/ ... 7479086828 Benzinas 135kw po remap: http://www.startline.lt/images/wall246/ ... 0549561305

Kai cr-x'o galingiausias stockinis variklis turejo viso labo 150hp, tu man rodai uzbombinta iki 311hp ir sakai, kad as neteisus? Ieskok kito grafiko, sitas netinka.

Ivaziuojant į zieda didziausia problema ne auto isibegejimas, o miegantys/bijantys arba isvis nesiorentuojantys kaip jame vaziuoti vairuotojai. Jeigu stovi ne pirmas, tai, bent man, amzina situacija, kad priekyje esantis diktuoja tempa per sankryza/ziede.

1. Zinok man irgi atrodo kad isibegeju greiciau nei raso gamintojas, bet tai nereiskia kad taip yra. 2. Jeigu gaunasi sanaudos tokios pacios kaip dyzelio, tai nieko ir neprarandi, tik auto remontui nereikia imti paskolos. 3. Cia i vienus vartus, ir vietos ir svorio prideda. 4. Atidirbes akumuliatorius is dyzelio gali dar metus tarnauti benzine O kiek girdejes is dyzeliu tai arba 1 begis yra juokingai trumpas, jo praktiskai nera, arba netraukia ant jo. O pajudeimas su begio permetimu ir visais turbo lagais gali ir ilgiau sekundes uztrukti. Ant aukstasukio benzino ( buna ir zemasukiu, dazniausiai silpnu varikliu, jie vaziuoja kaip dyzeliukai, tik silpnesni) tai 1 begiu iki 4-5k rpm gali vaziuoti reikalui esant, turesi 30-50km/h greiti ir dideli pagreiti, ko daugiau reikia?

Turėjau prieš tai du benzininius motorus su dujom, po to du dyzelius. Šiuo metu važiuoju su dyzeliu. Automobilis ne naujas, 11 metų senumo, vedasi žiema iš vis be jokių problemų, net nesijaučia skirtumo ar vasara ar žiema. Sušyla gal kiek lėčiau nei benzinas, bet kadangi variklis trijų litrų tai nereikia laukt pusvalandį, pravažiuoji kilometrą kitą ir jau šilta. Eksploatacijos kaštai.. turbinos restauracija tiek pat kiek benzininio variklio, purkštukų kaina ta pati, o daugiau ten stipriai nėra kam gest tame dyzelyje. Mieste tiek ekonomiškumo tiek dinamikos atžvilgiu net nėr ką lygint su benzu, o dar kadangi automatas, tai tik baronką sukioji ir pinigėliai patys tauposi..

Patvirtinu. Mano 320d automatas su DS ar manual mode išvis net nejungia pirmo ir pradeda važiuoti antru bėgiu.

Nežinau kur matai vienodas kreives, nes jos man visiškai skirtingos.

Max power kreive tiek dyzeliui tiek benzinui privalo elgtis vienodai - didejant apsukoms variklio galia dideja. Is abieju grafiku tai ir matosi. Torque - benzinininio variklio grafike yra LABAI panasi i dyzelio grafika - traukos pikas atsiranda prie zemu apsuku (visiskai nebudinga benzininiam varikliui be turbinos), issilaiko tolygus gan placiame rpm diapozone, ir kaip ir dyzelio atveju, artejant prie redlaino gerokai pakrenta. Is pirmo zvilgsnio gali pasirodyt, kad dyzelis niutonmetrus barstyt pradeda gerokai anksciau, taciau reikia atsizvelgt, kad dyzelio rpm diapazonas yra trumpesnis, todel nors dyzelis cia ir atsilieka, tikras skirtumas nera toks didelis kaip gali pasirodyt. Jeigu tau sie grafikai atrodo visiskai skirtingi, tai tik irodo, kad tu nesi pakankamai kompetetingas apie tai diskutuot