V. Putino spaudimas duoda vaisių: Rusijoje atsikratoma „Microsoft“ programinės įrangos, tas pats laukia „Oracle Corp.“ ir kitų

Tai galėtų būti geriausias sprendimas, gaila, tik daromas iš durnų paskatų. valstybinės įstaigos galėtų nepriimti jokio patentuoto, neatviro formato, taip pat nepriimtų jokios programinės įrangos, kurios negalima modifikuoti pagal valstybinius poreikius, arba tą modifikaciją gali atlikti tik viena įstaiga (nėra konkurencijos)

Paskatos sakyčiau labai racionalios ir pagrįstos. Link to būtų galima eiti, bet turėtų būti numatytos išimtys. Kitaip, galimai, strigtų tam tikrų įstaigų darbas.

Penki metai pereinamojo laikotarpio dažniausiai išsprendžia visas problemas.

Jei reikalinga programinė įranga yra ir reikia tik migruoti - tuomet taip. Jei reikalingos PĮ nėra - tuomet nemanau.

Galima sukurti. Aš nekalbu apie 3D CAD, aš kalbu apie salyginai primityvias funkcijas - DB bei teksto dokumentai, kuo užsiima dauguma biurokratinių įstaigų.

Sukurti (ir palaikyti, be abejo) analogą, jei jo nėra šiuo metu opensource'inio - kainuos brangiau, nei nusipirkti. Neapsimoka. Dėl OS, teksto redagavimo ir pan. - taip, būtų galima migruoti. Ilgainiui susitaupytu kažkoks kiekis pinigų. Kas liečia duombazes ir kitą, sudėtingesnę programinę įrangą - čia jau veikia kitokie principai. Be abejo, vietoj Oracle duomenų bazės būtų galima kuo puikiausiai naudoti Postgres ar kitą nemokamą produktą. Bet visuomet pasirenkamas paprastesnis kelias. Nusipirkti produktą su visu palaikymu yra gerokai paprasčiau (dar kažkiek saugiau tiems, kurie priima tuos sprendimus), nei pasirinkti nemokamą ir pastoviai žvejoti kas jam teiks palaikymą ar pan. - į ką kreipsies, jei pastebėsi bug'ą, kuris trukdys atlikti įmonės funkcijas? github'e užregistruosi issue?

Kalbant valstybiniu mastu - kreipsiesi į vietines kompanijas. Nepamiršk, kad opensorso privalumas - bet kas kompetentingas gali teikti supportą. T.y. netgi nutrūkus ryšiui su pagrindiniu kūrėju, jo funkcijas gali perimti bet kas kitas. Šiuo atveju rusija bando tapti nepriklausoma nuo užsienio kompanijų. T.y. ims kokią DB opensorsinę, ims vietinę kompaniją, ir supportinsis ten kartu. Arba bus durni ir rašys nuo nulio savo. Šiaip, rusiškos PĮ yra nemažai, tad dielių problemų gerai darant eturi kilti.

AutoCAD Civil 3D 2010 pastebėjau bug'ą kuris ant TIN paviršiaus uždėta nuotrauką pasukdavo 90 laipsnių kampų ir dėl to neatitikdavo pačio paviršiaus. Ir tai pastebėjau ne aš vienas, o šimtai. AutoCAD yra labai brangi ir plačiai paplitusi PĮ, bet ar žinai kada tą bug'a jie sutvarkė? Ogi tik 2016 versijoje. Po 6 metų. Tad jeigu programinė įranga yra mokama, tai nereiškia, kad klaidos yra tvarkomos ar kad jos tvarkomos greitai. Nemokamų OS yra daug (linux distribucijų) ir dalis jų labai aktyviai prižiūrimos profesionalų, o ne tik savanorių. Tas pats su ofiso programomis. Ir viso to 80 proc. valstybinių įstaigų pakanka. Dabar dažnai kuriama internetinė PĮ valstybinėms įstaigoms, todėl jį nėra pririšta prie OS. Kitas dar variantas butu visos ES valstybėms susimesti ir palaikyti viena nemokama OS, ofiso paketą ir panašiai. Tada visa tai kainuos žymiai pigiau vienai valstybei. Programinės įrangos bus suderinamos tarp valstybių. Šalies piliečiai ir įmonės nebus verčiami atiduoti savo pinigus užsienio kompanijoms, nes tą įranga prižiūrės vietinės programuotojų įmonės. Veikimo principas butu panašus kaip dabar yra tarp atviro kodo kūrėjų. Nebūtu centralizuoto kūrėjo, bet naujas funkcijas ar senų tobulinimų užsiimtu kiekvienos šalies programuotojai atskirai.

Na, nežinau, kaip dirba AutoCAD kurianti kompanija, bet greičiausiai, kad bugas buvo ne prioritetinis. T.y. tuos 6 metus buvo tvarkomi svarbesni bug'ai.

Prioritetinis ar ne prioritetinis, ne čia prasmė. Prasmė ta, kad ir komerciniai produktai netaiso klaidu iš karto, gali tekti laukti net ne vienerius metus kol jie ims ir su tvarkys. Nes jiems tai bus ne prioritetinė klaida. Nors tau tai gali būti prioritetinė klaida. Jei naudoji atviro kodo programinę įranga, ją kuria daug skirtingu programuotojų. Ir kai kurie iš jų gali tai laikyti prioritetine klaida. O blogiausiu atvejų gali pasamdyti kažką kas tai sutvarkys. Ko uždarame kode nepadarysi. Kodėl linux prižiūrėti yra brangiau, o windows pigiau? Nes tu kurie bent kažką žino apie windows yra kaip prišikta. Dėl to tarp jų konkurencija didelė ir visi jie turi dirbti už minimumą. Tuo tarpu apie linux išmanančių yra mažai ir konkurencija maža. Todėl jie gali kainas laikyti aukštesnes. O kas butu jei visos valstybinės institucijos pereitu ant atviro kodo? Tada ir verslas greitai pereitu ant atviro kodo, o su tuo ir mokančiu dirbti su linux ir kitu atviru kodu smarkiai padaugės ir kaina nukris. Tad ilguoju laikotarpiu visi sutaupys.

Kaip suprantu, jūs čia dauguma prognozuojat visišką uždaro kodo mirtį?

Parodyk vietai kur tai parašyta. Nes prisigalvoti galima labai daug ko. Niekur nerašiau apie uždaro kodo mirtį. Nes uždaro kodo kuria ne tik OS ir ofisu programas, bet ir daug kitu. Kurių valstybinėms institucijoms nereikia ir kurių nerems.

Pirmoje dalyje aš kalbu apie visumą, o antroje - apie išimtis. Todėl ne, neprieštarauju sau. Kas liečia TIK operacines sistemas ir ofisų programas - kas draudžia migruoti nors ir šiandien?..

Siaip fokieciai valdiskas kontoras seniai ant linuxo pervede ir lietuvoj jau policija ten ir nereikia savo dviracio isradineti.