„Vištienos kepsneliuose tik 50 proc. vištienos, o kita dalis iš krūtų implantų ir kitokio šlamšto“: ką apie tai mano specialistai? ()
Maistinių dažų formulė tokia pati, kaip ir automobiliams skirtų dažų, bet maisto saugumo rodikliai – gerokai griežtesni, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anot jos, teiginys, kad vištienos kepsneliuose tik 50 proc. vištienos, o tarp kitų sudedamųjų dalių yra tokių, kurios naudojamos krūtų implantuose, – tik skandalingai skambantis.
– Kaip reikėtų reaguoti į dienraštyje „The Daily Mail“ pateikto tyrimo informaciją, kad iš gyvūnų išskyrų ar žmonių plaukų išgaunamos medžiagos naudojamos maisto pramonėje?
– Pateikta informacija stebina. To negalima nei paneigti, nei pagrįsti, nes pateiktos mintys sudėliotos kaip skandalinga informacija. Dienraštis „The Daily Mail“ turėtų pateikti platesnės informacijos – kokie tyrimai atlikti, kokiose laboratorijose tai padaryta. Pasakyti, kad vištienos kepsneliuose tik 50 proc. vištienos, o tarp kitų sudedamųjų dalių yra tokių, kurios naudojamos krūtų implantuose, – turbūt tik skandalingai skamba.
– Ar pasaulyje įprasta praktika, kad su maistu nesusijusios medžiagos taip apdorojamos, kad tampa tinkamos vartoti maisto produktuose?
– Šiuo atveju reikia prisiminti, ką visuomet teigia ir paaiškina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Taigi, kas yra maisto priedai, kas kvapiosios medžiagos? Pirmiausia, maisto priedas yra cheminė medžiaga, maisto pramonėje naudojama technologinėms funkcijoms. Tai nėra medžiagos, reikalingos mūsų organizmuiu.
Prieš kelerius metus plačiai nuskambėjo atvejis dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų. Svarstyta, ar natūralios rūkymo medžiagos išgaunamos nenatūraliai. Aromatinės medžiagos gali būti augalinės, gyvūninės ir ne maistinės kilmės. Tačiau yra griežti Europos Sąjungos reikalavimai tam, kad medžiagos atitiktų reikalavimus ir būtų saugios naudoti.
Noriu atkreipti dėmesį į rūkymo medžiagas. Medžio mes juk nevalgome, bet yra įvairių technologijų. Tad, kai medis deginamas, dūmas koncentruojamas ir valomas iki reikiamo lygio, atsižvelgiant į nustatytus saugos reikalavimus. Nėra taip lengva sukurti įvairias medžiagas ir nėra taip, kad jas pagamina kas nori ir tiekia maisto pramonei.
ES yra labai griežti reikalavimai, o mūsų tarnybos svetainėje galima peržiūrėti teisės aktus – kiek daug reikia atitikti reikalavimų, kad tas aromatines medžiagas arba maisto priedus būtų galima naudoti.
– Amino rūgštis naudojama siekiant pailginti komerciniu būdu pagamintos duonos galiojimo laiką. Kaip nurodoma, ši medžiaga gaunama iš Kinijos kirpyklose ir grožio salonuose surinktų, apdorotų plaukų. Ar tai tiesa?
– Duonos galiojimo trukmę pailgina konservantai, o amino rūgštis naudojama savybėms pagerinti. Tai, kas parašė apie tai, kad medžiagos išgaunamos iš kirpyklose surinktų plaukų, turi prisiimti atsakomybę – už tai, jog turi tokius duomenis.
Pagal mūsų informaciją, amino rūgštis tikrai gali būti naudojama maisto pramonėje ir turi tešlos gerinimo savybių. Šiame straipsnyje trūksta informacijos. Tam, kad tai būtų patvirtinta arba paneigta, reikia patvirtinti tyrimus.
– Kiek tiriama sudedamųjų dalių ar maisto priedų sudėtis?
– Pavyzdžiui, kalbant apie dažiklius, leidžiamus maiste, yra reglamentuoti grynumo kriterijai. Jei pažiūrėsime į dažų cheminę formulę, pamatysime, kad ji tokia pati, kaip ir automobiliams skirtų dažų. Tuo irgi galima šokiruoti vartotojus. Tačiau maisto saugos rodikliai yra gerokai griežtesni, tad šiuos dažus galima būtų įdėti ten mažais kiekiais.
Dėti į maistą galima tik išanalizuotas medžiagas, su kuriomis atlikti tyrimai. Europos Komisijos reglamentuose yra sąrašai, nurodantys, kurias medžiagas galima, o kurių negalima dėti į maistą. Nurodyti ir kiekiai.
– Kas žinos ir išsiaiškins, jei į gaminį bus įdėta neleistinų priedų?
– Naujos technologijos tobulėja ne tik maisto gamyboje, bet ir laboratorinių tyrimų metoduose. Maisto priedus galima ištirti ne tik Lietuvos laboratorijoje, bet ir ES laboratorijų tinkle, kuriame dalyvaujame.
Ten galima nustatyti, ar medžiagos tinkamos maistui, ar ne, ar tai atitinka gamintojo deklaruojamus rodiklius. Europoje yra visos sąlygos tyrimams, bet reikia žinoti, kokiu tikslu tai daryti.
– Ar ant visų maisto produktų tiksliai nurodoma sudėtis?
– Mūsų kontrolės duomenys rodo, kad gamintojas visada nori pateikti vartotojui kuo geresnę ir patrauklesnę informaciją. Reikėtų atkreipti dėmesį, jei ženklinimo etiketėje, sudedamųjų dalių sąrašo pabaigoje, pamatome nurodytą natūralią kvapiąją medžiagą arba tik kvapiąją medžiagą. Tarp jų yra skirtumas.
Sąvoką „natūrali kvapioji medžiaga“ gamintojas gali naudoti tik tada, kai turi sertifikatą, nurodantį, kad aromatinė medžiaga – natūrali. Tam yra griežti reikalavimai, tokios medžiagos turi būti gaminamos iš natūralių žaliavų.
Vienas dažniausių pažeidimų – kvapioji medžiaga kartais paslepiama, pavyzdžiui, užrašoma, kad yra vanilino, ir viskas. Trūksta informacijos, ar tai kvapioji medžiaga, ar natūrali. Tad taip klaidinama. Tai, ar įdėta vanilino, ar vanilės ekstrakto, ar pačios vanilės – labai svarbi informacija.
