Ar žinojote, kad dauguma namų savininkų patiria daugiau sąnaudų vasarą vėsindami namus nei juos žiemą šildydami? Tai dažna problema, pasitaikanti energiškai neefektyviuose namuose. Vis dėlto, tam galą padaryti žada Lietuvoje prigyjantys pasyvūs namai.

Kas yra pasyvus namas?

Pasak Nacionalinės Pasyvaus Namo asociacijos, kad būstas būtų aukšto energinio naudingumo, turi būti išpildytos šios techninės savybės:

• Tinkama šilumos izoliacija, neleidžianti karščiui išeiti iš patalpos. Ypatingas dėmesys skiriamas pamatams.
• Oro izoliacija (nėra šilumos tiltelių, per kuriuos galėtų patekti šaltas oras).
• Atitinkami langai (paprastai trisluoksniai), neleidžiantys praeiti šilumai.
• Šilumos ventiliacija (šilto oro cirkuliacija namuose).
• Tinkama namo orientacija (kad išnaudotų saulę, langai turi būti nukreipti į pietus).
• Nėra aktyvios šildymo ar vėdinimo sistemos, vanduo šildomas naudojant saulės energiją, o patalpos – šilumokaitį (ortakis, kylantis iš žemės).
• Namuose naudojami energiją taupantys elektriniai prietaisai.

Pasyviam namui palyginti su įprastu reikia 90 proc. mažiau šildymo energijos, o likę 10 proc. yra gaunami iš saulės, žmogaus kūno, naudojamų elektrinių prietaisų. Žinoma, nestatant naujo namo visus šiuos bruožus užtikrinti yra ganėtinai sudėtinga, tačiau suintensyvinti namo pasyvumą gali kiekvienas.

Kaip namą paversti pasyviu?

Norint sumažinti energijos vartojimą, nereikės statytis naujo būsto – bene kiekvieno namo pasyvumą galima padidinti. Pagrindinė namo vertimo pasyviu idėja yra išnaudoti saulės energiją taip sumažinant dirbtinio apšvietimo, šildymo ar vėsinimo poreikį. Tai galima padaryti keliais būdais:

• Apšiltinant namo sienas;
• Pakeičiant langus, jų uždengimus;
• Sukuriant tinkamą oro ir šilumos izoliaciją;
• Įsigyjant energiją taupančius prietaisus.

Pavyzdžiui, „Domus Lumina“ įmonė, įstojusi į Nacionalinę Pasyvaus Namo asociaciją, energijos vartojimą skatina mažinti koncentruodamasi į kokybiškus langų uždengimus. Aukščiausio lygio energinį naudingumą suteikia langų uždengimai, turintys meteorologinius jutiklius.

Įsivaizduokite, jei žiemos metu saulei leidžiantis langų uždengimai patys nusileistų ir taip sulaikytų namuose sukauptą natūralią šilumą. Vasarą procesas vyktų priešingai: vos saulei ėmus kaitinti, greitai nusileidę langų uždengimai apsaugotų namus nuo pavojingų sveikatai UV spindulių ir padėtų patalpoms išlikti vėsioms net per didelius karščius.

Vis dėlto, net ir meteorologinių jutiklių neturintys langų uždengimai yra pravartūs. Nors jų efektyvumas yra mažesnis, jie vis tiek padidina būsto pasyvumą. Būtent tokius langų uždengimus kaip roletus, plisuotas žaliuzes, horizontalias žaliuzes, daugiafunkcines apsaugines žaliuzes, lameles, fasado roletus, fasado horizontalias žaliuzes, kurie yra ne tik estetiški, bet ir prisideda prie energetiško namo efektyvumo - gamina prie Nacionalinės Pasyvaus Namo asociacijos prisijungusi „Domus Lumina“ įmonė.

Situacija Lietuvoje

Kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje pastatų pasyvumas vertinamas klasėmis nuo A++ (aukščiausias įvertinimas) iki G (žemiausias įvertinimas). 2016 m. lapkričio 1 dieną Lietuvoje buvo nuspręsta statyti tik A ir aukštesnių klasių pastatus. Tai skatina kiekvieną, o ypač - namų statytojus, atsižvelgti į energijos vartojimo mažinimą.

O kaipgi jau pastatyti namai? Jie taip pat neapleidžiami: įmonės yra skatinamos didinti namų pasyvumą. Pavyzdžiui, anksčiau minėta „Domus Lumina“ įmonė, integravusi žaliuzes berėmiams langams, padidino būsto pasyvumą ir už tai gavo LR Aplinkos ministro apdovanojimą.

Nors pasyvių namų Lietuvoje kol kas nėra tiek daug, naujai išleistas įstatymas statyti tik A energinio pasyvumo būstus rodo, kad jiems skiriamas vis didesnis dėmesys. Tiems, kurių namai neturi aukšto pasyvumo, rekomenduojama jį didinti specialiais langų uždengimais, elektrą taupančiais elektroniniais prietaisais ir kitais, anksčiau straipsnyje aptartais būdais.

Komentarai ()