– Kiek žinau, Lietuvoje infrastruktūra daugiabučiuose, šilumos katilinės yra pritaikyta būtent dujoms.

– Taip, infrastruktūra istoriškai nemaža dalimi yra pritaikyta dujų ištekliams. Vertinant strateginius tikslus, žiūrime, kaip ją kuo labiau pakeisti biomasės ir biokuro naudojimui. Staigių posūkių įgyvendinti negalime. Tai ir kainos, investicijų klausimas, kur turime naudoti ES struktūrinę paramą tam, kad perėjimas būtų kuo draugiškesnis vartotojui.

– Po susitikimo su prezidente sakėte, kad šiuo metu matote du pagrindinius klausimus šalies energetikoje, tai – sinchronizacija su Europos tinklais ir Astravo AE. Pradedant nuo pirmo: kokie darbai numatyti artimiausiame laike?

– Pirmiausi darbai šiuo metu yra politiniame fronte. Reikia nemažai politinių sutarimų, nes projektas turi dvi dedamąsias: politinę ir technologinę. Atsijungimas nuo Maskvoje valdomos Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (BRELL) sistemos jau yra įvestas į europinę darbotvarkę, tai reiškia, kad tuo rūpinasi ir Europos Komisija (EK). Pirmas darbas yra pasirinkti sinchronizacijos scenarijų, kurių yra trys. Baltijos šalys galėtų veikti vadinamuoju autonominiu režimu ir sukurti savo atskirą sinchroninę zoną.

Antras scenarijus yra sinchronizacija su šiaurės šalimis. Trečias – su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją. Šiuo metu baigiama studija, kuri padės politiškai apsispręsti dėl kaštų ir patikimumo požiūriu racionaliausio scenarijaus. Tai planuojama padaryti 2017 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje ar antrojo pradžioje. Jau pasirinkus scenarijų, reikės pradėti derybas dėl atsijungimo nuo BRELL sistemos ir parengti veiksmų planą, kokia eiga įgyvendinsime konkrečius techninius projektus: reikalingas jungtis, konverterius ir t. t. Beje, dėl atsijungimo su Rusija ir Baltarusija derėsimės visos ES vardu.

– Čia gali kilti įtampų?

– Įtampos – natūralu. Klausimas yra ne tik techninis, bet ir saugumo, ir elektros energijos patikimumo. Turime stiprią elektros energijos sistemą ir tiesiog yra paradoksas, kad ji valdoma iš Maskvos dispečerinės ir ta okupacija mūsų energetikoje dar nėra pasibaigusi. Tinklų valdymas dar priklauso Rusijai. Tačiau, manau, kad Rusija puikiai supranta mūsų apsisprendimą atsijungti nuo BRELL sistemos, bet kaip vyks derybos dabar nenorėčiau spekuliuoti.

– O Lietuva išvis gali realiai ką nors padaryti dėl Baltarusijoje statomos atominės elektrinės?

– Astravo klausimu mūsų didžiausias tikslas yra tai, kad jei jau neįmanoma sustabdyti šio projekto, tai reikia užtikrinti aukščiausių branduolinės energetikos ir aplinkosaugos standartų laikymąsi. Kol kas turime pagrįstų abejonių ir siekiame panaudoti visus galimus tarptautinės įtakos instrumentus: tiek Tarptautinę atominės energijos agentūrą, tiek EK.

– Turite paaiškinimą, kodėl baltarusiai nenori, kad juos prižiūrėtų?

– Atsakomybė už tokių objektų saugumą pirmiausia tenka šią sritį reguliuojančioms organizacijoms. Lietuvoje yra Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, baltarusiai turi savo. Vienas didžiausių mūsų nuogąstavimų yra tai, kad jų reguliatorius turėtų būti visiškai nepriklausomas ir turėtų pakankamą kompetenciją saugumui užtikrinti. Yra pakankamai ilga mūsų (ne)bendradarbiavimo su Baltarusija istorija. Visada prašėme skaidrumo, atvirumo, dialogo, deja, tik pastaruoju metu prasidėjo susitikimai. Iki tol iš Baltarusijos negaudavome atsakymų pilna apimtimi, o kaip kaimyninė šalis, suprantame, kad tokie klausimai turi būti derinami, bet priežasčių, kodėl nenorima įsileisti vertintojus, negalėčiau pasakyti.

– Po rinkimų garsiai nuskambėjo mintis panaikinti Energetikos ministeriją. Tačiau turbūt tai nėra tikslas savaime. Ko išties norima tuo pasiekti?

– Kalbame apie bendrą viešojo sektoriaus reformą, veiklos efektyvumą – kad visos funkcijos būtų pagrįstos kaip įmanoma mažesniais kaštais. Kalbant apie ministeriją, svarbiausia vertinti jos poreikį pagal esamus tikslus. Jų šiuo metu turime pakankamai daug, todėl manau, kad ministerija yra reikalinga. Anksčiau buvo pasvarstymų Energetikos ministeriją prijungti prie Ūkio, tačiau reikia įvertinti tai, kad mūsų darbams reikia ir politinio svorio. Ministerija pirmiausiai buvo kurta dėl strateginių tikslų įgyvendinimo, nes su politiniu svoriu juos pasiekti yra žymiai lengviau.

Turiu omenyje ne tik dalyvavimą vyriausybės posėdžiuose atskiroje kėdėje, bet ir tarptautinį lygmenį – susitikimus regiono partneriais, dalyvavimą ES formatuose, derybos su EK. Be to, vyriausybes programa ambicinga – mažosios energetikos plėtra, energijos vartotojų galimybių išplėtimas tapti gamintojais, energetinio efektyvumo stiprinimas, todėl energetikoje turime ne tik tęstinius tikslus, bet ir naujus uždavinius. Būtent pagal juos ir turime vertinti ministerijos perspektyvas.

– Kaip suprantu, esate nusiteikęs visą kadenciją būti ministru, bet gal turite kokį nors atsarginį planą, jei ūkio ministras perimtų visas funkcijas?

– Dirbsiu tiek, kiek bus pavesta. Turiu tikslus ir juos stengsiuosi įgyvendinti. Apie atsarginius planus tikrai negalvoju ir nekalbu.

Komentarai ()