Technologijos – subtilus dalykas. Pasaulio patirtis rodo, kad klaidos būdingos ne tik privatiems asmenims, bet ir didelėms korporacijoms, turinčioms šimtus kvalifikuotų specialistų. Šiame straipsnyje surinkome per metus gamintojų patirtas didžiausias nesėkmes.

„Google“ modulinis išmanusis telefonas: viskas veltui

„Project Ara“ – modulinis išmanusis telefonas, kurį „Google“ kuria nuo 2012 metų. Idėja buvo ta, kad pats vartotojas galėtų greitai pakeisti visus prietaiso komponentus (ekraną, kamera, procesorių, atmintį), sukurti įvairių kombinacijų ir turėti atnaujinimo galimybę.

Prietaisas reguliariai pasirodydavo nutekėjusiose nuotraukose ir buvo aptarinėjamas forumuose, o žurnalistai neseniai netgi sugebėjo pamatyti inžinerinį išmaniojo pavyzdį. Tačiau rugsėjo mėnesį „Google“ netikėtai uždarė projektą be jokio paaiškinimo. Kartu su kito modulinio telefono – „LG G5“ apgailėtinais pardavimais ši nesėkmė tarsi užsimena, kad vartotojams idėja įdomi, tačiau modulinių išmaniųjų masinei rinkai nereikia.

Metų nutekėjimas: milijardų žmonių sąskaitų duomenys

Vartotojų duomenys iš įvairių bendrovių pavagiami gana dažnai. 2016 metais neginčijama čempione šioje srityje tapo amerikiečių kompanija „Yahoo“, kuri liūdnai paskelbė, kad iš jų pavogė daugiau nei 1 mlrd vartotojų duomenis.
Žinoma, bendrovė visus privertė pakeisti slaptažodžius, tačiau vardų, adresų, telefono numerių, gimimo datų jau nebesugrąžinsi. Įdomu, kad prieš tai iš „Yahoo“ jau buvo nutekėjimai su 200 ir 500 tūkstančių  sąskaitų duomenimis.

Novatoriški Apple adapteriai

„Apple“ šiemet paskelbė karą įprastoms jungtims. Išmanieji telefonai „iPhone 7“ ir „iPhone 7 Plus“ prarado ausinių jungtis, o iš „MacBook Pro“ nešiojamųjų kompiuterių dingo ne tik „didelės“ USB sąsajos, bet ir magnetinis įkroviklis „MagSafe“ bei kortelių skaitytuvas.

Vieno adapterio „Apple“ nešiojamiesiems kompiuteriams apžvalga

Geras tikslas – pereiti prie naujų standartų lėmė skaudžias pasekmes. Muziką iš „iPhone“ naudotojai dabar klausosi per siaubingą adapterį, o „MacBook“ vartotojai už 50 dolerių perka įprastų jungčių rinkinius. Tai ne tik papildomos išlaidos, bet ir visiškai absurdiškas „ramentas“. Visi tie laidai ir adapteriai suporuoti su gražios išvaizdos Premium įrenginiais atrodo baisiai.

„Pokemon Go“: daug triukšmo dėl nieko

Vasarą „Nintendo“ išmokė pasaulį kaip nederėtų į rinką paleisti mobiliųjų žaidimų. Projektą „Pokemon Go“ japonai kartu su studija „Niantic“ kūrė beveik trejus metus, tačiau negalėjo nuspėti  papildytosios realybės žaidimo staigaus populiarumo augimo.

Iš pradžių serveriai neįstengė susidoroti su apkrova, o po to tapo aišku, kad vienintelis kompanijos numatytas monetizacijos mechanizmas yra žaidimo vidiniai pirkiniai. Mažmeninė prekyba, bankai, draudimo bendrovės ir kitos turtingos organizacijos buvo pasirengusio mokėti daug pinigų už pirkėjų atviliojimą į jų pardavimo vietas, tačiau Japonijos bendrovė juos tiesiog ignoravo.

Vėliau ažiotažą pakeitė staigus susidomėjimo kritimas. Praėjus vos porai mėnesių po anonso, „Pokemonus“ nustojo žaisti apie 80% vartotojų. Žinoma, „Nintendo“ nuostolių nepatyrė, bet visa to sėkme niekaip nepavadinsi.

Marso zondas ir didelis „bum“

Kovo 14 dieną iš Baikonūro kosmodromo į Raudonąją planetą buvo paleistas aparatas „Exomars 2016“. Po ilgų 7 mėnesių jis pasiekė tikslą ir pasidalino į dvi dalis. Marso orbitoje liko modulis „Grace Gas orbiter“, skirtas studijuoti planetos atmosferą. Tuo tarpu link Marso paviršiaus sparčiai nuskriejo „Schiaparelli“, kurio užduotis buvo minkštas nusileidimas, tačiau jam tai nepavyko.

Dėl šiurkščių programavimo klaidų „Schiaparelli“ automatika nusprendė, kad mašina nusileido praėjus vos kelioms sekundėms po patekimo į Marso atmosferą. Rezultatas – laisvas kritimas iš kelių kilometrų aukščio 300 km per valandą greičiu, tačiau bent jau tiksliai į numatytą tašką.

Bloga kompanijos „GoPro“ karma

Bendrovė „GoPro“ susikūrė sau gerą vardą gamindama veiksmo kameras, tačiau šiemet vaikinai norėjo išplėsti įspūdingų prietaisų asortimentą. Tam pasirinko kompaktišką sulankstomą bepilotę skraidyklę ir pavadino ją  „Karma“. Naujienos „akimis“ tapo, žinoma, prekinio ženklo kameros.

Idėja tikrai gera, tačiau įsivėlė klaida maitinimo sistemoje. Naujieji dronai šaudavo į orą laimingų savininkų akivaizdoje, o tada staiga tėkšdavosi ant žemės ir subirdavo į gabalus. Gamintojui teko iš rinkos atšaukti visus dronus. Štai kokia bloga Karma.

Karščiausia metų naujiena

2016 metais „Samsung“ išleido geriausią išmanųjį telefoną savo istorijoje. Prabangus 5,7 colių „Galaxy Note 7“ su akių rainelės skeneriu bei patogia plunksna pavergė tūkstančių vartotojų širdis ir žadėjo būti karščiausia metų naujiena, tiesa, ne tiesiogine prasme. Deja!

„Note 7“ staiga pradėjo savaime užsidegti namuose, automobiliuose ir net tiesiog į žmonių rankose. Iš pradžių atrodė, kad tai pavieniai atvejai, todėl korėjiečiai kantriai laukė kas bus toliau. Rezultatas liūdnas: gamybos nutraukimas, visų partijų atšaukimas, suirzusių vartotojų armija, sugadinta reputacija ir beveik 20 milijardų dolerių nuostolis.

„Galaxy Note 7“ sprogimai video siužete

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TOPCOM

Komentarai ()