Kinija energetikos srityje tarsi pašėlusi daro tai, ko iš jos niekas nesitikėjo: rezultatai muša rekordus ir jau dabar plika akimi matomi iš kosmoso (Foto)

kas netingi, gal gali paieskot sito objekto coordinaciu? butu idomu per google earth pasiziuret.

GW - galios veinetas, ne energijos kiekio. Indijoje situacija irgi panaši. Nors anglių kaina praėjusių metų pabaigoje šoktelėjo, panašu šis pakilimas bus trumpas ir baigsis anglies kainų griūtimi. Po to seks dujų kainų mažėjimas ir net naftos. Trečio pasaulio šalyse, įskaitant Indiją, gan daug naftos ir jos produktų sunaudojama elektros gamybai. Tiesa, tai vienas brangiausių elektros gamybos būdų.

Kaskas rase kad Kinija tik imituoja zaliasias idejas se tau, kaip pavare

Radau šia vieta ant google maps, bet... Saulės elementai matosi tik labai nutolinus. Matyt google turi tik plačiai daryta nuotrauka, detalios nuotraukos neturi. Adresas pagal google maps 304 Xian Dao, Gonghe Xian, Hainan Zangzuzizhizhou, Qinghai Sheng, Kinija P.S. Radau koordinates 36.157404, 100.536855

Turbūt jie ten bitcoinus generuoja. Tai ir skuba.

Dar į temą: https://www.facebook.com/worldeconomicf ... 997266479/

Video sukurtas aukso ir sidabro parduotuvės. Ooookay

. Kitaip sakant praktiškai bevertis. Aš šiu paveikslu savo namie nekabinčiau nors man juos už dyka duotu. Bet kažkas moka milijonus už juos. Tas pats ir su auksu. Jo reali vertė yra tokia kiek kainuoja jį išgauti ir panaudoti praktiškai. Visa kita tik muilo burbulas.

Auksą perkantiems siūlau pasiskaityti apie "Executive Order 6102".

Siam tikslui per metus išleidžiama maždaug 286 milijardų dolerių... cia jiems viskas gerai ??? is kur ten tiek pinigu ???

Auksas buvo vertingas visais laikais, bet dar visai neseniai druska buvo vertingesnė nei auksas. Auksas kaip valiuta anksčiau buvo naudotas tik dėl kelių jo vertybių: 1) nes jis retas, dėl to negali nuėjęs į daržą jo prisikasti. 2) skirtingai nei geležis ar varis, auksas nerūdija. 3) niekam kitam netiko kaip valiuta ar papuošalas. Iš jo nei kardo, nei vinies nepagaminsi. Todėl ji anksčiau ir naudojo kaip valiuta ir papuošalams. Dabartiniais laikais jo panaudojimo galimybės padidėjo.

Auksas sidabras tai gera investicija, įpatingai monetų pavidalu, kuomet dirbu ir taupau pinigus visada lygiagrečiai kaupiu monetas, stengiuosi sidabrines, nikolaškės, reicho markės, msetoniai litai.. tiesiog seki skelbimus aukcionus ir graibai už žemesnę nei rinkos kainą, praėjus kokiam pusmečiui ar metam, bei prireikus pinigų turgaoji, pelnas ne didelis, bet garantuotas, čia primityvi schema, labiau laisvalaiko praleidimas, bet ką pastebiu, kad monetos visuomet brangsta, kas prieš penketą metų kainavo litais, tai dabar nebepaimsi už tiek eurų. Tai iš kur tas brangimas beverčio metalo? Didėja paklausa ar mažėja valiutos vertė ? O jai bijote karo tai taip elgtis nepatariu, nes karo metais tiek per I, tiek per II galiojo taisyklė: Kilogramas sidabro= kilogramas duonos

Kol kiti pinigus uždirba, Lietuva juos pradirba Lietuvos valdžia dažnai rengia konkursus ir moka didelius pinigus už ežerų valymą (sapropelio išsiurbimą). Tai kainuoja valstybei daug ir nieko realiai neatgauna, bet kai ateina verslininkas ir pasako "Leiskit išžvalgyti ir įvertinti sapropelio išteklius ežere ir aš tada jį nemokamai išsiurbsiu, parduosių ir sumokėsiu mokesčius", jam valdininkai parodo špyga ir vis tiek skelbia konkursą ir moka didelius pinigus ežero valymui. Tas sapropelis eina į sąvartinus arba neoficialiai parduodamas vietos ūkininkams, kaip ekologiška trąša. Beje, dabar rengiamas naujas trąšų įstatimas ir valdžia išbraukė sapropelį iš trąšų sąrašo. Todėl ir sakau, kad kol kitų šalių valdžia daro viską kad uždirbtu, Lietuvos valdžia daro viską kad kuo mažiau uždirbtu ir tik naujus mokesčius moka kurti ir senus didinti. Nors nesirūpina jau esamų mokesčių surinkimu ir pinigų ištraukimų iš šešėlio. Tereikia pažiūrėti dabar viešai vmi prieinamus duomenys apie vidutinius atlyginimus įmonėse ir iš kart pamatysite kiek vokeliuose mokama.

zodis "euras" isvertus reiskia auksas kinijos ekonomika yra antroj vietj po Jav,.ir jav nusileidzia tik keliais skaiciais. dar esu skaites,kad visada taip ir buvo,dar pries kolumba,"silko kelias"kinijos ir indijos prekybos sudare 70% viso pasaulio prekybos.tik koloniczcija sugadino labai dauk ka.iki tiek ,kad kokias tai 1920 kinijos indelis buvo vos 1% viso pasaulio prekybos.

Monetos ar kiti panašūs dirbiniai dažnai įgauna vertę ne dėl metalo, o dėl numizmatinės vertės. Ir kuo retesnė moneta, tuo ji bus brangesnė. Tai čia yra kiti dalykai, kurie dažnai net nepriklauso nuo to paties gryno metalo vertės rinkoje.