Kodėl cheminio ginklo panaudojimą įrodyti labai sunku ir kaip tai daroma? (Video) ()
Neseniai galimai įvykęs cheminio ginklo panaudojimo atvejis Sirijoje reikalauja detalesnio tyrimo. Visgi, žvelgiant techniniu požiūriu, kokie surinkti duomenys gali būti naudingi inicijuojant teisminį procesą dėl žiaurias pasekmes turėjusios atakos?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip rašo BBC, yra labai svarbu rasti įrodymų, kurie turi sąsajų tarp paties panaudoto cheminio ginklo ir atakos aukų. Šie įrodymai sudarytų pagrindą atskleisti, kas iš tiesų nutiko Idlibo provincijoje. Šiais laikais cheminio ginklo ekspertizės yra glaudžiai susijusios su tuo, kokios konkrečios cheminės medžiagos panaudotos.
Nervus veikiančios medžiagos įprastai skaidosi aplinkoje, tiek jas garinant, tiek dėl kontakto su drėgme ar kitomis cheminėmis medžiagomis. Pavyzdžiui, zarinas aplinkoje išgaruoja labai greitai, įprastai greičiau nei vanduo.
Tabunas ir zomanas yra seniau naudotos nervus veikiančios medžiagos, tačiau jos yra ganėtinai brangios bei išgaruoja lėčiau nei minėtasis zarinas. VX yra itin patvari cheminė medžiaga, tačiau jos problema yra ta, kad ji išgaruoja labai lėtai.
Nepaisant to, nervus veikiančios cheminės medžiagos įprastai suyra į kitas specifines medžiagas, kuriuos artimai siejamos su cheminiais ginklais. Pavyzdžiui, izopropilo metilfosfono rūgštis yra specifinis zarino indikatorius. Aptikus minėtą rūgštį beveik nekyla abejonių, koks cheminis ginklas buvo panaudotas.
Bandant aptikti cheminį ginklą, yra keletas dalykų, kurių reikia ieškoti analizuojant mėginius laboratorijoje: pačių nervus veikiančių medžiagų pėdsakų, jų skilimo produktų (cheminių medžiagų, kuriomis virstama suirus), taip pat nepanaudotų medžiagų, kitų šalutinių produktų ir priemaišų, likusių nuo gamybos proceso.
Dauguma nervus veikiančių medžiagų savo sudėtyje turi vieną ar daugiau priedų. Išsamus tyrimas bando atrasti visų šių pėdsakų aplinkoje, per medicininius patikrinimus, taip pat pačioje ginklo sistemoje, jei įtariama, kad jis buvo panaudotas.
Medicininiai įrodymai gali būti kelių formų. Plaukai ir drabužiai, pavyzdžiui, gali turėti tyrimui naudingių cheminių medžiagų. Dar svarbiau, yra keletas laboratorinių tyrimų rūšių, kurie leidžia ištirti ir aukų kraujo mėginius.
Acetilcholinesterazės, žmogaus nervų sistemos fermento, kurį paveikia cheminis ginklas, lygis gali padėti nustatyti, kad kažkas galėjo panaudoti cheminį ginklą. Toliau bandoma ieškoti konkrečių subproduktų, kurie indikuoja, kokios nervus veikiančios medžiagos panaudotos.
Savaime suprantama, ekspertai tiria ir aplinką, kurioje galimai panaudotas cheminis ginklas. Yra renkami dirvožemio mėginiai, kurie išduoda apie panaudotas chemines medžiagas. Taip pat tiriamas ir vanduo, nuotekos ir pan.
Galiausiai, daug ko galima sužinoti iš pačios ginklo sistemos fragmentų, pavyzdžiui, kokio tipo bombos buvo panaudotos skleidžiant chemines medžiagas teritorijoje.