Visi žinome kokia trapi yra gyvybė, bet dar didesnis pavojus kyla gyvajai gamtai. Ji keičiasi ir nyksta tiesiog mūsų akyse. Ir dėl žmonių veiklos, kintančio klimato ar gamtinių kataklizmų. Siekiant išsaugoti šį paveldą ateities kartoms buvo pradėtas projektas „Pražūties dienos saugykla“. Mums geriau žinomu Špitcbergeno sėklų saugyklos pavadinimu. Nors ji ne vienintelė, bet yra laikoma viso projekto motina. Šiai, saugiausiai pasaulio vietoje, įkurtoje svarbiausio augalijos paveldo saugyklai nesenai smogė polaidžio vanduo, kuris užliejo dalį saugyklos. Taip sukeldamas abejones ar mes galime išsaugoti sėklas įvykus pasaulinei katastrofai.

Norvegijos valdžios iniciatyva Svalbardo archipelage įkurtoje ir 2008 metais atidarytoje saugykloje šiuo metu saugoma daugiau kaip 187 tūkstančiai sėklų pavyzdžių. Ši vieta pasirinkta ne atsitiktinai. Tai vos 1300 km nuo Šiaurės ašigalio. Labai šalta vieta. Visas salynas nėra seisminio aktyvumo zonoje bei yra iškilęs iki dviejų šimtų metrų virš jūros lygio. Jos neturėtu paveikti žemės drebėjimai ar kylantis jūros vandens lygis. Salos sudarytos iš tvirto smiltainio uolų.

Vienoje iš Špicbergeno salos uolų, 120 m gylio šachtoje ir įsikūrė saugykla. Tačiau kas turėjo būti kone amžina irgi kenčia nuo šiltėjančio klimato. Nutiko paprastas dalykas, šiauriausiose pasaulio vietose kur kas ženkliau jaučiasi besikeičiantis klimatas. Praeiti metai salynui buvo rekordiniai blogąja prasme. Net septyniais laipsniai pakilusi metinė temperatūra. Taip spalio mėnesį vietoje -10 pagal celsijų buvo vos 0. Pradėjęs tirpti aplinkui esantis ledas prasibrovė į saugyklos prieangį ir jį užsėmė. Visa laimė polaidžio vanduo spėjo sušalti į ledą iki pasiekiant sales su kruopščiai laikomais sėklų pavyzdžiais.

„Arktis, o ypač Svalbardas, šyla greičiau nei likęs pasaulis. Klimatas keičiasi drastiškai ir mes esame labai nustebę kaip greitai tai vyksta“ sakė Norvegijos meteorologijos instituto darbuotojas Ketil Isaken vietiniam laikraščiui.

Po šio nemalonaus įvykio norvegai ėmėsi darbų. Svarbus planetai objektas buvo suprojektuotas taip, kad net 200 metų galėtu veikti neprižiūrimas žmogaus. Ekstremalus atvejis parodė, kad saugumo spragų palikta. Klimato pokyčių rizikos įvertintos netinkamai. Todėl nuo šiol jį imta stebėti kasdien.

Besirūpinantys projektu ėmėsi ir projekto tobulinomo darbų. Patekimo į saugyklas prieangis bandomas apsaugoti nuo ateities užliejimų. Uolose kalamos tranšėjos, kuriomis vanduo per kalno šlaituose esančius kanalus galėtu laisvai ištekėti. Taip pat iš tunelio pašalinta diduma elektrinių įrengimų dėl jų generuojamos šilumos. Įrengiamos vandeniui nepralaidžios sienos ties saugojimo salėmis. Taip pat bus svarstoma kaip alternatyviais būdais būtu galima pasiekti sėklas tolimoje ateityje. Tokius pokyčius pranešė Norvegijos valstybinė agentūra Statsbygg, atsakinga už nekilnojamo turto vystyma.

Tikėkimės šylantis klimatas nepateiks daugiau staigmenų ir saugyklos išliks šaltos kaip ledas. -18 C yra ta temperatūra, kuri pati geriausia saugoti brangias augalų rūšis ateities kartoms ištisus šimtmečius. Kruopščiai supakuotose dėžėse jos išliks daigios itin ilgai. Tai leis mokslininkams tyrinėti retas augalų pavyzdžių rūšis, atsodinti tarkime dėl karo sunykusias regionines augalijos kultūras arba blogiausiu atveju ateities kartoms leistume atgaivinti seniau gyvavusią gamtos įvairovę.

Komentarai ()