Turime daugybę monitorių, besivaržančių tarpusavyje dydžiu, raiška, vaizdo santykiu, panelės technologijomis ir spalvų perteikimo galimybėmis dėl vietos parduotuvių lentynose, todėl net profesionaliems naudotojams sunku išsirinkti tinkamą monitorių, kuris jų nuotraukas ir dizaino darbus išskirtų iš kitų.

MMD, pagal licenciją valdanti „Philips Monitors“ prekių ženklą, pateikia kelis patarimus:

1. Pirmiausia, svarbiausias dalykas - spalvos. Profesionalioje aplinkoje ekrano spalvos turi būti kaip įmanoma artimesnės išvesties į kitus įrenginius (kaip spausdintuvus) spalvoms.

Štai, kodėl tikslus spalvos atvaizdavimas yra toks svarbus. Nors gali atrodyti pakankamai, tačiau 16,7 milijono spalvų, kurias tipiškai galima atkurti standartinio monitoriaus ekrane, nepakanka profesionalioms grafikos ir fotografijos programoms.

Geras monitorius tokio pobūdžio darbui turi turėti tiek platų spalvų spektrą, tiek ir būti puikiai kalibruojamas. Čia yra pateikiamos kelios sąlygos, su kuriomis susidursite:

a. sRGB spalvų erdvė yra minimumas;

b. „Adobe RGB“ erdvė turi platesnį spalvų spektrą nei sRGB ir yra „de facto“ standartas industrijoje. Profesionalus monitorius turėtų sugebėti tiksliai atkurti mažiausiai 90 % (pageidautina daugiau) spalvų šioje erdvėje;

c. Kitas paplitęs spalvų erdvės standartas yra NTSC spektras – 72% NTSC¹ = 99% sRGB². Todėl monitorius, kuris gali atkurti daugiau, nei standartinius 72% NTSC spalvų spektro, suteiks dar ryškesnes, tokias, kaip gyvenime spalvas. Pavyzdžiui, dauguma naujesnių „Philips“ monitorių turi įdiegtas technologijas, kurios leidžia atkurti tarp 85% NTSC (122.9% sRGB) ir 104% NTSC (130% sRGB) spalvų spektrų.

2. Kitas dalykas, kurį reiktų įvertinti, yra monitoriaus dydis ir ekrano kraštinių santykis:

a. Geresniam žiūrėjimui į jūsų kūrybinį darbą, palyginimams ir keleto užduočių atlikimui vienu metu, rinkitės didesnį ekraną. Bet kuris ekranas, mažesnis nei 27 coliai, paprasčiausiai nesuteikia erdvės, reikalingos fotografui ar dizaineriui. 32-ies ir net 40-ies colių yra tinkami ekranų dydžiai, siūlantys pakankamai erdvės kokybiškam darbui. Norėdami pamatyti kelis modelių pasiūlymus, spauskite čia.

b. Ekrano kraštinių santykis taip pat yra svarbus. 16:9 Plačiaekraniai monitoriai dabar yra standartas, tačiau daugelis dizainerių renkasi 16:10 kraštinių santykį, nes jis suteikia ne tik pakankamai horizontalios erdvės, bet ir, palyginus, daugiau erdvės į aukštį. Tai reiškia, kad geram žiūrėjimui reikia mažesnio kaklo ir akių judėjimo, o taip pat šis santykis gali proporcingai atitikti standartinius spausdinimo dydžius.

3. Skiriamosios gebos pasirinkimas yra mažiau aiškus, ir turėtų būti įvertintas ryšyje su monitoriaus dydžiu (įstrižaine). Ar pakanka „Full HD“? Ar naudotojai turėtų rinktis „Quad HD“, ar net gi 4K? QHD monitoriai turi 2560 x 1440 pikselių skiriamąją gebą, palyginus „Full HD“ turi 1920×1080 pikselių gebą.

Vis dėlto, kuo didesnis ekranas, tuo turėtų būti aukštesnė skiriamoji geba. Kadangi profesionalūs fotografai ir dizaineriai rinksis 27 colių ir didesnius ekrano dydžius, todėl logiška rinktis ir aukštesnę skiriamąją gebą, ne mažesnę kaip QHD.

Jei planuojate rinktis dar didesnį monitorių, turėtumėte pagalvoti apie 4K raišką(3840 x 2160 pikselių), – sparčiai populiarėjančią monitorių kategoriją. Šie monitoriai siūlo dar didesnį pikselių tankį, todėl jie tobulai tinka sudėtingam smulkaus elemento priartinimui.

Turėdami daugiau pikselių kiekviename ekrano kvadratiniame colyje, individualūs pikseliai išlieka nejuntami, net ir itin priartinus. Bet kas, dirbantis su padalintais ekranais, įvertins aukščiausios klasės 40-ies colių itin aukštos skiriamosios gebos monitorių kaip tinkamą pasirinkimą darbui.

4. Toliau, panelės technologija. Yra dvi paplitusios technologijos, puikiai tinkančios grafikos darbams: VA (angl. vertical alignment) ir IPS (angl. in-plane switching).

Abi siūlo panašius, itin plačius 178 laipsnių žiūrėjimo kampus, o tai leidžia žiūrėti į ekraną beveik iš bet kurio kampo. Tarp jų yra skirtumų spalvų tikslume ir nuosekliame ryškume, šie parametrai yra šiek tiek geresni IPS panelėje.

Vis dėlto daugelyje naujesnių VA panelės monitorių tai yra gerai kompensuota specialiomis spalvų sustiprinimo technologijomis, kaip pvz. „Philips“ modeliuose su „Ultra Wide-Color“ technologija, kuri padidina spalvos tikslumą iki puikaus lygio.

Dar daugiau, VA panelės geriau rodo juodas spalvas ir atkuria geresnį kontrastą nei IPS panelės, o taip pat yra linkusios suvartoti mažiau elektros energijos.

5. Plokščias ar lenktas? Tai — asmeninis pasirinkimas. Naujausi lenkti monitoriai švelniai apgaubia ekrano erdvę apie naudotojo regos lauką, užtikrinant didesnį susikoncentravimą ties vykdoma užduotimi, o tai svarbu blaškančiose biuro aplinkose. Lenktas monitoriaus ekranas sukuria padidintą gylio suvokimą su nežymiu vaizdo iškraipymu.

Tačiau, kai kurie naudotojai sako, pirmenybę teikiantys plokštiems monitoriams, kuomet kuria turinį (ne kuomet žiūri), kadangi bet koks iškraipymas, net minimalus, yra nepageidaujamas. Priklausomai nuo erdvės ant darbo stalo (ir biudžeto), gali būti puiki idėja susikurti dviejų monitorių aplinką: turint vieną plokščią ir vieną lenktą monitorių.

Grafikos profesionalai pirmiausiai turėtų sutelkti dėmesį į šias pagrindines funkcijas, bet taip pat turėti omenyje ir kitus dalykus, kaip ergonomiškas reguliavimas ir geros jungčių galimybės. Visa tai vaidina svarbų vaidmenį, leidžiantį būti produktyvesniems visą darbo dieną.

¹ NTSC Sritis pagal CIE 1976
² sRGB Sritis pagal CIE 1931

Komentarai (4)