Pavojingiausią eismo saugumo požiūriu laikmetį, kai kelius padengia sniegas ir ledas, tradiciškai vairuotojus užgriūva naujienų lavina iš padangų gamintojų. „General Financing team Pitlane“ lenktynininkas Benediktas Vanagas siūlo tris esminius patarimus, renkantis žieminį apavą savo automobiliui.

„Dauguma žmonių nėra technikos žinovai, tad aš pasidalinsiu pagrindiniais principais dėl žieminių padangų, o tolimesne pagalba siūlau pasinaudoti, renkantis patikimus padangų specialistus. Renkantis padangų tiekėją, atkreipkite dėmesį, kad tai būtų tinkamas kompetencijas turintis profesionalas ar įmonė“, – sako žinomiausias lietuvis Dakare.

1. Sprendimo laikas

Dėl spąstais virstančių įkalnių ir drąstiškai pailgėjančio stabdymo kelio išsiblaškę automobilininkai paprastai linkę kaltinti kelininkus, laiku nenuvalančius sniego ir nepabarstančius slidžių ruožų. Tačiau akivaizdu, kad vienu metu nuvalyti visų transporto arterijų neįmanoma net teoriškai, todėl jei ką nors žiema ir užklumpa netikėtai, tai tik pačius vairuotojus.

„Ruošk roges vasarą, o vežimą žiemą“, – sako lietuvių liaudies tautosaka. Anksčiau pradėjus pasirinkimo procesą, Jūs laimėsite geresnį pasirinkimą, potencialiai mažesnę kainos galimybę bei patogesnį aptarnavimo laiką, kai nereikės grūstis eilėse bei išvengsite streso.

Nors pagal kelių eismo taisykles dėl žieminių padangų nebūvimo Jūsų nebaus iki lapkričio 10 dienos, tačiau spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje temperatūra dažnai nukrenta žemiau + 7 laipsnių. Tuomet vasarinių padangų guma sukietėja ir jos jau nebėra tiek efektyvios, todėl gali sukelti daugybę „slidžių“ problemų“, – pastebi B.Vanagas

2. Dyglių pliusai ir minusai

Pasak B.Vanago, renkantis automobilio ratus žiemai, svarbu konceptualiai apsispręsti tarp dygliuotų ar nedygliuotų padangų. Tam reikia žinoti, kokio tipo keliais daugiausiai yra važiuojama. Miesto gatvės dažniausiai yra geriau prižiūrimos, nei rajoninės reikšmės keliukai, kurie dažniausiai yra padengti ypač slidžia ledo danga. Taip pat ir potencialus poreikis aplankyti kaimyninę Lenkiją turės įtakos, kokio tipo padangas pasirinkti.

Šiuolaikinių žiemų nestabilumas tarp daugiau pavasariui tinkančio oro iki rimto šaltuko su daug sniego gali įvaryti į kampą nemažą specialistą, nes nėra visiems atvejams geriausiai tinkamų žieminių padangų.

Pagrindiniai esamų žieminių padangų privalumai ir trūkumai, pasak B.Vanagą:

- Dygiuota padanga. Atšiaurioms važiavimo sąlygoms, ledu ar plikšala padengtu keliu, dygliuota padanga veikia geriausiai iš visų pasirinkimų. Šio tipo padangos geriausiai tiks, daug važiuojant prasčiau prižiūrimais keliais. Dėl įprastai naudojamo kietesnio gumos mišinio tokio tipo padangos tarnauja ilgiausiai. Tačiau jos irgi turi trūkumų: didesnis triukšmas (apie 3-5 decibelus), šiek tiek prastesnis stabdymo kelias, esant sausam asfaltui sumažina šių padangų patrauklumą. Jų naudojimo turėtumėte nesvarstyti, jei planuojate išvykti bent iki Lenkijos ar tolyn į Europą. Skandinavijoje šios padangos naudojamos. Reikia pažymėti, kad dygliuotos padangos labiau gadina kelio dangą bei degalų sanaudos yra nežymiai didesnės.

- Nedygliuota minkštesnio mišinio padanga. „Dažnu atveju, tai mano pasirinkimas“, – sako Benediktas. Jomis apautu automobiliu galima vykti į kaimyninę Lenkiją, tokios padangos yra tylesnės nei dygliuotos. Dėl minkšto mišinio jos yra ganėtinai efektyvios, esant plikšalai ar ledui padengus kelio dangą. Nedygliuotų minkšto mišinio padangų trūkumai: greitesnis devėjimasis bei potencialiai blogesnis stabdymo kelias, esant sausam keliui, lyginant su kietesnio mišinio nedygliuotomis padangomis. „Man lengviau susitaikyti su prastesniu stabdymu, esant geroms važiavimo sąlygomis, nei gauti didesnį siurprizą, esant ypač slidžioms sąlygoms, kai to tikiesi mažiausiai“, – savo pasirinkimą grindžia žinomiausias Lietuvos lenktyninkas.

- Nedygliuota kietesnio mišinio padanga. Tokias padangas dažniausiai naudoja regionuose, kur yra geriau valomi keliai, mažesnė kritulių tikimybė. Dažnu atveju, tai - centrinės Europos vairuotojų pasirinkimas. Tokiomis padangomis „apautas“ automobilis, esant sausai kelio dangai, geriau valdosi ir stabdo. Jos mažiau dyla. Tačiau esant prastoms važiavimo sąlygoms, jos yra gerokai labiau slidesnės nei dygliuotas ar nedygliuotas minkšto mišinio pasirinkimas.

Dygliuotų padangų protektoriaus blokeliai yra masyvesni ir kur kas standesni, protektorius dažnai „grubesnis“, todėl automobilis būna stabilesnis posūkiuose, jų rida bene 30 proc. didesnė, jos geriau išstumia vandenį, „išsivalo“ esant šlapdribai, todėl geriau sukimba su kelio paviršiumi. Tokį „apavą“ mašinos paprastai dėvi 3-5 sezonus.

3. Protektoriaus gylis

„Minimalus leistinas protektoriaus gylis žieminėms padangoms yra 3 milimetrai (vasarą 1.6 mm). Tačiau saugiu galėčiau vadinti ne mažesnį nei 4 milimetrų protektorių. Aš asmeniškai stengiuosi kas sezoną naudotis naujomis žieminėmis padangomis“, – žieminių padangų svarbą užtikrina Benediktas Vanagas.

Akvaplanavimas – viena iš pavojingiausių situacijų, valdant automobilį, kai įvažiavus į didesnę vandens ar šlapio sniego sankaupą, protektorius negeba tarp padangos ir kelio pašalinti vandens ar sniego pertekliaus. Tuomet automobilis pradeda slysti slidžiu paviršiumi, praktiškai prarandamas sukibimas. Dėl tokių įvykių nutinka nemažai ypač pavojingų situacijų bei avarijų.

Be sumažėjusio protektoriaus gylio automobilio sukibimui, esant slidžiai kelio dangai, įtakos turi ir suapvalėję protektoriaus kraštai bei protektoriaus įpjovos. Taip prarandamas protektoriaus kampo aštrumas, kuris aktualus ypač nedygliuotoms žieminėms padangoms. Būtent šiais „aštrais“ kampais bei įpjovomis žieminė padanga labiausiai remiasi bei dirba, esant ypač slidžioms sąlygoms.

Komentarai ()