„Eizo“ yra užsitarnavęs ilgalaikę itin kokybiškų monitorių gamintojo reputaciją, tačiau vienam ar kitam šitas pavadinimas gali būti girdimas pirmą kartą. Metai iš metų Japonijos kompanija koncentravosi į aukštesnės - aukštos pakopos monitorius, siūlančius pro klasės funkcijas bei spalvų atvaizdavimą, tačiau žaidimams skirtų monitorių rinkoje pastoviai triukšmą keliantis didysis A trejetas (AOC ir ypač „Asus“ su „Acer“) ne per seniausiai čia privertė įžengti ir kitus, įskaitant „Dell“, HP ir tą pačią „Eizo“.

Pastaroji nepuolė galva stačiai - pasiūlė vos du modelius: 23" su G-Sync bei 27" su „FreeSync“ palaikymu. Tai turėtų reikšti ne ką kitą, kaip „Eizo“ ištikimybę pačiai sau - pasiūlos modelis nekeičiamas, prioritetu išliekant fotografams ir architektams, dirbantiems su „PhotoShop“ ir CAD, taip pat įtraukiant verslo ir finansų sektorius. Tokiai plačiai auditorijai „Eizo“ rekomenduoja auksinį balanso viduriuką „FlexScan“ seriją, tačiau reikalaujanties ypatingo spalvų tikslumo specialiai buvo sukurta „DataColor“ šeima. Vienas jos narių - CG2420. Tai ne visai standartinės 1920 x 1200 rezoliucijos IPS matricą turintis modelis, kurio spalvų tikslumu „Eizo“ pasirūpino dar gamykloje bei pabandė užtikrinti, kad CG2420 galėtų būti ne tik bet kada perkalibruotas, bet ir išpildytų visus šiuolaikinius ergonomikos standartus. Monitorių suteikė fotoaparatas.lt. 

Pakuotė ir komplektacija

CG2420 prezentacija tokia primityvi, jog į kadrą užtenka paimti vienintelę kartoninės dėžės pusę. Tikėjomės, kad tai tėra tik išorinis įpakavimas ir viduje rasime kažką informatyvesnio ir spalvingesnio. Tam nebuvo lemta išsipildyti, tačiau tai tik dėžė, kuri nestokoja tvirtumo ir patogumo pernešant dėl šonuose įrengtų virvelių.

Mums neišvaizdžią dėžę kompensuoja tai, kad monitorius iš jos iškart ištraukiamas pilnai surinktas. Nereikia atlikti jokių papildomų montavimo darbų. „Eizo“ surinkta komplektacija nėra tai, ką galėtume praleisti pro pirštus. Mes gauname:

• Dangtį nuo tiesioginių saulės spindulių;
• AC maitinimo laidą;
• DVI-D kabelį;
• DisplayPort -> mini DisplayPort kabelį;
• USB kabelį;
• Gamyklinio sukalibravimo dokumentus;
• „ColorNavigator“ programinę įrangą CD laikmenoje;
• Ekrano valymui skirtą komplektą

Reikia pripažinti, kad paskutinis aksesuaras ypač mielas, nors HDMI kabelio ir pasigesta.

Specifikacijos

Dizainas ir ergonomika

Dėmesį į CG2420 atkreipti verčia kuo toliau, tuo rečiau sutinkamas 16:10 kraštinių santykis. Išorinis dizainas nėra kažkuom išskirtinis. Vienintelė nuo matinio plastiko akį patraukianti detalė - dekoratyvinė juosta ir gamintojo logotipas nugarinėje dalyje. Rėmelių storis iš visų pusių siekia ~1,8 cm, todėl pavadinti CG2420 ultra plonų rėmelių savininku toli gražu negalime.

Tuo pačiu juodu plastiku aptrauktas stovas su pagrindu. Į vieną pusę pagrindas sukasi 360° kampu, į kitą ~345°. Pasukti lengva, o judesys tikslus. Stovas ant stiklinio paviršiaus 7,8 kg sveriantį monitorių laiko tvirtai - niekada pradinė pastatymo vieta sukinėjant monitorių nepasikeitė.

Į priekį ekranas pasiduoda 5 laipsniais. Atgal palenkti galima visais 35°. Intervalas puikus, tačiau fiksacija ypač standi, todėl prieš reguliavimą būtina ekraną suimti abejomis rankomis ir panaudoti nemažai jėgos.

Koreguoti ekrano aukštį ne ką lengviau nei palenkimo kampą, nors atliekamas judesys sklandus. Mechanizmui išjudinti vėl reikia solidaus jėgos kiekio. Tarp paviršiaus, ant kurio statomas monitorius, ir į žemiausią poziciją nuleisto ekrano susidaro 7 cm tarpas. Norint iškelti ekraną į aukščiausią įmanomą aukštį reikia pasinaudoti ne tik stovu, bet ir mechanizmu, jungiančiu stovą su pačiu ekranu. Taip 7 cm tarpas padidėja iki 22 cm.

Tas pats mechanizmas suteikia galimybę rotuoti ekraną 90° kampu pastatant jį į portretinę padėtį.

Savaime suprantama, kad be nugarinėje dalyje įrengtos briaunos CG2420 perkėlimas iš vienos vietos į kitą taptų gerokai apsunkintu. Savo paskirtį ji atlieka tinkamai, tačiau absoliuti drąsa po naudojimosi „Dell“ ir „BenQ“ propaguojamomis dedikuotomis rankenomis ateina ne iškart. CG2420 funkcionalumą išplečia tris USB 3.0 portus turintis centras. Tiesa, kadangi jie prijungti prie tos pačios vienos jungties, galimybės priskirti pelę ir klaviatūrą dviems kompiuteriams nėra.

Prisilietimui jautrūs mygtukai išdėstyti monitoriams standartinėje vietoje - apatiniame dešiniajame kampe. Kadangi tai ne mechaninės kilmės mygtukai - mes gauname dalelę elegantiškumo, kurio CG2420 taip trūko. Apie sureagavimą į pirštą praneša malonus garsinis pyptelėjimas. Viršutiniame rėmelyje integruotas (šiuo metu paslėptas) vos 1 cm skersmens daviklis, kuris panorėjus padės monitorių perkalibruoti. Ekranas padengtas specialia silpnai matine danga, kurios dėka grūdėjimosi ir blizgėjimo efektai labai nežymūs net pasitelkiant mikroskopą.

CG2420 turi tikrą 10 bitų IPS matricą, tačiau apdorojamo signalo branduoliu tampa programuojama ne 3D tipo LUT lentelė, spalvų gylį geba išplėsti iki 16 bitų per kanalą. Vien 10 bitų išnaudojimui reikalingas specifinis aparatinis ir programinis palaikymai, įskaitant vaizdo plokštę, operacinę sistemą ir aplikaciją. Be to, DVI-D jungtis tam nebetinka. 10 bitų per kanalą signalai gal būti siunčiami tik DisplayPort arba HDMI jungtimis. Be minėtų trijų išvesčių vaizdui, CG2420 turi B tipo USB įvestį, kurią būtina panaudoti norint turėti funkcionuojančią „ColorNavigator 6“ programinę įrangą. Kitame šone integruotas atskiras srovės mygtukas.

CG2420 turi VESA 100 x 100 tvirtinimo skyles, tačiau abejojame jų panaudojimo galimybėmis dėl gamyklinio funkcionalaus stovo.

OSD Meniu

Po nustatymų meniu naršoma šešių lietimui jautrių mygtukų pagalba, kurie pažymėti baltai švytinčiomis vertikaliomis juostelėmis. Dešinėje yra prisilietimui taip pat jautrus atskiras įjungimo/išjungimo mygtukas, budėjimo režime keičiantis savo spalvą iš baltos į oranžinę. Mygtukų iniciavimą lydi ausims malonus garsinis pyptelėjimas, kurį yra galimybė išjungti. Greito priėjimo meniu juosta iššaukiama paspaudus bet kurį vieną iš šešių mygtukų.

„Input“ pasirinkimas leidžia greitai pasirinkti vieną iš trijų (HDMI, DisplayPort, DVI-D) vaizdo išvedimo sąsajų, kai „Mode“ talpina jau sukonfigūruotus keturis profilius. Vartotojui suteikiama galimybė (du mygtukai dešiniau „Exit“) ir itin greitai keisti ryškumą, kuris išreikštas ne procentine verte, o iškart kandelomis kvadratiniam metrui (cd/m²). Reguliavimas vyksta 1 cd/m² pakopomis.

Spustelėjus „Meniu“ gauname prieigą prie 6 pagrindinių nustatymų sekcijų.

„Color“ sekcijoje - galimybė rinktis sukonfigūruotą profilį, keisti ryškumo, spalvų temperatūros (kas 100 kelvinų) ir gamos (kas 0,1) nustatymus. „Advanced“ sub-sekcija atveria RGB kanalus, o „6 Colors“ laukelyje pridėtos dar 3 papildomos spalvos ir joms skirti nustatymai, kaip prisotinimas (angl. saturation).

Sekcijos „SelfCalibration“ pavadinimas pasako viską už save. Čia rodomas laikas, likęs iki artimiausios monitoriaus kalibracijos pradžios bei pasirenkama kas kiek laiko bus vykdoma kalibracija. Galimi pasirinkimai: kas dieną, kas savaitę, kas mėnesį ir t.t.

„Signal“ sekcija turi keletą su vaizdo įvestimis susijusių nustatymų. Aparatiniam kraštinių santykiui galimos „full screen“, „aspect ratio“ ir „dot by dot“ parinktys. „Preferences“ sekcijoje galima užtildyti mygtukų pypsėjimą, aktyvuoti vaizdo paiešką įvestyse, įjungti/išjungti energijos taupymo režimą, taip pat nustatyti, kad USB portas atliktų vien krovimo funkciją, bei atkurti gamyklinius monitoriaus parametrus.

Galiausiai turime beveik dešimt kalbų (lietuvių žinoma nėra) ir informacinę lentelę, nurodančią aktyvuotą rezoliuciją, skleistinės dažnius, naudojimosi monitoriumi laiką bei „ColorNavigator“ licencijos būseną.

Vaizdinis pateikimas (apipavidalinimas) galbūt atrodo pernelyg paprastas, tačiau tai visiškai netrukdė greitai, tiksliai ir pakankamai intuityviai navigacijai po CG2420 nustatymų meniu.

Gamyklinis spalvų tikslumas

Iš dėžės ištrauktas CG2420 su gamykliniu „custom“ profiliu plikai akiai atrodo labai patraukliai: spalvos tikslios, subalansuotos (išmatuota jokio nuokrypio neturinti 2,2 gama reikšmė), perėjimai tarp įvairių spalvinių gradientų sklandūs, be pastebimo pustonių nevientisumo, gradacijos. Dar viena iškart į akis krintanti CG2420 savybė - sveiko lygio ryškumas. Gamykliškai nustatymuose parinkta prailgintam naudojimui laikoma ideali 120 cd/m² ryškumo reikšmė, kurią „Spyder4 Pro“ išmatavo nežymiai didesnę (126 cd/m²).

Balto taško reikšmė gamykliškai parinkta aukso viduriukui, 6500k. Atlikti matavimai parodė, jog reali reikšmė - 6800k. Tai reiškia, kad spalvos yra šiek tiek šaltesnės, tačiau nuokrypiui siekiant vos ~4,5 %, smulkų netobulumą itin sunku pastebėti. Išmatuotas juodos spalvos gylis buvo lygus 0,13 cd/m². Ne mažiau puikią skaitinę išraišką turėjo ir statinis kontrastas. Reta IPS matrica geba pasiekti santykį, lygų 1000:1.

Minimalus leistinas CG2420 ryškumas - 40 cd/m², kai maksimalus - 400 cd/m². Keturios iš penkių gautų reikšmių truputį didesnės už nustatytas monitoriaus OSD meniu. Vietoje 100 cd/m² gauti 106 cd/m², 200 cd/m² - 210 cd/m², 300 cd/m² - 312 cd/m², tik 400 cd/m² pavirto į ~350 cd/m². Nemanome, kad tai kalibratoriaus įtakoti apribojimai, kadangi paskutiniai 48 cd/m² USD meniu pažymėti purpurine spalva ir didinant toliau ryškumą nuo 352 cd/m² mes nebepastebėjome akivaizdžių pokyčių. Pačią geriausią juodos spalvos gylio reikšmę, lygią 0,11 cd/m², monitorius užfiksavo ryškumui OSD meniu siekiant 100 cd/m², kai kontrastas piką (1040:1) pasiekė ryškumą padidinus iki 300 cd/m².

Apžvalgos kampai

CG2420 apžvalgos kampai - labai geri, ko ir buvo galima tikėtis iš IPS matricos atstovo. Vertikalioje plokštumoje kontrasto pasikeitimas mažai pastebimas (žiūrint iš viršaus pašviesėjęs vaizdas realybėje buvo mažiau šviesus, praktiškai nepakitęs žiūrint į monitorių tiesiai.). Taip pat galima apibūdinti monitoriaus elgseną ir horizontalioje plokštumoje. Kiek didesnis, tačiau toli gražu ne kritiškas, kontrasto pokytis atsiranda pasukus ekraną didesniu nei 45° kampu, kuomet vaizdas šiek tiek patamsėja. Šįkart tai tiksliai perteikė fotoaparatas (paskutinė fotografija). Reziumuojant galima pasakyti, kad kontrasto pokyčiai buvo labiau matomi horizontaliame lauke, tačiau CG2420 neturi nei VA matricoms būdingų centre išryškėjančių kontrasto pokyčių, nei akivaizdžių VA potipiams būdingų gamos pokyčių.

Matricos vienodumas

Apšvietimo nuotėkis arba kraujavimas (angl. backlight leakage/bleed) ir atspalvio (angl. tint) atsiradimas yra du nepageidaujami efektai, kurie geriausiai išryškėja pritemdytoje aplinkoje uždėjus tamsų foną, tačiau tinkamai, tai, ką mato akis, perteikti labai sudėtinga. Dažniausiai vaizdas būna per daug išryškintas ir neatitinka realybės. Mūsų atveju realus vaizdas šiek tiek ryškesnis nei tas, kuris buvo užfiksuotas fotoaparato. Taikant 120 cd/m² ryškumą visas ekranas atrodė vienalytis, nei viename iš kampų nebuvo pastebėtas perteklinis ryškumas.

IPS matricoms būdingą švytėjimą (angl. tint) CG2420 paveldėjo nežymų. Nors realybėje krentantis balkšvas šydas šiek tiek intensyvesnis nei užfiksuotas nuotraukoje, susidaręs švytėjimas neturėtų kelti problemų net tiems, kurie dirba su tamsių spalvų turiniu tamsioje aplinkoje, jau nekalbant apie normalaus apšvietimo sąlygas.

CG2420 kalibravimas

Kairėje pusėje matome gamykliškai sukalibruoto CG2420 RGB kanalų išsidėstymą vienas kito atžvilgiu, nustatytą „Datacolor“ programinės įrangos. Idealiu variantu visi trys stulpeliai turi būti viename aukštyje. Norint tai pasiekti RGB reikšmės privalėjo būti pakoreguotos. R reikšmė išliko lygi 100, G buvo sumažinta nuo 90 iki 84, o B nuo 78 iki 74. Visi kiti nustatymai (ryškumas, gama, baltas taškas) nekeisti.

 R 100                                       R 100

G 90                                         G 84

B 78                                         B 74

RGB kanalų pakoregavimas leido priartinti balto taško reikšmę nuo 6800 iki 6600 kelvinų, nuokrypiui mažėjant iki minimalių 1,5 %. Ryškumas išliko nepakitęs (~126 cd/m²), tačiau užfiksuotos kiek blogesnės kontrasto ir juodos spalvos gylio vertės. Kontrastas sumažėjo nuo 1000:1 iki 940:1, kai juodos spalvos gylis pasikeitė tik per 0,01 %. Monitorius ir toliau labai gražiai apima sRGB bei AdobeRGB paletes, netgi 1 % pranoksta gamintojo skelbiamą informaciją, jog AdobeRGB aprėpiama 99 procentais. 100 % padengiama ir NTSC gama, kuri užpildo 72 % sRGB paletės.

CG2420 perkalibravimas

Mus domino ne vien į monitorių įdiegtas „Eizo“ kalibravimo mechanizmas, bet ir rezultatas perkalibravus CG2420. Absoliučiai didžiąją visos procedūros dalį užima monitoriaus „pašildymas“ (jeigu jis buvo įjungtas tik ką). Paruošimas užtrunka 10 - 15 minučių, o pats kalibravimas vos gerą minutę. Daviklis į viršutinį rėmelį integruotas taip, kad jį pirštais ištraukti beveik neįmanoma ir tam yra priežastis. Prasidėjus kalibravimo procesui daviklis iššoksta pats, o vėliau automatiškai įtraukiamas į pradinę vietą. Modernu.

Po pakartotino kalibravimo buvo pakoreguotos tik RGB kanalų reikšmės: R 100, G 93, B 80. Lyginant su pradinėmis, R išliko nepakitosi, o G ir B atitinkamai padidėjo nuo 90 ir 78. Prisiminę „Spyder4 Pro“ kalibratoriaus „padiktuotas“ G/B reikšmes, kurios buvo mažesnės, suabejojome, kad galime gauti geresnius rezutatus. Visgi, tam tikri aspektai pagerėjo, įskaitant juodos spalvos gylį (0,14 cd/m² -> 0,12 cd/m²) ir statinį kontrastą (940:1 -> 1000:1). Tiesa, balto taško reikšmė, kuri dabar buvo lygi 6900 kelvinų, suprastėjo. Išmatuota gama reikšmė (2,2) nepasikeitė, monitorius šimtu procentų tebeatvaizdavo sRGB ir AdobeRGB palečių spalvas.

Jeigu HW metodu atlikta kalibracija tinka „viskam bendru lygiu“, tai CN6 („ColorNavigator 6“) gali pritaikyti monitorių konkrečiam darbui. Tam pateikti trys profiliai („Printing“, „Web Design“ ir „Photography“), turintys jiems būdingus nustatymus. Naudojant CN6 įrankį priėjimas prie nustatymų per OSD Meniu blokuojamas. Įdiegę fotografams skirtą profilį ir vėliau neradę greito būdo jo atsisakyti, mes jį atsitiktinai ištrynėme ir likome nustebę, kad perrašius „ColorNavigator 6“ jis nebeatsirado, todėl siūlytume visus 3 profilius eksportuoti, t.y. dėl viso pikto išsisaugoti. Monitoriaus perkalibravimas „Photography“ profiliu užtruko kiek ilgiau, iki penkių minučių, kadangi buvo keičiamos ne tik RGB kanalų reikšmės, bet ir ryškumas, baltas taškas, be to juodos spalvos gylis buvo mažinamas iki įmanomos minimalios reikšmės.

Kalibracija atlikta naudojant į CG2420 integruotą sensorių, tačiau „Eizo“ programinė įranga gali būti sukoreliuota ir su išoriniais trečių šalių kalibratoriais, kad ir mūsų naudojamu „Spyder4 Pro“. Po įvykdyto kalibravimo vartotojas papildomai dar gali rankiniu būdu koreguoti absoliučiai visas parametrų reikšmes, taip pat importuoti kitą ar susikurti visiškai naują profilį, leidžiant pasirinkti pageidaujamas nustatymų reikšmes, kurios bus įskiepytos monitoriui.

Energijos sąnaudos

Pamatuotos CG2420 energijos sąnaudos yra labai artimos nurodytoms „Eizo“. Gamintojo teigimu, monitorius tipiškai naudoja ~20 vatų. Mūsų atveju ištrauktas iš dėžės CG2420 naudojo 22 W. Po atliktos kalibracijos, kuomet buvo pakeistos tik RGB kanalų reikšmės, o ryškumas išliko tas pats (120 cd/m²), sąnaudos iš esmės visiškai nepakito. Nustačius ribinius ryškumo nustatymus, monitoriaus apetitas pasikeitė pastebimiau: 40 cd/m² - 17 W, 400 cd/m² - 41 W. Deja, bet budėjimo režime esančio CG2420 elektros sąnaudos gerokai prasilenkė su „Eizo“ nurodomais 0,5 W.

Išvados

Iškart pasisakysime, jog asmeniniame gyvenime duonos iš pro lygio fotografijų nevalgome, todėl pamatyti ir viską pasiimti iš CG2420 negalėjome ar nemokėjome. Nepaisant to, džiaugiamės galimybe prisiliesti prie mums pirmojo tokio kalibro monitoriaus. Tam tikra prasme kalibras nėra didelis - viso labo 24" (būnant visiškai tiksliems 24,1"). Daugelis įvertins 16:10 kraštinių santykio suteiktą šiek tiek didesnę vertikalią erdvę lyginant 1080p su 1200p, tačiau daugeliui, visiems, kurie nesusiję su fotografija, 24" už daugiau nei 1000 € tebeskamba absurdiškai. Visgi tai yra „Eizo“ „ColorEdge“ serija, skirta darbams, reikalaujantiems kritiškai tikslių spalvų.

Kelias link kiek kitokio monitoriaus prasideda nuo to, jog CG2420 vartotojui pateikiamas iškart surinktas (viskas, ką reikia padaryti, tai pritvirtinti tiesioginį saulės apšvietimą ribojantį gaubtą), labai malonios ir praktiškos į komplektaciją pridedamos smulkmenos, ekrano valymo rinkinio, bei sertifikato, nurodančio W-LED pašvietimo vienodumą. Neturėjome galimybės patikrinti, tačiau pačių „Eizo“ išmatuotas maksimalus vos 3,9 % nuokrypis lyginant su ekrano centru apsprendžia pavydėtiną pašvietimo vienodumą, išlaikomą skaitmeninio DUE ekvalaizerio. Iš to sekė iš esmės neegzistuojantis pašvietimo nuotėkis bei nuo pačios matricos labiau priklausantis minimalus švytėjimo efektas, šį monitorių leidžiant statyti į „low glow“ kategoriją. Itin platūs CG2420 apžvalgos kampai nenustebino. Kadangi monitorius naudoja IPS matricą, spalvų ir gamos pasikeitimai atsiranda tik pereinant prie ekstremalių apžiūros kampų - kur kas vėliau nei naudojančių (AM)VA matricas, kurios dar ir linkusios kontrastuoti gerokai intensyviau.

Kadangi CG2420 jau atvyko sukalibruotas, išmatuotos pagrindinių parametrų vertės buvo labai artimos teisingoms. Balto taško reikšmė buvo nukrypusi tik 4 %, o ryškumas vietoje OSD meniu nustatytų 120 cd/m² siekė ~126 cd/m². Gama reikšmė atitiko idealius 2,2, tačiau labiausiai likome nustebinti itin aukštu kontrastu (1000:1) ir juodos spalvos gyliu, siekiančiu 0,13 cd/m². Tokie rezultatai būdingi tik pavienėms IPS matricoms. Atlikę kalibraciją su „Spyder4 Pro“ balto taško nuokrypis sumenko iki 1,5 %. Kontrasto santykis šiek tiek sumažėjo (iki 940:1), tačiau vistiek išliko pagirtinai aukštas. Pabandžius perkalibruoti CG2420 jau su jame integruotu nuosavu kolorimetru, balto taško sąskaita (6900 kelvinų) buvo pasiektas naujas juodo spalvos gylio rekordas (0,12 cd/m²) bei grąžintas įspūdingas 1000:1 kontrastas. Didžiausią dalį procedūros užima monitoriaus paruošimas, t.y. pašildymas, trunkantis ~15 minučių, kai pats kalibravimas atliekamas per gerą minutę. Puikų įspūdį paliko su CG2420 pateikiama „ColorNavigator 6“ programinė įranga, ne tik pasižyminti moderniu apipavidalinimu, bet ir plačiomis galimybėmis, įskaitant 16-os bitų LUT lentelę, aparatiniu lygiu sukalibruoti monitorių pagal konkrečius norus - nustatymų vertes. Modernumo išraiškos pritrūko OSD meniu grafiniam apipavidalinumui, jis pasirodė kiek senstelėjęs, tačiau šį trūkumą kompensavo lengvai perprantamas nustatymų išdėstymas, puikiai funkcionuojantys lietimui jautrūs mygtukai bei nustatymų vertės iškart išreikštos atitinkamais matavimo vienetais, o ne procentais. Pavyzdžiui, įprastai sutinkamus procentus ryškumo stipriui pakeitė kandelos kvadratiniam metrui (cd/m²).

Ar 1376 eurų kainuojančiam „Eizo CG2420“ be kainos gali būti kitokių priekaištų? Patys smulkiausi keliauja per daug standžiam aukščio reguliavimo mechanizmui, nors gamyklinis stovas pasižymi pilnu ergonomikos paketu ir keisti į trečios šalies ranką nėra jokio tikslo, kai didžiausi priekaištai pagrinde susiję su žaliąja tema. Dėl nežinomos priežasties CG2420 elektros sąnaudos budėjimo režimu siekė net 6 W, be to, monitoriuje pasigedome integruoto judesio sensoriaus, kuris automatiškai leidžia monitorių išjungti ilgesniam laikui neaptikus prieš jį žmogaus. Savybių sąrašą „Eizo“ galėtų papildyti ir aplinkos šviesos sensoriumi, tačiau tai greičiau tėra smulkmenos, kurių nebuvimas arba perteklius (sąnaudos budint) nesumažins duonos kepalo, kurį CG2420 yra pasiruošęs padėti uždirbti mažiausiai penkerius metus - net pigiausiems „Eizo“ modeliams taikomas prailgintas garantinis aptarnavimas.

Komentarai ()