Elono Musko pašiepta markė mėgaujasi savo įvaizdžiu - sukūrė vieną saugiausių automobilių transporto istorijoje (Video)

Teslai dar tooli iki volvo.. kazkoks klaunas tas muskas jo automobilis buvo deformuotas mažiau tai reiškia neapsorbavo smugio, kas reiškia didesnes perkrovas keleiviams..jo mastymu volga jaučiu būtu saugiausia

automobilio saugumas ne tik bukai trenktis i kliuti ir "teisingai" deformuotis. saugumas ir kai automobilis sugeba prognozuot pacia avarija ir sugeba isvis apvaziuot kliuti, laiku sustot ar i ja smarkiai nesitrenkt. cia isvis pazangesnio lygio saugumo koncepcija. Muskas pardavineja tokius automobilius, kur net tokio lygio saugumo testu nespeta sukurt... tai kuriai cia Teslai dar tooli iki volvo?

Abu nauji automobiliai gali būti prilyginami saugumo etalonams, nesimuškit. Tesla išvengs daugiau avarijų (kaži kaip tesla3?), volvo saugiau priima smūgius. Jeigu volvo vairuotojas sugrybaus ir teslai neišvengus smūgio susidurs kaktom - abu galės jaustis laimės kūdikiais (galbūt volvo vairuotojas turės mažiau mėlynių), jų automobiliai buvo saugesni už 99% likusių transporto priemonių, ir jie, labai tikėtina, liks gyvi ir sveiki.

siaip reiktu tiesiog paskaiciuot statistika, kiek vazineja teslomis ar volvomis zmoniu, ir kiek is ju tapo del to negyvu. nes "saugumo testai" realiai jokio saugumo nenustato. jie tik nustato testo atitikimo parametrus... as pvz teskaiciau kad Muskas vos neapsiverkia, kai bent vienas liurbis su jo Teslom uzsimusa, ir tokiu kolkas vienetai per visa pasauli apie volvo to neteko girdet. jie tik uz savo pinigus kazkokius pezalus apie saugumo testus per reklamas varineja... juk viska apmoka pirkejai... o ka nuperka? realu savo gyvybes sauguma? - manau pasirinks teisingai.

https://www.salvageautosauction.com/mod ... S-for-Sale sitie suprognozavo

Kai iš šono parlekia fūra, tai jau ne taip svarbu ta automatinė automobilio kontrolė. Asmeninė nuomonė tokia, kad Volvo turi didesnę patirtį šiame sektoriuje ir tikrai nesitiki, kad kompanija (Tesla), kuri "verčiasi per galvą", gali tą saugumą realizuoti geriau. Atrodo šio portalo komentaruose skaičiau, kad volvo buvo išsikėlęs tikslą, kad jų naujajame xc90 nežus nei vienas žmogus. Įdomu kaip ten yra iš tikrųjų su šiuo modeliu, t.y. ar jis tikrai toks saugus. https://www.youtube.com/watch?v=25fc-vvNYEs

volvo puikios masinos. bet ju saugumo poziuris uzsiciklines. pas skandinavus (ypac svedus) yra kompleksas, kad jie turi turet savo izoliacinius standartus. va tame problema su volvo jie ne gerina sauguma, o bando ji primest populiarindami kazkoki siaura standarta. daznu atveju tai veikia - bet dar dazniau resursai pradedami kist i kazka mazai veiksmingo. ir tik kai visiskai atsilieka nuo pasaulio - tada vel pradeda vytis pazanga.

Na gal dėl to, kad jie ten dažniau susiduria su avarijom, kurios atsitinka, kai automobilis tampa nevaldomas. Na pvz. kokia Tesla gali parodyti puikų rezultatą kokioj Kalifornijoj, kur praktiškai nebūna slidžios kelio dangos ir saugumą galima realizuoti tiesiog valdant automobilį. Bet kas nutiks, kai automobilis taps nevaldomas ir būtinai reikės kur nors tėkštis? Čia turbūt ir pasireiškia ta Volvo pažanga - maximaliai apsaugoti žmones juos "prirakinant" prie sėdynių taip, kad smūgio metu nepasitemptų sprando, sėdynių pagalba sumažinti apkrovas kūnui kai iššokama iš trasos ir t.t... Žinoma tie dalykai kainuoja pinigus,o naudingi jie turbūt būna 1 avarijai iš 100, bet niekada negali žinoti kada ta avarija bus tavo. Man dar įdomu kaip jie sprendžia tų visų atstumo jutiklių problemą. Techniškai tai turi būti siųstuvas ir imtuvas, kad būtų galima orientuotis aplinkoje (čia apie tuos "lazerinius", o ne apie vaizdo kameras). Tai tarkim 100 automobilių "po vienu stogu". Tai kad signalai "nesusipintų" tai kiekvienas auto turi turėti savo dažnį ar kažkokią kitą technologiją. O tai jeigu po tuo vienu stogu 10 mersų, 10 volvo ir t.t... Tai čia vos ne tai, kad jau turi būti kažkoks tarpgamyklinis susitarimas kas ir kaip ką naudoja, kas kokį dažnį rezervuoja ar kažkaip panašiai. O gal yra koks kitas paprastesnis būdas?

Man tai Tesla tokia truputį Apple autpmobilių rinkoje, kur kaip ir nieko naujo nesukuria, bet bando prakišti kaip kažin kokią inovaciją, nes nu reikia kažkaip rinkoje įsitvirtinti. Pirmosios "autopiloto" versijos buvo nors ir skubotai pristatytos ir neišbaigtos, na bet taip, tesla pirmoji, o, bet, tačiau, infiniti po mėnesio paleido Infiniti Q50 kuris turėjo lygiai tokias pačias autonominio važiavimo galimybes. Tesla išreklamuota, nes nu reikia kažkaip pavergti mases, Infiniti kaikurie net išvis nežino tokio modelio, jis dar ir pirmasis pasaulyje automobilis su steer by wire. Ką aš tuo noriu pasakyti, kad ir be teslos autopramonė būtų atėjus prie tų pačių autonominių sprendimų. Niekas garsiai nesiplėšo bet ir 7-tukas BMW ar S klasės mersas, ir turi autonominį vairavimą ne prastesnį turbūt nei teslos, bet vėl gi tesla čia rėkia garsiausiai. Taip pat ir apie saugumą plešosi, nors eksperimentai ir diegimas įvairių aktyvių stabdymo ir išvengimo nuo susidūrimo sistemų prasidėjo dar kai Muskas apie Model S nebent šlapiam sapne sapnavo.

pas tesla labai idomus dugnas, jis pavojingus kampinius smugius graziai nukreipia sonu. Tam manau jam lygiu nera ir tai leidzia elektromobilio konstrukcija. Kita situacija su smugiu priekiu, is sono. Kalbant apie smugi is priekio, teslasi vel lengviau, nera variklio, kuris ivaziuoja i salona. O volvo saunuoliai.

tam yra zymejimai ir kodavimai. yra signalo kryptingumas, signalo lygis ir pan. dabartiniai prietaisai ir davikliai labai jautrus ir tikslus matavime. o klaidos filtruojamos. pagrindine problema - nepakankamas informacijos apdorojimo greitis - skaiciavimo pajegumu truksta.

11111. Signalo kryptingumas... Nori nenori jis yra kryptingas, tad nelabai suprantu ką norėjai pasakyt. Tai vat aš galvoju apie skirtingus dažnius. Ir gal sakau tas dažnis yra kintamas, pagal iš anksto sugalvotą protokolą. Nes rezervuoti kiekvienam auto kažkokį konkretų dažnį vėl susidursim su problema, kai po 10 metų tiesiog pritrūksim dažnių.

Netruksta ten jokiu pajegumu, tik juos ideti kainuoja. Be to, klasikiniais/deterministiniais algoritmais apdorojama tik dalis duomenu. Pagrindinis trukdis yra gerai isdirbta machine learning/DI platforma, kam reikia laiko. Is to tavo apdorojimo greicio nebus naudos, jeigu sistema tupus sprendimus priimines. Jokiu ten "avarijos prognozavimu" if'ais ir else'ais nekodins niekas.

Yra kas dirba savo darba ir tik. Siu metu Audi A8 pazangiu technologiju prifarsiruotas tiek, kad Teslai dar daug zoles reikia aptriest. Vienas idomesniu dalyku sugalvotas - kilsteli vaziuokle toj pusej is kurios pamato atvaziuojancia potencialia gresme.

Palyginimas nelabai tinkamas su Apple kompanija, bent jau ne šių metų Apple. Labiau tiktų Teslos palyginimas su tų metų Apple, kai išleido 4, 4S iphone ir Ipad. Toliau nieko nejau nesukūrė apart Iwatch, ir sekančių Iphonų. Infinity yra next level shit, bet tų automobilių saugumu suabejočiau, toli gražu iki BMW, MB, o ką kalbėt apie Audi ir Volvo saugumo lygį...

dėl tų daviklių... įdomu ir man būtų kaip pagaminti tokį jammerį, kad autostradoj 200km/h atlėkęs ilgom mirksėdamas džipas įjungtų savo avarinio stabdymo sistemą Sunkiai sulyginsi šitas mašinas, jų ir vairuotojai kitokie ir keliai skiriasi ir t.t. Bet kaip jau sakiau, abi mašinos tikrai saugios. Jeigu tarp jų reikėtų rinktis, rinkčiausi ne pagal saugumo kriterijų. Jūs turbūt irgi.

taigi dazniu juosta ne visa skirstoma, o tik tas gabalas, kur galima dar pasiust informacija. niekas ten nebeskirsto jokiu dazniu, kurie nuslopsta uz keliu metru. ten jau visokie kitokie reikalavimai prietaisams - pvz saugumo ir sveikatos. o kuo aukstesnis daznis - tuo jis informaciskai talpesnis. taip pat yra juk laiko ir erdves apribojimai. nefiksuoja juk niekas 50 metu senumo informacijos isskyrus astronomus yra tiesiog tarpines info buferiai kur iskart pravalomi praradus informacijos aktualuma. automobiliu irgi ribotoje detektoriaus zonoje negali sutilpt milijoniniai kiekiai tiesiog fiziskai. manau yra ten atpazinimo sistemos, kad filtruot nuo foninio triuksmo ar kitu auto signalu, pvz koks nors algoritmas su griztamu rysiu. daznio kitimas arba intervalinis keitimas yra vieni is budu nustatyt atstuma iki atspindeto pavirsiaus. taip pat fiksuot arteja ar tolsta objektas. aplamai koks tau skirtumas kaip ten padarys? juk yra testavimo fazes, ir islenda problemos pacios - nes iskart masina sustoja ir nieko nebedaro. pastringa jei jau veikia - vadinas rado budus tiesiog reikia palaukt, kol savanoriai prasitaskys - isanalizuos galimas klaidas programeriai ir bus principe beveik 100% saugus produktas. kuris su laiku tik taps dar labiau saugesnis.

Nelabai suprantu ar nesupratai mano klausimo, ar nesupratai, ką pats sakai. O gal aš kažko nesuprantu. Jeigu yra kažkoks siųstuvas, tai turi būti ir imtuvas tam išsiųstam signalui susigrąžinti. Tai kai du siųstuvai bus nukreipti vienas į kito imtuvus, tai čia ir atsiras problema. Skirtumas man bus didelis kai dėl kažkieno blogai apgalvotos sistemos turėsiu asmeninių problemų. Kai tu sakai, kad yra išdirbtas produktas, tai aš tuo netikiu kol pats neįsitikinu, kad jis gerai išdirbtas. Kadangi dirbu su pramoniniais įrenginiais, tai tokių išdirbtų produktų matau vos ne kasdien, o kai paanalizuoju el.schemas ar valdiklio programą, tai norisi iš karto viską nuo naujo perdaryt Pvz. čia paskutines kelias savaites debuginau kito žmogaus projektą (dar nebaigtą). Tai jau nuo pat pradžių sakiau, kad bus greičiau jei iš naujo perrašysiu visą programą (manau būčiau tilpęs į 3-5 dienas). Bet jis nematė tam reikalo, tai vat ir prasėdėjom lopydami klaidas. Net šiai dienai nesitiki, kad viskas iki galo sužiūrėta, bet yra kaip yra...

Nereikia pamirsti, kad NN sistemos gali nusimokinti. Tad tas mokinimasis turetu buti gerai apkarpytas. Realiai tikras mokinimasis/apmokinimasis vyksta kurimo metu. Paskui turetu uzlockinti didziaja dali ir mokintis turetu leisti mazus dalykus, nes kitaip sistema gali tapti nekontroliuojama. Arba isvis avilkti ar net transformuoti i algoritmini sluoksni, kur jau nera jokio mashine learningo.

Machine learning'as yra tik generic terminas, apibendrinantis visas fazes, ne tik apsimokinimo. Galim vadinti machine learning based ar pan. - neesme, mano point'as buvo tik tai, kad pajegumu yra, ypac, kaip kad pats minejai, pagrindiniu pajegumu reikes akseleruojant mokymasi kurimo metu. Siaip Teslai labiau reikalingas ne pats pajegumas, o energetinis efektyvumas ir savikainos mazumas. Tam ji prisisamde net CPU architektu (tarkim Jim Keller, kuris Athlon/Athlon64/Zen dare), kurie ilgainiui jai darys custom-silicon'us.