Lėktuvo avariją išgyventi įmanoma - kaip padidinti savo išgyvenimo tikimybę jei gresia lėktuvo sudužimas? (1)
Skrydis lėktuvu yra vienas saugiausių pasaulyje keliavimo būdų, tačiau pakankamai nemaža lėktuvais skraidančių žmonių dalis vis tiek bijo kelionės šia transporto priemone. Jie sako, kad jei lėktuvas nukris ir suduš, išgyventi praktiškai neįmanoma. Vis dėlto, tokius žmones galime nuraminti – išgyventi lėktuvo avariją yra įmanoma.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ir tai rodo oficiali statistika. 1983 – 2000 m. JAV įvyko 568 aviakatastrofos. Iš visų šiais lėktuvais skridusių 53 487 keleivių, net 51 207 keleiviai išgyveno.
Grinvičo universiteto aviacijos saugumo ekspertas profesorius Edas Galea tyrinėjo 2000 lėktuvo avarijas išgyvenusių žmonių pranešimus – ir išvedė įdomią statistiką.
E. Galea sako, kad lėktuvo avarijos išgyvenimą lemia ne likimas. Anot jo, galima greitai pasišalinti iš lėktuvo, o taip pat atlikti kitus veiksmus, kurie ženkliai padidina išgyvenimo tikimybę.
Aviacijos saugumo ekspertas Tomas Barthas primena, kad jeigu lėktuvas krenta, reikėtų įsitaisyti savęs apkabinimo pozoje, t.y. pasilenkus apkabinti savo kojas arba rankomis atsiremti į priešais esančią lėktuvo sėdynę. Ši poza padeda išgyventi lėktuvo avariją, kadangi neleidžia žmogui nuskrieti į priekį ir atsitrenkti į priešais esančią sėdynę. Anot T. Bartho, svarbiausia yra pasilenkti kaip įmanoma žemiau – kad kūną, o ypač liemenį, veiktų kuo mažesnės išcentrinės jėgos.
Jo komanda sukūrė pirmąją oro pagalvę, skirtą komercinius skrydžius vykdančių lėktuvų sėdynėms.
Pati oro pagalvių technologija kasmet išsaugo tūkstančius gyvybių visame pasaulyje, o T. Barthas mano, kad panašus efektas galėtų būti pasiektas ir lėktuvų pramonėje. Tai pagerina saugumą ir tuo pačiu leidžia žmogui išlikti sąmoningam – kad jis galėtų greitai ištrūkti iš lėktuvo salono.
Pati oro pagalvė būtų sumontuota saugos dirže, ir jos išsiskeidimo jėga būtų nukreipta ne į keleivį – kad jo nesužeistų. Šios oro pagalvės sugebėtų išsiskleisti itin greitai – per maždaug 30 milisekundžių – o tai yra greičiau nei akimirka.
Dauguma atvejų iškart po lėktuvo avarijos įsiplieskia gaisras – tačiau žmogui tikrąjį pavojų kelia ne ugnis, o toksiški dūmai. Šie dūmai yra itin pavojingi, o vos keli įkvėpimai gali lemti sąmonės praradimą. Be to, esant pilnam dūmų salonui, rasti išėjimą yra itin sudėtinga.
Tačiau profesorius E. Galea sako, kad yra vienas paprastas būdas, kaip greitai rasti išėjimą, net ir tada, kai saloną užtvindo dūmai. Anot jo, visuomet reikia suskaičiuoti ir įsiminti sėdynių skaičių iki artimiausio išėjimo. Tuo atveju, jei salone būtų daug dūmų, o matomumas – itin prastas, žinant sėdynių eilių skaičių, iki išėjimo galima eiti skaičiuojant sėdynes.
Skaitant šį straipsnį, tikriausiai ne vienam kilo dažniausiai pasitaikantis klausimas – kur sėdėti, kad tikimybė išgyventi avariją padidėtų maksimaliai? Mercedes Johnson išgyveno „American Airlines“ 965 skrydžio avariją, kai 1995 metais lėktuvas atsitrenkė į Kolumbijos kalną. Tąkart iš 159 lėktuvu skridusių keleivių išgyveno vos 4, o M. Johnson tiki, kad jai tai pasisekė dėl tinkamai pasirinktos vietos lėktuve. Ji sako, kad tuomet atsisėdo šalia lėktuvo sparnų, netoli viduriniojo išėjimo – kadangi buvo girdėjusi, kad šios vietos yra pačios saugiausios, nes jos yra geriausiai sutvirtintos metalu.
H. Muir sako, kad žmonės jos visuomet klausia, kuri vieta yra saugiausia. Tačiau ji pripažįsta, kad nežino teisingo atsakymo H – juk iš anksto niekas negali prognozuoti, kokio pobūdžio avarija nutiks – ar nesėkmingas nusileidimas, ar užsidegs vienas iš lėktuvo variklių, ar kita. Vis dėlto, dauguma saugumo ekspertų mano, kad saugiausios vietos lėktuve yra jo gale, arčiausiai uodegos.
Parengta pagal BBC.
