Seniau automobiliai apačioje turėjo išsikišusius du strypelius - ar žinote, kam jie buvo naudojami ir kodėl tokių niekas nebededa dabar? (2)
Ar pastebėjote, kaip žmones traukia seni automobiliai? Nesvarbu, ar jiems patinka automobilių kultūra, ar jie atpažįsta gamintoją, modelį, žino kažką apie jo istoriją – vos pastebėję seną automobilį žmonės tuoj pat jį apspinta ir nori visą apžiūrėti. Kartais jo apačioje jie gali pastebėti nedidelius metalinius strypelius – juos žmonės patys montuodavo ant savo automobilių, todėl dabar jie sutinkami ant kai kurių senovinių mašinų. Bet ar galite atspėti, kam jie skirti?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie išnykusius automobilių elementus jau esame kalbėję ne kartą. Ar žinote, kodėl dabartiniai automobiliai nebeturi vientisų priekinių sėdynių? O kur pradingo padangos baltais bortais?
Beje, šie nedideli strypeliai yra susiję su minėtomis padangomis baltais šonais – jų paplitimo laikotarpis beveik sutampa. Dažniausiai šie įrenginiai buvo sutinkami penktajame-šeštajame dešimtmetye, tačiau jų populiarumas ir po to išliko gana ilgai.
Įdomu ir tai, kad šie strypeliai buvo montuojami ant pačių įvairiausių automobilių visame pasaulyje. Juos naudojo ir prabangių automobilių vairuotojai JAV ir Žigulio savininkai Sovietų sąjungoje. Tai kas tai?
Tai – mechaninis šaligatvių bortelių jutiklis. Tai laikais, kai automobiliai dėvėjo gražias, bet sunkiai valomas baltas padangas ir poliruotus metalinius ratų gaubtus, vairuotojai labai stengėsi pasisaugoti šaligatvių bortelių. Kartais kėbulas buvo platesnis nei ratų bazė, todėl nuo grubių bortelių reikėjo saugoti ir automobilio bamperius bei sparnus. Kadangi elektroniniai jutikliai dar nebuvo išrasti, paplito štai tokie ūsai.
Vairuotojui tereikėjo kiek įmanoma arčiau privažiuoti prie šaligatvio, kol šie strypeliai pradėdavo trintis į bortelį. Kadangi jei buvo gaminami iš lankstaus metalo, jie taip lengvai nesulūždavo, tačiau skleidė gana aiškiai atpažįstamą garsą, kuris įspėdavo vairuotoją, kad automobilis jau yra pakankamai arti šaligatvio. Kartais tokie mechaniniai jutikliai būdavo montuojami abiejose pusėse tiek prie priekinių, tiek prie galinių ratų, o kartais tik prie priekinės automobilio ašies.
Vairuotojai teigė, kad šie įtaisai – tarsi katės ūsai, todėl taip jie dažnai ir vadinti. Katės savo ūsus naudoja įvairioms kliūtims pajausti.
Kaip ūsai padeda katei suprasti, ar tarpas yra pakankamai didelis jai pralįsti, taip ir tie nedideli strypeliai informuoja vairuotoja apie atstumą iki kliūčių. Galima tik įsivaizduoti, kad taip buvo apsaugota nemažai ratų ir padangų.
Šiais laikais šią funkciją atlieka elektroninės sistemos, tačiau mechaniniai šaligatvių bortelių jutikliai nėra visiškai išnykę. Juos vis dar galima pamatyti ant kai kurių autobusų, namelių ant ratų ar kitos didesnių gabaritų technikos. Na, ir, aišku, ant istorinių automobilių, nors jie retai kada parkuojami labai arti prie šaligatvių.