Greitai žmogui nebereikės ir nosies: masiniam vartojimui kuriami unikalūs sensoriai, kurie prekyboje gali pasirodyti jau šiais metais (1)
Įsivaizduokite – savo išmanųjį telefoną sujungiate su elektronine nosimi, kuri gali užuosti sveikatai pavojingus dūmus ar pradėjusį gesti maistą, rašoma naujienų portale welt.de. Be to, kartą išmokęs, prietaisas sureaguos greičiau už mūsų uoslę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karlsrūhės technikos universiteto mokslininkai sukūrė mažą jutiklį – „elektroninę nosį“, kuriame galima integruoti įvairius kvapus. Prijungtas prie elektroninių prietaisų ar išmaniojo telefono, šis jutiklis apsiperkant gali nustatyti, ar žuvis dar šviežia.
Elektroninė nosis sukurta dar prieš kelis dešimtmečius ir naudota maisto pramonėje. O dabar Karlsrūhės technikos universiteto fizikas Martinas Zomeris kartu su kolegomis siekia kuo greičiau kvapų sensorius pritaikyti masiniam kasdieniam naudojimui, tad jie turėtų būti ypač maži ir pigūs, rašoma welt.de.
Tikimasi, kad „elektroninė nosis“ prekyboje turėtų pasirodyti jau šiemet, bet kol kiekvienas norintis galės ją įsigyti, praeis dar keleri metai.
Šviežios maltos kavos, rožių, sugedusio maisto ir kitus kvapus leidžia atpažinti nosis. Maždaug 400 įvairių kvapo receptorių, išsidėsčiusių ant dešimčių milijonų kvapui jautrių ląstelių, kvapus atskiria pagal unikalų signalą, kurį neuronais siunčia atitinkamiems smegenų centrams.
Kurdami dirbtinę nosį, mokslininkai orientavosi į žmogaus nosį. „Mūsų sukurtoje elektroninėje nosyje esantys nanolaidai reaguoja į sudėtingus dujinius mišinius (t. y. kvapus) ir atsiliepia garsiniu signalu“, – aiškina M. Zomeris.
Dirbtinė nosis vos kelių centimetrų dydžio, ją sudaro mikroschema ir iš cinko dioksido pagaminti nanolaidai. Sužinoti, ar tam tikras kvapas yra integruotas į mikroschemą, galima per kelias sekundes. Pasak M. Zomerio, sensorius gali įsiminti daugybę įvairių kvapų. Tai naudinga kontroliuojant kambario orą, apsiperkant ar tikrinant maisto kokybę.
„Tačiau yra viena problema – ne viskas visada vienodai kvepia. Tarkim, rožė saulės šviesoje ir lyjant kvepia skirtingai“, – aiškina fizikas M. Zomeris. Dėl to prietaisą dar reikia dar tobulinti. Beje, dvi įmonės jau sutiko platinti šiuos prietaisus – jos su Karlsrūhės technikos universitetu 2015 m. dalyvavo Europos Sąjungos finansuojamame projekte „SmokeSense“ ir sukūrė išmanųjį dūmų detektorių.
