Lietuviai dar nesupranta, kada skambutis iš užsienio kainuos labai brangiai, o kada labai pigiai: kuo iš tikro skiriasi tarptinklinis skambutis nuo tarptautinio?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

UTF16 2018-06-05 12:09
Nes tikros atviros telekomunikacijų rinkos, kai visi Europos operatoriai konkuruotų tarpusavyje taip, kaip tai daro praktiškai visi likę paslaugų teikėjai, šitie bijo kaip velnias kryžiaus.
- 2018-06-05 14:20
Tik vienas klausimas - (valstybių pavadinimai parinkti atsitiktinai) Kodėl UK operatorius turi leisti naudotis savo infrastruktūra konkurentui iš Lietuvos?
UTF16 2018-06-05 20:02
Turbūt neturėtų. Bet aš turiu kitą klausimą. Kodėl ta pati firma tuo pačiu pavadinimu skirtingų šalių padalinius laiko konkurentais?
- 2018-06-06 16:57
Frančizė? Nors ir aš nesuprantu.
Ar_as? 2018-06-06 17:19
Net nežinia, nuo ko pradėti... Klausimas skamba panašiai kaip: žemė yra apvali, venera yra apvali, kodėl veneroje bananai kainuoja brangiau? 1. Net ir tos pačios grupės bendrovės yra atskiri juridiniai asmenys, jos turi savo turtą, įsipareigojimus, atsakomybę prieš kreditorius ir kt. 2. Net ir norėdamos jos negali leisti naudotis viena kitai infrastruktūra nemokamai arba už savikainą, nes tai taptų priemone išnešti pelnus į mokesčių rojus. 3. Net ir tarp grupės įmonių protingi savininkai reikalauja užtikrinti konkurenciją, nes supranta, kad tai vienintelis būdas užtikrinti sveiką verslo vystymąsi (komunizmas=bankrotas).
UTF16 2018-06-06 18:27
UTF16: Kodėl jie yra konkurentai (=skirtingi juridiniai asmenys)? Ar_As?: Nes jie skirtingi juridiniai asmenys. Viskas tada aišku kaip ant delno.
Ar_as? 2018-06-06 21:02
O tu viską taip skaitai, po pusę pirmo sakinio? Tada tikrai turėtų viskas visada būti aišku. Firma, lol.
UTF16 2018-06-06 21:39
Jei tik tiek pacituota, reikėtų truputėlį pamiklinti makaulę ir pačiam susiprasti, kad galbūt visa kita nebuvo labai reikšminga. Tele2 / Bitė ir kt. dirbtinai nekuria konkurencijos kiekvienam savo salonui priskirdami atskirą juridinį statusą ir neskirsto savo įrangos pagal padalinį, kuriam ji priskirta (net jei vadovaujantis Ar_as? filosofiniais apmąstymais tai būtų puikus būdas „sveikam verslo vystymuisi“ užtikrinti). P. S. Pakeičiau citatą ir pacitavau visą sakinį. Tikiuosi, labai neįžeidžiau?
Ar_as? 2018-06-07 10:04
"atskirą juridinį statusą", "ta pati firma", "visa kita nebuvo labai reikšminga" (t.y. pelnų perkėlimas, arms length principo išlaikymas nereikšminga) - gal geriau daugiau ekonominėm temom neberašinėk. Kaip galima nesuprasti, kad pvz. Vokietijoje darbo jėgos, nekilnojamojo turto kainos, mokestinė našta ir t.t. yra iš esmės didesni? Todėl ir kaina jų naudojimo atsiperkamumui užtikrinti yra daug didesnė? Ar niekaip nedašunta mūsų "norintiems vienodų kainų", kad tokioms šalims kaip Lietuva kainų vienodinimas mobiliuosiose tinkluose reiškia tik kainų kėlimą? Ar tikrai norite subsidijuoti vokiečius, britus, prancūzus tam, kad kainos būtų vienodos? Ar tikrai norite, kad visi Lietuvos vartotojai mokėtų už kitų kelių procentų, reikšmingai naudojančių kitų šalių operatorių paslaugas, galimybę kalbėti pigiau? Apie nacionalinę konkurenciją: normalios bendrovės kelia savo padaliniams (nustebsi, kai kurios steigia ir atskirus juridinius asmenis ar bent filialus) aiškius tikslus ir reikalavimus konkuruoti , tą konkurenciją skatina visais priimtinais būdais (skatina per priedus padalinių vadovybei, bonusų sistemas darbuotojams ir t.t.). Kainos vienodos būna dėl kelių priežasčių: a) įsipareigojimų gamintojams; b) siekiant apsisaugoti nuo blogo PR iš ekonominių analfabetų, ką pats puikiai demonstruoji. Vienodų kainų pasekoje turime realią situaciją, kur provincijos gyventojai, statistiškai uždirbantys mažiau subsidijuoja didžiųjų miestų gyventojus uždirbančius daugiau, t.y. tam, kad pelno marža išliktų pastovi ir kaina liktų vienoda, didžiuosiuose miestuose produktas parduodamas su mažesne pelno marža nei galėtų/turėtų, mažuosiuose - su didesne nei galėtų/turėtų.