Keisčiausi žmonijos ginklai - homoseksualumo bomba, nematomumo apsiaustai, kvantinė maskuotė ir skausmo spinduliai (Video, 2 dalis)  (1)

Vakar jau kalbėjome apie tokius iš pirmo žvilgsnio absurdiškus sprendimus, kaip balandžiais valdomas raketas, šikšnosparnius-kamikadzes, haliucinogenines bombas ir vištomis apšiltintas minas, o šiandien užbaigiame keisčiausių karinių išradimų sąrašą, kurį pateikia „Live Science“.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-06-22 Keisčiausi žmonijos ginklai - homoseksualumo bomba, nematomumo apsiaustai, kvantinė maskuotė ir skausmo spinduliai (Video, 2 dalis)  (1)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

10. Šaudantis žibintuvėlis

Atrodo, Šiaurės Korėjos šnipai tik dabar gavo pamatyti Jameso Bondo filmus. Kai jie Pietų Korėjoje surengė pasikėsinimą į aktyvistą Parką Sang-haką, Pietų Korėjos kontržvalgyba pas šiauriečius aptiko visą krūvą džeimsobondiškų ginklų. Tarp jų buvo užnuodyti tušinukai, ir mažytis žibintuvėlis su trimis skylėmis, per kurias iššaunamos kulkos.

9. Sūkurinis ginklas

Nemirtinas ginklas, taip ir niekada nepriimtas į tarnybą, buvo nuo 1998 JAV kariuomenės kurtas „sūkurinis ginklas“ (angl. vortex ring gun), kuris šaudė didelės griaunamosios galios oro žiedais (ar kitomis, žalingesnėmis dujomis) , panašiais į spurgas su skylute viduryje – ar pypkorių išpučiamus dūmų ratiliukus. Beje, panašų ginklą Antrojo pasaulinio karo metu yra kūrę ir naciai, ir ruošėsi jį naudoti priešlėktuvinei gynybai – bet taip ir nebuvo sukurtas, nes lėktuvai skraidė per aukštai.

8. Homoseksualumo bombos

2005 m. Pentagonas pripažino, kad karo vadai domėjosi cheminio ginklo kūrimu, kuris turėjo priversti priešo karius jausti nenumaldomą potraukį vienas kitam. Tam 1994 m. buvo skirta net 7,5 mln. dolerių, ir ginklo veikimo principas turėjo būti hormoninis – chemikalai turėjo aktyvuoti hormonus, kurie natūraliai egzistuoja organizme, bet labai nedideliais kiekiais. Buvo siekiama, kad priešo kariai, įkvėpę tokio cheminio ginklo ar šiam patekus ant odos, negalėtų atsispirti vienas kitam. Nenuostabu, kad daugeliui ši idėja pasirodė įžeidi ir nepraktiška.

7. Beždžionžmogiai kariai

Ir ne, čia kalbama ne apie Indijos mitus, o apie trečiojo dešimtmečio Rusiją, kur mokslininkas Ilja Ivanovas planavo sukurti hibridą iš žmogaus ir šimpanzės. Pagal planą šimpanzės turėjo būti apvaisintos žmogaus sperma. Kai tai nepavyko, I.Ivanovas išvyko į Afriką, kur jis nusprendė eiti atvirkščiu keliu – šimpanzės sperma apvaisinti moteris (šioms, beje, to nežinant). Visa ši istorija buvo atskleista 2006 m., žurnale „Studies in History and Philosophy of Science Part C: Studies in History and Philosophy of Biological and Biomedical Sciences“ Vėliau buvo kalbama, kad tai buvo Josifo Stalino planas sukurti beždžionžmogius-superkarius.

6. Nematomi apsiaustai

2016 m. JAV pakvietė išradėjus sukurti uniformas, kurios būtų nematomos bet kokioje aplinkoje ir bet kokiais stebėjimo kampais. Neaišku, kaip sekėsi šiam projektui, bet idėja paslėpti objektą nuo tam tikrų bangų ilgių nėra visiškai nerealistiška. 2006 m. mokslininkai įrodė, kad pasitelkus tam tikras medžiagas(vadinamas metamedžiagomis), įmanoma išlenkti šviesą aplink objektą, ir tam tikrame spektre padaryti jį nepastebimą. O 2015 vienas mokslininkas paskelbė sukūręs keramiką, ultraploną medžiagą, kuri buvo nematoma daugeliu bangų ilgių.

5. Skausmo spinduliai

Kai kalbama apie ne mirtinus, bet labai labai skausmingus ginklus, reikėtų pakalbėti apie JAV sukurtą „active denial system“, kuri paprasčiau buvo vadinama tiesiog „skausmo spinduliais“. Šie spinduliai perlieja žmogų radijo bangomis, kurios tiek įkaitina kūno audinius, kad tai net sukelia nudegimą. Šis ginklas daugiausia yra skirtas atbaidyti nepageidaujamus asmenis nuo specialių teritorijų (pvz. smalsuolius nuo karinių bazių), ir kol kas veikia tik pritaisyti prie karinės technikos, bet ateityje kariuomenė viliasi sukurti ir tokį nešiojamąjį ginklą. Pranešama ir apie 2012 m. atvejį, kai, manoma, šis ginklas buvo panaudotas vienų Los Andželo kalėjimo riaušių numalšinimui.

Skausmo spinduliai video siužete

4. Prilimpanti granata

Tai – dar vienas Antrojo pasaulinio karo laikų išradimas. Tam, kad galėtų pasinaudoti šia granata, kariai irgi turėdavo ištraukti žiedą, tik šis ne aktyvuodavo uždelsto veikimo sprogdiklį, bet atidengdavo lipnų granatos paviršių, kuriuo sprogmenį ir buvo galima pritvirtinti prie taikinio.

Ir nors karinės vadovybės nebuvo labai patenkintos šiuo išradimu, Winstonas Churchillis labai palaikė šią idėją, tad galiausiai buvo pagaminta apie 2,5 mln. šio ginklo vienetų, kurios buvo naudotos Šiaurės Afrikoje, Graikijoje ir kitose lokacijose. Nelaimei, lipniosios granatos turėjo daug inžinerinių trūkumų – pavyzdžiui, sprogmenys dažnai neprilipdavo prie tanko, jei šis būdavo purvinas, bet prilipdavo prie kareivių uniformų. Žodžiu, tai buvo dar vienas žingsnis, kuris leisdavo pražilti per penkias sekundes – tiek laiko, kol sprogmuo detonuos.

3. Puckle’o ginklas

Puckle’o ginklą 1718 Anglijoje užpatentavo advokatas Jamesas Puckle’as. Ginklas šaudė ne apvaliomis, bet stačiakampėmis kulkomis, ir to tikslas buvo sukelti daugiau skausmo bei sužeidimų – pasak patento, stačiakampių kulkų tikslas buvo „įtikinti turkus krikščioniškos civilizacijos pranašumais“. Taip pat pat Puckle’o ginklas buvo pirmas pasaulyje kulkosvaidis – jis galėjo iššauti 9 kulkas per minutę. Vis dėlto, ginklo į tarnybą Britų kariuomenė niekada nepriėmė – taip nutiko dėl pernelyg nepatikimo mechanizmo.

2. Kvantinė maskuotė

Jei manėte, kad sunku įžvelgti tradicinį kamufliažinį raštą, tai įsivaizduokite technologiją, kuri išlenkia šviesą apie kareivio uniformą, taip padarydami juos nematomais. Ir būtent tokia yra kvantinės maskuotės idėja – technologijos, kuri dabar yra kuriama. Jau dabar galima rasti nuotraukų, kuriose matyti įvairiausiose fonuose pribloškiančiai užsimaskavę žmonės, bet absoliuti dauguma jų – padirbiniai. Kada ši technologija bus pradėta naudoti mūšio lauke – kol kas visiškai nežinoma.

1. Giroreaktyvnis karabinas

Kam šaudyti šoviniais, kuriuos stumia oras, jei vietoje oro galima būtų naudoti raketinį kurą? Būtent tokia idėja pasirodė septintajame dešimtmetyje Tradicinį šovinį stumia suspaustos dujos, atsiradusios sprogimo metu. Giroreaktyvinio karabino (angl. gyrojet carbine) atveju šaudoma ne kulkomis, bet savotiškomis miniatiūrinėmis raketomis, kurių varomoji jėga veikia panašiu principu, kaip raketose.

Šiame ginkle „raketinis kuras“ užsidega dar vamzdyje, tad savo greičio maksimumą šovinys pasiekia vos palikęs vamzdį. Dėl to giroreaktyvinis karabinai buvo lengvesni už tradicinius šautuvus, bet dėl itin menko taiklumo jie nesusilaukė didelio populiarumo.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(8)
(1)
(7)

Komentarai (1)