Pasaulinė sveikatos organizacija gerokai supykdė žaidimų kūrėjus: pripažino, kad tai rimtas psichikos sutrikimas

"Low/no risk - high reward". Ir dar nuolatinis mikro dozavimas dopamino. Tai tipiška aplinka išsiugydti priklausomybei. Vieta, kur galima pasislėpti nuo gyvenimo problemų. Tai įprastas principas, pagal kurį galima pasiekti liguistą priklausomybę. Žaidimo kūrėjai aišku nesutiks, bet čia gan akivaizdu. Čia nesvarbu ar tai cukrus, tabakas, alkoholis, narkotikai, energetiniai gėrimai, pornografija ar žaidimai. Viskas užkoduota mūsų smegenyse, o ne priemonėje, kuria svaiginamės. Kas per daug - tas nesveika. Ir PSO tikrai teisūs nurėždami žaidimų pramonės privilegijas šiuo atveju.

Tai šio dalyko pasekoje turėtų prie ligų įrašyti: 1. Futbolą (arba bet kokį kitą populiarų sportą). 2. Televiziją. 3. Bet kokį hobį kuris reikalauja daug laiko ir pastangų. Čia kaip iš rusų laikų likę,- kai tėvai riboja vaikų laiką prie pc, o patys 90% laisvo laiko su atbukusiomis smegenimis sėdi prie televizoriaus. O gal dar kas nors pasakys, kad tv žiūrėjimas yra geriau nei kompiuteriniai žaidimai?

Kalba eina ne apie "daug laiko ir pastangu", kalba eina apie priklausomybe. Identifikatorius nera skirtas visiems geimeriams, o tik paskiriems atvejams. Jo sukurimas visiskai logiskas, atsizvelgus i esamo laikmecio problemas. Taip, koks nors "generic" identifikatorius, kaip kad "priklausomybe nuo veiklos" butu kaip ir logiskesnis, nes zaidimai nera vienintele veikla, kuri gali sukelti priklausomybe. Is kitos puses esmes tai nekeicia.

Tai, pavyzdziui, kiekvienas yra priklausomas nuo maisto, bet tai nera liga. Valgymo sutrikimai yra liga. Cia diskutuoti galima nebent apie konkrecias metodikas, kurios nustato ligos buvimo ar nebuvimo fakta, o ne apie pacias priklausomybes, kurios savaime aisku, jog egzistuoja vienokiame ar kitokiame pavidale.

https://www.youtube.com/watch?v=fKh4p_KBpFw

Esme cia ta, kad lietuviskas zodis "priklausomybe" apima tiek ligas, tiek visas kitas priklausomybes/butinumus, kurios nera laikomos liga. Tuo tarpu "addiction" implyina butent liga, o ne kazka kita. Tas inesa confuse'o ir tiek. Straipsnis raso butent apie liga ICD-11, o ne siaip apie kazkokia kitokia veikla, kuria zmogus daro daug ir daznai del pasitenkinimo jausmo ar aplinkybinio butinumo.

Man keista, kuomet žmonės valgymą priskiria priklausomybei. Gal skaniai pavalgius ir išskiriamas seratoninas, bet jei nevalgysi - numirsi. O jei nesužaisi counter'io ar starcraft'o? Pakenksi sau? Mirsi? Nelyginkit b$^#@ su pirštu. Mityba yra būtina sąlyga, kad išgyventi, kaip ir kvėpavimas. Pabandykit nekvėpuoti 30-60-90 sekundžių ir įkvėpkit. Manau malonumą pajausit. Tai čia priklausomybė?

Retai kada sporta galima pripazinti priklausomybe. Tai greiciau iprotis, arba rupinimasis savimi, nes judeti sveika. Juk kai reikia iseiti is namu i sporto sale, arba pakelti sikna nuo kedes kad padarytum atsispaudimu visuomet tingisi, prireikia kazkokiu pasiteisinimu, kad tai padarytum (busiu stipresnis, sveikesnis, grazesnis). Visai kas kita, kai jau 20min galvoji, kad neiskentesi nenuejes i wc, bet vistiek pradedi nauja counter strike matcha. Kai laisva diena nieko nenuveikei, nes "truputi" uzsizaidei. Kai nenori susitikti su draugais akis i aki, nes tau ir namie prie pc gerai. Va cia tai yra priklausomybe. Priklausomybe zaidimams turi viena pliusa, padeda lengviau atsikelti. Kai guli lovoje ir galvoji, kad reikes padaryti kruva darbu, islipti is lovos su sypsena sunkiai gaunasi. Bet jei pagalvoji, kad va suzaisiu viena matcha dabar is ryto, tai is peledziuko gali ir vyturiuku patapti

Šį dalyką taip gali sukelti: - Knygų skaitymas - "meme'sų" ir kitų atsitiktinių paveiksliukų žiūrėjimas internete - detalių modeliukų konstravimas - televizijos žiūrėjimas - netflix žiūrėjimas - nuolatinis komentavimas forumuose ir realiai bet koks kitas užsiėmimas kuris tau teikia malonumą. Beje kinų socialinio vertinimo sistemoje kompiuteriniai žaidimai mažina balą. Kaip čia visi taip prieš kompiuterinius žaidimus paskutiniu metu nusiteikę?