Vairuotojau, kokiu atstumu apvažiuoji dviratininką? Ar žinote, ką apie tai sako Kelių eismo taisyklės?

Manau reiktu kelti benzino kaina, kad mazhiau automobiliu vazhinetu. Tai turi daug pliusu. 1 oras shvaresnis. 2 triukshmas mazhesnis gatvese. 3 pestiesiems patogiau ir mazhiau zhmoniu bus uzhmushta avarijose. 4 dviratinikams bus lengviau ir saugiau vazhineti ir daugiau zhmoniu perses ant dvirachiu ir sveikata pageres zhmoniu.

O, koks pasipiktinimas būna, kai motociklu per 30cm tarpą aplenki kokį 56 metų vairuotuoją.

Dar vienas pliusas būtų surinktą akcizą už benziną panaudoti švietimo lygio kėlimui ir raštingumo gerinimui

Ir riaušių dėl visuotinai padidėjusių kainų malšinimui.

Pats kai dviračiu važiuoju, tai specialiai važiuoju tokioje vietoje, kad automobilis pilnai išvažiuotų į priešpriešinę eismo juostą. Mano nuomone, vos ne pavojingiausia situacija - kai trys transporto priemonės bando sutilti ten, kur eismas pritaikytas dviems. Ar tai būtų ViaBaltica, kai padaroma trečia eismo juosta, ar tai būtų iš pažiūros nekaltas dviratininko apvažiavimas miegamąjam rajone. Kai vairuoju automobilį, erzina visokie slapti dviratininkai. Prieš kelias savaites sutikau dviratininką Vilniuje, Ukmergės g. Atsirado jis iš niekur - nei liemenės, nei lempučių(na, gal ir buvo, bet jų tikrai nesimato). Kol dviratininkai yra mažuma, tol jie turėtų taikytis prie daugumos ir būti matomi. Ko gero turėtų būti taisyklėse numatyta, koks ryškumas lempučių yra minimalus, nes dabar važiuoja be liemenių, o lemputės - nematomos. Kai jau pasikeis situacija, ir dviratininkų bus daugiau nei automobilių - tada jau ir būtų galima panaikint lempučių/liemenių reikalavimą. O kolkas rekomenduoju visiems važiuojantiems keliu - užsidėti liemenę.

tiesiog turetu tiest keliams alternatyvias juostas pestiesiems ir dviratininkams. juk pestieji ejo ir eis. dviratininkai irgi vaziuos. nesvarbu kaip ten bausi ar kiek liemeniu su prozektoriais kabinesi. toks visuomeninis poreikis yra. ir negalima jo ignoruot. kai naujus rajonus projektuoja itraukt i istatymus butinuma pesciuju-dviraciu takams. pritankina per smarkiai, paskui bordiurais patiems vaiksciot reikia... --- nesamones rasineji. pavojingas transportas yra viskas kas juda greiciau uz dvirati be apriboto variklio ir kartu sveria daugiau nei pora statistiniu zmoniu. ir grieztesni apribojimai turi but butent jiems. nes jie sukelia pacia nesaugumo problema. jei nespresi problemos is esmes - tai niekada ir neisspresi. tu tesiulai ignoruot. tipo draudimais. mazdaug kaip per ilgus apipjaustyt t.y. apkabinet lemputem

Taip, viskas, kas juda greičiau - yra pavojingiau. Bet uždraust automobilių tiesiog negalim. Lygiai taip pat, kaip ir šiuo metu sukontroliuot dyzelių negalim. Ne dėl to, kad nėra priemonių, o dėl to, kad žmonės nebeturės su kuo į darbą nuvažiuot. Na, ir aišku, politikų, kurie sukontroliuos dyzelius, į seimą antrąkart tikrai neišrinks... Todėl kolkas, kol automobiliai yra dauguma, prie jų ir reikia taikytis.

Manau, taisyklė važiuoti kuo dešiniau yra bloga. Kodėl? Kaip FtBall rašė, jei dviratis važiuoja labai arti kelkraščio, tada vairuotojas ne apvažinėja dviratininko, bet bando sutalpinti tris transporto priemones į kelią skirta dviem transporto priemonėms. Kaip tik praeita savaitę buvo tokia situacija, kai su bendradarbių važiavome namo. Automobilis važiuojantys priešinga kelio puse bandė aplenkti dviratininką važiuojantį šalia kelkraščio kur lenkimas draudžiamas, nes tai pavojinga vieta. Tai vos nesusidūrėme su juo kaktomuša. Taip pat jis galėjo pasimesti ir pasukti į dešinę, tai numušdamas dviratininką. Todėl pagal mane lenkti dviratininką reikia taip kaip lenki kita automobili, išvažiuodamas į kita eismo juostą. Todėl nereiks kažkokių atstumų kurie priklauso nuo greičio ir mašinos dydžio ir svorio.

O tai šita taisyklių dalis negalioja dviratininkams ? Juk jie važiuodami keliais taip pat yra eismo dalyviai. Kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti už jos susikaupusias transporto priemones.

Yra tokių vairuotojų, kurie net trijų juostų (į vieną pusę) kelyje, kai nėra daugiau mašinų, dviratį apvažiuoja laikydamiesi <30 cm atstumo.

Na, prisijungsiu prie diskusijos. Nes esu piktas ant kai kurių dviratininkų ir tos kategorijos dviratininkų komentarų čia matau. *** Branginti kurą, kad padaugėtų dviratininkų? Chebra, prieš rašant, bandėt pagalvot? Truputį. Na, visai nedaug. Brangs absoliučiai viskas (įskaitnt ir dviračius - ironiška, ar ne?). O tamstos, tikriausiai, ir atostogų į sodybą ar prie jūros visa šeimyna minsit dviratukais? Branginti parkavima centre, riboti įvažiavimą į senamiestį - OK, logiška. *** Važiuojate taip, kad turėčiau lenkti, išvažiuodamas į priešpriešinę juostą? Visų pirma - elementariai pažeidžiate KET. Visų antra - galite netikėtai sulaukti "nelabai patenkintų" vairuotojų kolonos reakcijos. Ne, ne padėkos. Šiandien vos susilaikiau - toks va teisuolis Liepkalnio gatve juostos viduriu mina, iš paskos didžiulė kolona mašinų. Na taip, jis su šalmu, liemene, lemputėm - OK. Bet ŽMOGAU, TU NE VIENAS KELYJE!!! Bet jis gi TEISUS. SAUGUS... Viskas OK, dviračiai yra gerai. Bet jei infrastruktūra gatvėje, kuria važiuojate, pritaikyta būtent automobiliams (o Liepkalnio gatvė būtent tokia ir yra - aš ten dviračiu nevažiuočiau - realiai labai pavojinga dviratininkams) - teks prisitaikyti ir netrukdyti eismui. O dar geriau - planuoti protingesnį (saugesnį) maršrutą. Ir nereikės sriūbauti, kad mašina vos nenutrenkė, pravažiavo prie pat ir pan.

cia kaip tik yra didele nesamone, ziurint is dviratininku puses. kai brangina parkavima ir pridelioja visokiu ivaziavimu apribojimu - masinu srautas gatvese tik padideja ir labai daug papildomu automobiliu tiesiog tusciai suka ratus, tersia ir sudaro papildomus kamscius mieste. dviratininkui isvis tada labai pavojinga landziot i gatve, nes auto vairuotojai tik suzvereja. saugiausia dviratininkams, kai masinos, kurios galetu parkuotis - stovi ir nejuda kur savininkams reikia prisiparkuot. aplamai, kamscius ir uzterstuma miestuose sprendzia tik nemokamo parkavimo vietu automobiliams didinimas. jei truksta vietu parkuotis - reikia didint. statyt daugiaaukstes parkavimo vietas ir info zenklus - kad galima prisiparkuot ir yra vietu. vieto to savivaldos keliu centu vertes biznius suka jum tas transporto "problemas" SPECIALIAI VALDZIA ORGANIZUOJA! per visokius istatymelius, kur leidzia tankint nestatant parkavimosi vietu transportui, per visokius daugiamilijoninius viadukus ir apvaziavimus, per visokius aukcionus parkavimo apmokejimui surinkima svogeriams ir pan... greitkeliu tinkla kist i miesto viduri nera jokio butinumo. uztenka pora arteriju ir kuo daugiau parkavimosi vietu. dviratininkai lankstus - jie tada isvis nelis i gatves, o vazines per aiksteles ir pesciuju judejimo takais. miesta reikia plest butent letam judejimui. atiduodant pirmenybe - pestiesiems ir dviraciu takams. net stogus galima statyt virs vaiksciojimo vietu. nes jie juk ir gyvena ten. o ne automobiliai. dabar daro is miesto karikatura su pirmenybe automobiliams kaimieciu mentalitetas, niekaip neismusi... gatve yra tarpine komunikacija, o ne galutine. galutine yra parkavimosi vieta. jei mazins ir ribos vietas, i kurias galima "nuvaziuot" - nu tai isvis bus bimbiantis ir smirdantis kazkoks lenktyniu ziedas, o ne miestas... kada nors paskaiciuot reiketu aktyviu automobiliu skaiciu registruotu teritorijoje ir bendra viesu nemokamu parkavimosi vietu skaiciu. normaliai isvytytas ir saugus pestiesiems ir dviratininkams miestas viesu parkavimosi vietu turi mazdaug 2-3x daugiau. tie kur turi maziau 1x - visiska siknos skyle, o ne miestas.

Aš nesakiau, kad reikia MAŽINTI stovėjimo vietų skaičių centre, o BRANGINTI - tiesiog kad į centrą važiuotų tie, kuriems tikrai reikia. Paprastas pavyzdys aikštelė prie stoties IKI. Kol nebuvo mokama - ten mašinos stovėjo trim aukštais . Apmokestino - vietų yra visada. Taip atsisijotų būtent ta dalis mašinų, kurių savininkams apsimokėtų persėsti į VT arba ant dviračių. Nepaslaptis, kad laaabai nemažai liaudies ir 2-4 km į darbą važiuoją su mašina.

Sutinku su nuomone. Dažnai pastebiu, kad dviratininkai jaučiasi lyg jiems negaliotų KET. Iš vis man siaubą kelia, kai sankryžoj pralekia pro raudoną nė nestabtelėje. Arba važiujama kaip patogiau - jeigu sankryžoj raudona šviesa, tai suka į dešinę ir važiuoja per perėja, kurioje tuo metu žalia ir t.t. Ir dar jie nori, kad būtų lenkiami kaip automobiliai taip sukeliant dar didesnį pavojų visiems eismo dalyviams, nes juk tenka į priešpriešinę juostą rikiuotis. O kiek mieste ištisinių? Tai tokiu atveju visas srautas judės paskui priekyje esantį "teisuolį"? Aš dėl savo saugumo, jeigu minčiau dviratį tai rinkčiausi pesčiųjų taką, kuo jis netinkamas?

pažeidžiu KET važiuodamas eismo juostos viduriu, bet prieš išvažiuodamas į kelią palaukiu, kol pravažiuos mašinos. Neseniai tėvai buvo Kopenhagoje, tai ten dviračių yra daugiau nei automobilių. Tai, kaip suprantu, automobiliai ir turi taikytis prie daugumos.

Tikiuosi bent jau spaudi srauto greičiu? Ne? Šalin nuo kelio, esi kliūtis, o ne dviratininkas. Man gal irgi patogiau longboard'u būtų važiuot patogiau keliu, o ne tarškėt šaligatviu, nu bet yra kažkoks commonsensas to nedaryt

*** Tik iš dalies sutinku su tavo nuomone, kad pabranginus kurą, automatiškai pabrangtų prkeių kaina kažkiek, nes prekes riekai pervežt, taigi tu čia teisus. Atostogų į sodybą ar kažkur toliau, jei važiuoji 4/5-iese, tai patogiau automobiliu ir nesigauna taip brangu. Bet jūs kažkodėl pamiršot, kad visoje Lietuvoje kursuoja autobusai, kurie veža dviračius, važiuoja truakiniai, kurie taip pat veža dviračius, tad nereikia persistengt. Visai skayčiau keturiese normaliai su dviračiais gali nukeliaut į pajūrį, nesvarbu iš kur, davažiavai iki stoties, tada iki taško daveža autobusas/traukinys ir toliau vėl gali tęst kelionę dviračiu. Ne kartą taip esu keliavas ir tai dar įdomiau nei automobiliu. *** Sekantis punktas apie lenkimą, tai jeigu esi vairuotojas, turi žinoti KET. o KET prašytą, kad transportą važiuojantį lėčiau 30km./h. gali aplenkt pažeisdamas vientisinės linijos taisyklę ir baydos už tai tikrai negausi. Retais atvejais dviračiai miesto gatvėmis važiuoja greičiau nei 50 km./h. Sakyčiau dauguma laiko apie/iki 30km./h. Bet pritariu tau dėl to, kad labai savanaudiška dviračiui užimti vieną juostą, taip tik gaidžiai daro. Visi normalūs dviratininkai važiuoja šalia dešinio kelkraščio, kiek tai įmanoma, nes pas mus keliai dar nėra visiškai lygūs, o ten kur kanalizacijos dangčiai iš vis žiauru.

Pescčiųjų takais dviratininkams atrodo negalima važinėti? Ten dar ir žmonės skųstis gali, kad jiems maišo. Be to, ten dažnai būna tokia kokybė plytelių išdeliota, kad daug sunkiau važiuot nei lygiu, geru aotomobilių keliu. Ir dar būna bardiūrai, kurie iš viso etinkami dviračiams.

šita tema turbūt galėčiau rašyti labai daug, kadangi 1. daug (per sezoną minimum 4000km) važinėjantis dviračiu; 2. situacija yra tragiška. Bendrai kalbant dviračių KET yra tragedija. Atrodo, kad visos taisyklės buvo parašytos tada, kai per kaimą buvo 1 dviratis ir 3 traktoriai. Laikai pasikeitė, taisyklės - ne. Ir problema yra pėsčiuosiuose, dviratininkuose ir automobilių vairuotojuose. Pradėsiu galbūt nuo to, kad vairuotojai dviračių paprasčiausiai nelaiko transporto priemonėmis. Kažkas sako reikia važiuoti srauto greičiu. Leistinas greitis mieste yra 50km/val. Tai reiškia, kad tai maksimalus greitis. KET neparašyta, jog leistinas greitis yra nuo 45km/val iki 50km/val. Todėl jei dviratininkas normalus - jis važiuos srauto greičiu. Be to, su tokiu požiūriu turėtume išmesti visą viešąjį transportą, nes jis dažnai stoja, troleibusai stipriai stabdo prie trasos keitimo vietos ir šiaip juda lėtai (važiuodamas dviračiu (jei ne į kalną) viešąjį transportą lenkiu). Kažkas dar sakė važiuoti kur pėstieji eina. Norėčiau, kad tokiam žmogui būtų liepta sėsti į automobilį ir nuvažiuoti į kitą miesto galą vien šaligatviais nesužalojus žmonių ir viešo turto. O jei rimtai, tai važiavimas dviračiu šaligatviu draudžiamas, nebent važiuoji 5km/val greičiu ir visur pirmenybę turi pėstieji (tai kam tokiu atveju iš viso važiuoti dviračiu). Todėl ne, šaligatviai nėra išeitis, šaligatviai pėsčiųjų zona. Ir nuošidržiai norisi nustumti visus dviratininkus į upę, kurie laksto sutvarkyta krantine (Vilnius) ir visems pypsina trauktis iš kelio (ten nėra dviračių takas). Taigi, dviračiu lieka važiuoti dviračių takais ir gatve. Bet čia išlenda KET nesąmonės, kurios iššaukia kitą problemą - dviratininkų elgesį. Pagal taisykles, jeigu yra dviračių takas - dviratis PRIVALO važiuoti tik juo. Ir štai čia prasideda. Jokio ženklinimo. Nei kur prasideda, nei kur baigiasi takas (nupaišo horizontalų ženklą ir tu jį privalai pamatyti iš 20 metrų. Nėra užvažiavimų, nuvažiavimų, o kai kurių būklė yra prastesnė nei kaimo žvyrkelio. Dviračių takų išdėstymas visiškai nesąmoningas, pastoviai keičia kelio kryptį, nėra sujungti su važiuojamąją kelio dalimi. Kitaip tariant, norint kažakur nuvažiuoti reikia kirsti kelią keletą kartų (stoti prie papildomų šviesaforų), važinėti ir šokinėti per bordiūrus, o kur pasibaigia ir prasideda takas iš anksto išmokti mintinai ir viską numatyti. Norėčiau paklausti automobilių vairuotojų kaip dažnai jums tenka išlipti iš automobilio, persinesšti jį į kitą kelio pusę ir toliau tęsti kelionę? Arba dalį kelio važiuoti dešine, o dalį kaire kelio puse? Todėl kai yra tokie reikalvimai (dviratis PRIVALO važiuoti dviračių taku, jei tik toks yra), nenuostabu, kad dviratininkai važiuoja per pėsčiųjų perėją, važiuoja ant šaligatvių ir šokinėja į gatvę. Tiesiog pagal taisykles jis neturi kito pasirinkimo. Pasakysiu paprastą pavyzdį. Įsivaizduokite, kad važiuojate dviračių taku ir jis be perspėjimo baigiasi į pėsčiųjų perėją. Bet jums reikės kažkada sukti į dešinę, todėl į kitą kelio pusę važiuoti nėra prasmės. Kaip jums tęsti kelionę. Atsakymas paprastas: palaukite kol pėstiesiems užsidegs žalia, tada nulipus nuo dviračio atsistokite ant pėsčiųjų perėjos ir laukite kol pėstiesiems užsidegs raudona (tiesia kryptimi - žalia). Ir kai jau degs žalia, kažkokiu būdu atlikite manevrą, kad nesėdėtumėte ant dviračio perėjos zonoje, bet tuo pačiu nestovėtumėte kojomis ant važiuojamosios dalies. štai kaip viskas paprasta. Panašiai įdomi sutuacija yra kai važiuoji gatve tiesiai, sustoji prie šviesaforo ir matai, jog kitoje kelio pusėje yra dviračių takas (kuriuo PRIVALAI pagal KET važiuoti). Sustoji prie STOP linijos, tada kažkokiu būdu teleportuojiesi iki perėjos (eiti negali nes būsi pėčiasis važiuojamojoje kelio dalyje, važiuoti negali nes kirsi STOP linija per raudoną). Po teleportacijos, persivedi dviratį ir toliau važiuoji. Paprasta, jei moki teleportuotis. Tęskime šį cirką toliau. Trečiuoji dėlionės detalė - pėstieji. Ši mano mėgstamiausia. Jei pėstieji gatvėse elgtųsi taip kaip elgiasi dviračių takuose tai automobilių vairuotojai patys paprašytų, kad dviračiai pradėtų gatvėmis važinėti. Pėstiesiems dviračių takai negzistuoja. Tai ne dviračių takai, o lygiausio kelio atkarpos: bėgiojimui, šunelių vedžiojimui, paišymui su kreidelėms, mažų vaikų vežiojimui ar sustojus pasišnekėti su draugais. Čia toks pats malonumas, jei nebūtų pėsčiųjų perėjų ir šviesaforų, o pėstieji galėtų eiti per gatvę kur nori, kada nori ir jiems visada pirmenybė. Įsivaizduojat tokią situaciją, patiktų automobilių vairuotojams? Ne. Taip pat ir dviratininkams nepatinka, bet niekada nemačiau, kad patruliuojantis policininkas prieitų prie tokio žmogaus ir lieptų jam pasitraukti nuo dviračių tako (o mane yra sustabdę už tai kad važiauvau gatve. Nors teisybės dėlei, policininkas prie manęs pasiskaitęs KET paleido, net įspėjimo nedavė). Taigi, pagal žmonių mąstymą ir KET gatvės yra automobilių, kas ne gatvės - pėsčiųjų. O dviratrininkai - kaip pažiūrėsi. Jie nepatinka nei automobiliams, nei pėstiesiems. Jie neturi normaliai funkcianuojančio kelio tinklo, todėl jie prieversti ieškoti spragų KET. dar viena problema (turbūt pačių dviratininkų), kad šiuo metu egzistuoja dviratininkai-eismo dalyviai ir dviratininkai-malonumui (kur važiuoja max 10km/val). Tai du skirtingi reikalai. Taigi, galiausiai turbūt reikėtų pasakyti, kad prieš pykstant ant dviratinkų pirmiau pagalvokite kodėl jie taip daro, nes galbūt jie priversti taip daryti. Paskutinė absurdiškumo istorija. Dviejų juostų kelias. Iš pirmos juostos į dešinę ir tiesiai, iš antros - tiesiai ir į kairę. Man reikia važiuoti tiesiai. Sukant į dešinę yra žalia rodyklė. Sustoju, nes raudona. Iš galo pypsina automobilis, o už vairo moteriškė skėsčiuoja rankomis ir iš mimikos matosi, kad kažką negražaus rėkia. O ką man daryti? Jei būčiau už automobilio vairo, tai būčiau stojąs antroje juostoje (kaip ir padarė visi automobiliai), bet pagal KET taisykles, dviračiui draudžiama važiuoti antra eismo juosta, nebent nori sukti į kairę. Na va, taip ir gaunasi, kad esi priverstas laikytis taisyklių ir dar lieki nedorėliu, kuris trukdo eismui. p.s. kas sakė, kad dviratis turi prisitaikyti, kol yra mažuma, tai... dviratininkai netampa dauguma dėl tokių nesąmonių, ir jei prieš tas nesąmones nekovosi, tai niekas ir nepasikeis.

Nepamirškim ir nutikimo leidžiantis nuo Narbuto kalno.