Dirbtinis intelektas galės nuspėti ateitį? Pirmieji bandymai rodo fantastišką perspektyvą (Video) (1)
Tikriausiai visi esate susidūrę su technologija, kuri gali numatyti, kokius žodžius planuojame rašyti savo telefone ar kompiuteryje. Tačiau greitai galime turėti programinę įrangą, kuri galės žvelgti net toliau į ateitį – ir nuspėti mūsų veiksmus, apie kuriuos dar menkai būsime pagalvoję patys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol kas tai nėra įspėjimas, kad žmonija jau turėtų ruoštis priimti tokias technologijas – tačiau ateityje turbūt galėsite pasisamdyti robotus patarnautojus, kurie atneš kavos dar prieš pasakant, kad jos norime.
Bonos universiteto (Vokietija) kompiuterio mokslų komanda sukūrė procesą, kuriame kompiuteriai teisingai numatė žmogaus elgesį kelias minutes į priekį. Dabartinės programos moka nustatyti tik tai, ką mes darysime po kelių sekundžių.
„Mes norime, kad programa numatytų kada ir kiek ilgai mes atliksime tą veiksmą, ir tai darytų kelias minutes ar net valandas į priekį“, – teigia tyrimo vadovas Jurgenas Gallas.
Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar programa galės nustatyti veiksmus kelias minutes į priekį pasiremdama tuo, ką jau matė. Pavyzdžiui, nuspėti, ką darys virtuvės šefas, parodant eilę vaizdo įrašų, kuriuose yra gaminami pusryčiai ar salotos.
Vėliau jie parodė programai visiškai naują vaizdo įrašą, kuriame panašų maistą gamino kitas žmogus – ir stebėjo, kaip programa nuspės jo veiksmus ir jų trukmę.
Žmonėms toks spėjimas nėra didelis iššūkis. Jei pamatome, kad kažkas pasiėmė dubenėlį ir sausų pusryčių pakuotę, tai tikriausiai nuspėsime, kad toliau jis eis pasiimti pieno, o tai užtruks maždaug 5 sekundes. Vėliau dar galėtume spėti, kad žmogus pereis per virtuvę tam, kad pasiimtų šaukštą. Bet nors žmogui tai lengva, kompiuteriui – pakankamai sunku.
Tyrimą atlikusi komanda sukūrė du metodus, naudojančius įvairias neuroninio tinklo rūšis: vieną, kuri numatė būsimus veiksmus, apgalvojo juos ir spėjo dar kartą, ir kitą, kuri sukūrė įvairius galimus veiksmus vienoje terpėje, ir tada visus juos tiesiog pabėrė.
Galima nuspėti, kad kuo toliau į ateitį programa žiūrėjo, tuo daugiau klaidų padarė.
„Trumpame laikotarpyje programa teisingai nuspėjo apie 40 proc., tačiau vėliau mažėjo algoritmų, kurių reikia norint nuspėti ateitį“, – teigė J. Gallas.
Galimybės apgalvojimo metodas pavyko geriau, nei visų galimybių iš karto metodas – tačiau pranašumas išsilaikė tik 20 sekundžių, nes vėliau abejų spėjimai tapo tokie pat.
Galiausiai mokslininkai priėjo išvadą, kad jų programa teisingai ateitį nuspėja 3 minutes į priekį kažkur 15 proc. visų kartų. Žinoma, tai neskamba labai įspūdingai, tačiau šis eksperimentas jau padėjo tvirtą pamatą būsimiems dirbtiniams intelektams, kurie galėtų išsiugdyti tokią aiškiaregystę, kurios neturi joks žmogus.
Komanda savo rezultatus planuoja paskelbti IEEE konferencijoje. Jie tikisi, kad tai paskatins žmonių susidomėjimą ateitį numatančia programine įranga.
