Europos Komisija (EK) skyrė 4,34 mlrd. eurų dydžio baudą įmonei „Google“ už jų taikytą su „Android“ operacine sistema susijusią strategiją. Anot Konkurencijos komisarės Margrethe Vestager, bauda buvo skirta už tai, kad įmonė „neteisėtai įtvirtino savo dominuojančią poziciją bendrųjų interneto paieškų srityje“, rašo BBC.

Motininei bendrovei „Alphabet“ EK nurodė per 90 dienų pakeisti verslo praktiką – pavėlavus gali būti taikomos papildomos baudos: kasdien po 5 procentus nuo vidutinės dienos apyvartos.

Tokio dydžio baudos jokia pasaulyje reguliuojanti institucija iki šiol nėra skyrusi jokiai pasaulio įmonei.

Eurokomisarė nurodė, kad „Google“ iš Europos vartotojų atėmė efektyvios konkurencijos naudą svarbioje mobiliųjų įrenginių sferoje“.

„Google“ generalinis direktorius Sundaras Pichai su EK sprendimu antradienį buvo supažindintas dar iki viešo M.Vestager pranešimo. JAV įmonei tai tikrai nebus mirtinas smūgis – kovo pabaigoje „Alphabet“ buvo sukaupę 103 mlrd. JAV dolerių grynųjų pinigų atsargas.

„Greitos inovacijos, platus pasirinkimas ir mažėjančios kainos yra klasikinis stiprios konkurencijos požymis – „Android“ suteikė tam puikias sąlygas. Šiandienos sprendimas atmeta „Android“ remiamą verslo modelį, kuris visiems vartotojams pasiūlė ne mažiau, o daugiau pasirinkimo. Mes ketiname teikti apeliaciją“, – sakė „Google“ vadovas.

Po atskiro tyrimo M.Vestager anksčiau yra skelbusi apie 2,4 mlrd. eurų baudą „Google“ už jų taikytą prekybos palyginimo praktiką – dėl šio sprendimo „Google“ taip pat yra pateikę apeliaciją.

Vykdomas ir trečias atskiras tyrimas dėl „Google“ reklamų talpinimo verslo „AdSense“.

Į „Google“ veiklą EK gilinasi jau nuo 2015 m. balandžio, po to, kai skundą pateikė verslo grupė „Fairsearch“, kuriai tuo metu priklausė „Microsoft“, „Nokia“, „Oracle“ ir kitos įmonės.

Tuo metu „Android“ įrenginiai Europos mobiliųjų įrenginių rinkoje užėmė 64 procentus. Dabar ji išaugo iki 74 procentų.

Ilgainiui EK skundą dėl veiklos mobiliųjų įrenginių srityje išskaidė į tris konkrečius konkurencijai kenkiančius kaltinimus:

• „Google“ reikalavo, kad „Android“ telefonų ir planšetinių kompiuterių gamintojai pagal nutylėjimą naudotų „Google“ paieškos variklį ir įdiegtų „Chrome“ kaip pagal nutylėjimą naudojamą naršyklę. Mainais buvo teikiamas leidimas siūlyti vartotojams prieigą prie „Play Store“ programėlių parduotuvės.
• „Google“ trukdė gamintojams pardavinėti mobiliuosius įrenginius su konkurentų sukurtomis operacinėmis sistemomis, sukurtomis „Android“ atvirojo kodo pagrindu.
• „Google“ finansiškai motyvavo įrenginių gamintojus ir mobiliojo ryšio operatorius siūlyti jų interneto paieškos paslaugą kaip vienintelę iš anksto įdiegtą galimybę.

Reaguojant į šiuos kaltinimus „Google“ atstovai neigė reikalavę iš įrenginių gamintojų iš anksto diegti kurias nors iš jų programėlių. Taip pat įmonės atstovai teigė, kad tik kartu platinant „Google Search“ ir „Google Play“ savo paslaugas vartotojams jie galėjo siūlyti nemokamai.

„Komisijos požiūris reikštų mažiau inovacijų, mažiau pasirinkimo, mažiau konkurencijos ir didesnes kainas“, – dar 2016 m. oficialiame įmonės tinklaraštyje rašė vienas iš „Google“ vadovų Kentas Walkeris. Jis pridūrė, kad bet kuriuo atveju alternatyvą „Google“ pasiūlė „Apple“ ir jų pačių sukurta „iOS“ operacinė sistema.

M.Vestager pripažino, kad „Android“ sistema netrukdo vartotojams atsisiųsti bet kokią jų pageidaujamą interneto naršyklę ar naudotis kitais interneto paieškų varikliais. Tačiau ji taip pat nurodė, kad tik 1 proc. vartotojų yra atsisiuntę konkuruojančią paieškos paslaugą, 10 proc. – kitokią naršyklę.

„Kai paslauga jau yra ir ji veikia, labai nedaug kam pakanka smalsumo paieškoti kitos paieškos programėlės ar kitos naršyklės“, – sakė eurokomisarė.

Ko reikalaujama iš „Google“?

M.Vestager teigė, kad „Google“ padėtimi piktnaudžiavo tuo metu, kai mobiliojo interneto rinka augo itin sparčiai, tokiu būdu užsitikrindami, kad jų mobilioji naršyklė pakartotų sėkmę „Chrome“ naršyklės, kuri jau buvo įsitvirtinusi nešiojamuosiuose ir staliniuose kompiuteriuose.

Eurokomisarė apgailestavo, kad negali atsukti laikrodžio atgal, tačiau nurodė, kad baudos dydis apskaičiuotas pagal su interneto paieškomis susijusį „Google“ pelną iš „Android“ įrenginių Europos rinkoje nuo 2011 metų.

Ji nurodė, kad „Google“ turės nutraukti visus veiksmus, kurie yra nurodyti kaip pažeidžiantys konkurencijos principus, o taip pat nevykdyti jokių veiksmų, kurių tikslas būtų panašus.

„Google“ Rusijoje jau taikoma praktika galėtų tapti pavyzdžiu, kaip tai galima padaryti: po panašių Rusijos reguliatoriaus nusiskundimų dabar „Google“ naujų „Android“ įrenginių vartotojams, pirmą kartą įsijungiantiems „Chrome“ naršyklę, siūlo rinktis, kokią paiešką naudoti pagal nutylėjimą: „Google“, „Yandex“ ar „Mail.ru“.

Nuo tokių priemonių taikymo pradžios „Yandex“ dalis interneto paieškų rinkoje Rusijoje išaugo nuo 34 iki 46 procentų.

Bet teisės ekspertė Suzanne Rab tvirtina, kad konkurencinio ginčo Europos Sąjungoje taip lengvai ir greitai tikriausiai nepavyks išspręsti.

„Google“ praeityje jau yra parodę, kad yra pasirengę kovoti už savo teises teisme. Jie gali pateikti apeliaciją ES teismams, o jau pagal bylinėjimąsi tarp EK ir „Intel“ dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje galime matyti, kad bylinėjimosi trukmė gali būti matuojama ne mėnesiais, o metais“, – sakė teisininkė.

Ligšiolinės baudos

Europos Komisija teoriškai galėjo bausti „Google“ iki 10 proc. jų metinės apyvartos siekiančia bauda – pagal paskutinę finansinę ataskaitą tai būtų 9,5 mlrd. eurų. Bet ir 4,3 mlrd. eurų yra rekordinio dydžio bauda už konkurencijos įstatymų pažeidimą.

Iki šiol didžiausia bauda buvo skirta vilkikų gamintojams už susitarimą dėl kainų – 3,8 mlrd. eurų bauda skirta 2016 m. liepą ir 2017 m. rugsėjį.

Už savo prekybos palyginimo paslaugos iškėlimą į aukščiausias paieškos rezultatų pozicijas „Google“ 2017 m. birželį skirta 2,24 mlrd. eurų bauda.

2008 m. vasarį ir 2013 m. kovą korporacijai „Microsoft“ buvo skirtos dvi baudos, kurių suma buvo 1,46 mlrd. eurų – pirmoji buvo už tai, kad „Explorer“ naršyklė buvo neatsiejamai komplektuojama su „Windows“ operacine sistema, antroji – už nesugebėjimą pasiūlyti vartotojams rinktis iš kelių naršyklių.

2008 m. lapkritį įvairiems automobilių stiklų gamintojams buvo skirta bendra 1,35 mlrd. eurų bauda už neteisėtą dalijimąsi jautria verslo informacija.

2009 m. gegužę „Intel“ skirta 1,06 mlrd. eurų bauda už išskirtines nuolaidas tiems kompiuterių gamintojams, kurie negamino kompiuterių su konkurentų procesoriais.

2018 m. sausį įmonei „Qualcomm“ skirta bauda už tai, kad mobiliųjų įrenginių platformų gamintojai sumokėjo „Apple“ už jų technologijų naudojimą.

Komentarai (16)