Oficialiai pristatytas pirmasis vien tik elektra varomas serijinis „Audi“ modelis: net 300 kW ir 664 Nm galia, 200 km/h greitis, 400 km atstumas (Video)

Netikiu kad šitos klumpės Cd tik 0,27, net jei ir taip tai nepadės nes kėbulo skerspjūvis labai didelis kas reiškia vistiek daug energijos bus išvaistoma oro pasipriešnimui. Kitas dalykas kokia prasmė rašyti elektros motoro sukimo momentą, jei tie motorai yra skirtingu apsuku su skirtingais sukimomomentais, motorui parenkamas reduktorius palei sukimomomentą ir apsukas. Elektros motorui + baterijai+ inverteriui reikia rašyti tik du parametrus, max trumpalaikė galia ir max pastovi galia. Sukimo momentas gali būti kilo niutonais jei varikliai bus 4 ir visuoseratuose be reduktoriu, o ką tas duoda, nieko nes auto isibėgės nuo galios ne nuo sukimo momento.

Kaip suprantu Cd, kaip skaicius pats savaime nepasako daug, nes nezinomas skerspjuvio plotas, kuri vartotojui tenka is speti is akies? Ar skerspjuvio plotas apskaiciuojamas tiesiog padauginus automobilio auksti ir ploti?

Taip esminis dalykas ploto ir Cd sandauga. Skerspjūvio plotas tą ir reiškia plotą skersai judėjimo krypties, į jį ieina kėbulo plotas + 2 ratu plotas žemiau kėbulo, na taspats jei nubraižytum 2d projekciją iš priekio ir suskaičiuotum visą realiai užimamą plotą, ne tik plotį padauginti iš aukščio. plačiau čia su visom formulėm ir kiek reikia energijos nugalėti oro pasipriešinimą, kuris priklauso nuo greičio kvadrato ir šitu skaičiu https://en.wikipedia.org/wiki/Automobil ... oefficient https://en.wikipedia.org/wiki/Automobil ... #Drag_area

Man irgi keistas oro pasipriešinimo koeficiento paplitimas. Inžineriškai jis nelabai ką nusako, o kad jį apskaičiuotum, vis tiek reikia išmatuoti objekto pasipriešinimo jėgą. Be to, prie skirtingų greičių, šis koeficientas taip pat nežymiai kinta. Pateikti automobilio, ar kito realaus objekto pasipriešinimo jėgą esant tam tikrom aplinkybėms, arba savitąjį pasipriešinimo plotą (Cd ir skerspjūvio ploto sandaugą) būtu daug logiškiau.