HP pristatė unikalią metalo apdirbimo įrangą, kuri atlieka darbus 50 kartų greičiau ir yra žymiai pigesnė: skelbia apie skaitmeninę 12 trilijonų dolerių vertės pramonės revoliuciją - ypač dideli pokyčiai automobilių pramonei (Video)

Labai labai įdomu. Bet tai tai čia nėra kažkos revoliucinis išradimas, gal kiek pagreitina. Patobulinta miltelinė metalurgija ir tiek.

deja milteline metalurgija neisplito. nepasiekia tokio tvirtumo kaip lieta detale.

bent jau peiliam miltelinis plienas yra kažas nerealaus. Labai geros fizinės/cheminės sąvybės, lengvai pasiekiami maži kristalai, tačiau nėra trapus. Galbūt mažas paplitimas dėl kainos?

turbūt todėl ir statoma gamykloje, kur gaminamos detalės sportiniams / lenktynėms ruošiamiems automobiliams. Kaina ten ne tokia svarbi, kiekiai nedideli - tokiam tikslui miltelinė metalurgija pats tas.

Kiek žinau, tai visa tai buvo po patentu, todėl buvo labai brangu ir toks medžiagų "apdirbimas" neišplito. Tie įprasti 3D printeriai (plastiko) rinkoje pradėjo atsiradinėti tada, kai baigėsi patento galiojimas. Tokie metalo printeriai irgi jau gana seniai egzistuoja, bet jie irgi buvo po patentu, dėl to nelabai plito po pasaulį. Na ir žinoma jų kaina ir dabar nėra kapeikos... Tokiu būdu gaminant detales, pliusas yra tame, kad nelieka jokių atliekų. O tekinant, frezuojant, pjaustant lazeriu... - pilni konteineriai metalo drožlių ir "lakštų". Taip pat tokį "ruošinį" daug paprasčiau sandėliuoti: nebereikia atskirų stelažų skirtingų gabaritų ruošiniams. Tik vat neaišku koks energetinis efektyvumas bendroj ekonomikoj. Aš įsivaizduoju, kad šita metalo pudra yra gaminama lydant metalą ir purškiant jį per ploną skylutę, kur paskui ta karšto metalo srovė yra staigiai šaldoma ir taip transformuojama į miltelius. Vėliau spausdintuvo lazeris vėl turi įkaitinti tą metalą iki lydimosi temperatūros. Tad teoriškai tam pačiam produktui pagaminti reikia ~2 kartus energijos. Tačiau įvertinus tai, kad visas metalo apdirbimo atliekas vėl reikia transportuoti į liejimo cechus, kur jos vėl lydomos... ...viską susumavus, gal metalo "apdirbimas" lazeriu nėra jau toks energetiškai neefektyvus lyginant su tradiciniu apdirbimu.

Revoliucija, kuri sukurs dar daugiau daiktų ir bedarbių

Pamiršai viena smulkmeną. Metalo lakštai iš oro ne atsiranda. Juos reikia išlieti. Tai yra, metalo gamykloje, metalo rudą yra perdirbama į metalą (išlydoma). Iš jo yra išliejami metalo blokai, nes metalo gamykla nežino kam metalas bus naudojamas, todėl negali pagaminti galutinio produkto. Tai yra pirmas skistas metalas. Tada metalo blokai parduodami gamykloms kurios iš jo gamina reikiama metalo lydinį (juk yra daug įvairių geležies lydinių). Tai yra jau antras išlydimas. Tik tada jau jis gali būti pjaustomas į gaminius, bet greičiausiai bus ne pjaustomos, o liejamos detalės, todėl jau yra trečias lydimas. O svarbiausias šios technologijos privalumas yra gaminio sudėtingumas. Su ją galima pagaminti metalo gaminius kurių nėra įmanoma arba labai sudėtinga pagaminti standartinėmis priemonėmis. Niekas adatų ir peilių su šituo aparatu negamins, nes juos paprasčiau išlieti. Todėl nemanau, kad ši technologija reikalautu daugiau energijos, bet gali pagaminti itin sudėtingus gaminius.

Adatos šių dienų pramonėje pakankamai sudėtinga dalis. Peiliai irgi.

Kagi, jei iš tikro atpigintų metalo 3D spausdinimą, tai manau, būtų super tai panaudoti, RFID gamybai vietoj dabartinių barkodų prekėms. Visam pasaulyje būtų galima atsisakyti parduotuvėse kasų su darbuotojais, ar dabartinių savitarnų, viską automatizuojant. Amazon savitarnos parduotuvės būtų visiška atgyvena su tom kamerom ir vaizdo atpažinimu.

Paviršius gaunamas gana šiurkštus, tad iš esmės tai tėra patobulintas liejinių gamybos procesas, o norint gauti galutine detalę, papildomas apdirbimas frezuojant ir tekinant vis tiek bus būtinas taip pat, kaip ir lig šiol. Žinoma, tokioms apdailoms detalėms, kaip bėgių perjungimo rankena, paviršiaus šiurkštumas yra priimtinas, tačiau aukšto tikslumo detalėms (pvz variklio) tai tebus toks pat ruošinys, kaip ir lig šiol.

aš turėjau omeny miltelinio plieno kainą ir jo mažą paplitimą. Nes pažiūrėjus plienų sąvybes milteliniai viską stato į vienus vartus: http://knifeinformer.com/discovering-th ... ife-steel/

Bėgio rankena, lego kaladėlės ir t.t. tie visi 3D printeriai daugiau žaidimam ir užgaidom kolkas panaudojami, negu realiom praktiškom reikmėm. Čia panašiai kaip su dronais, mada kolkas, o ne revoliucija. Nei tie gaminiai tvirti, nei jie lygūs.

Miltelinė metalurgija neišplito, o jopšikmat, a tu dur. Kurioj vietoj nišplito? Beveik visi įrankiai su plieniniais krumpliaračias, turi šiuo metodu pagamintus krumpliaračius, su labai mažom išimtim, apie automobilius nežinau, bet manyčiau ten yra ko prikišta. Ir dažnai be visiškai jokio mechaninio apdirbimo. Kokybė ir išlaikomos tolerancijos tiesiog verčia arvėpt žandikauliams, bet jau man kaip mechaninio apdirbimo technologui. Peiliai ne tas variantas, čia blemba gal nesusišnekėjimas ties vertimais ir lietuviškų terminų nebuvimas. Nes čia powder metallurgy forma. Ir čia tai tiesiog presavimo išvengiama, bet man žiauriai įdomu kaip jie paskaičiuoja kiek susitrauks po "iškepimo" ir kaip padaro kad, neįsigaubtų plokšti paviršiai, matyt turi kompencuot darydami išgaubta printinamą detalę. Nes detalė tai susitraukia, spėju bent 15-30% po sukepinimo. Nu blemba žiauriai įdomu ir kaip viskas automatizuojama, nes kol neiškepta detalė spėju ir trapi kaip smėlio skulptūra. Niekas nedarys tų bėgių rankenų, elektromobiliams nėr bėgių ir kas gi investuos tiek bapkių apdailos pastmaskėm daryt iš metalo.

komentarai apie tvirtumą ar lygumą - šiuo atveju ne į temą. pažiūrėkit, kur statomas šis spausdintuvas - GKN'e. Ten jau ir dabar stovi metalo spausdintuvai, tik ne tokie efektyvūs. kas nesusidūręs: viena iš sričių, kur GKN juos naudoja - spausdina komponentus lenktyniniams automobiliams. Su ypač dideliais tikslumo, patikimumo, tvirtumo reikalavimais. Krumpliaračius, kurie atlaiko didžiules apkrovas; korėtas nešančias struktūras, kurios yra lengvesnės lyginant su štampuotom ar lietom, bet atlaiko tas pačias apkrovas. Ten ne žaidimas, o rimtas ir senai veikiantis verslas. Miltelinė metalurgija ten nebūtų naudojama, jei GKN nebūtų 100% įsitikinę, kad nenukentės kokybė. Būtent kokybė, nes kaina ten antraeilis dalykas. Taip, kad nesusipažinę - ant metalo spausdinimo nevarykite.

Nevarom, čia įspūdinga, povelniais kaip, sumokėčiau vie už tai, kad leistu pažiūrėt. Čia blemba ne tie makaronų švikštimo printeriai, kur neturi jokios ateities. Ei, o kaip su korėtumu, kaip iškrapšto viską iš vidaus? Juk ten spauzdinimas nėra paskutinė operacija, juk dar lieka sukepinimas (sintering) nežinau kos čia lietuviškas terminas tikslus būtu. Bet gi korėtos struktūros vidus bus pilnas nesuklijuotu miltelių. Nemanau kad nesukepintos detalės labai tvirtos.

jeigu čia viskas tikrai taip veikia kaip sakai, tai nerealu. Net jei ir neišeina labai tikslus užbaigimas tai yra nereali technologija. Įsivaizduoju kad ir pvz dviračio rėmą su tvirtumą palaikančia struktūra ir plonesnėm sienelėm. Turėtų nusimesti kokį kilogramą, kitą. Ratlankiai, šarnyrai... Įmanoma padaryti dafiga tvirtesnių ir lengvesnių detalių.

žinoma, kad nežinau bet video pradžioje galima matyti, kad jie iš pradžių kloja miltelių sluoksnį (giriasi, kad yra 4x nozle redundancy), paskui reikiamą vietą dengia "binding agent" ir paskui pašalina (išgarina) skystą medžiagą. Nesimato, kad būtų šalinami likę milteliai. Bet juos teoriškai būtų galima nusiurbti.

Priklauso nuo to kokia korėta struktūra darysi. Uždara ar atvirą. Mačiau video kur atspausdino radijatorių. Gavosi vientiso masyvo ir jo viduje gali laisvai tekėti vanduo. Todėl iš tokio "korėto" daikto visus miltelius galima išsiurbti. Jei spausdini uždarus korius, tada milteliai liks viduje, bet milteliai nėra objekto dalis. korio viduje bus arba oras arba milteliai. Žinoma, skirtingos technologijos turi savo trukumu ir privalumų. Internete ieškojau video su 3D metalo spausdintuvais, tai radau įvairių technologijų. Milteliai kurie sulydomi lazerių, milteliai kurie sulipdomi specialių skysčių (kaip šitame video), mačiau video kur naudojo metalo vijas kaip plastiko 3D printeryje. Pylė skista metalą. Mačiau dar kita, be miltelių ir ne skysta, bet nesupratau kaip jis veikė.

Nesvarbu kuo tie milteliai sukibinami ar lazeriu ar klijais, poto yra kepama, kad viskas gerai išsilydytu, o detalė gaunasi daugiau mažiau trapi iki tol kol nesukepinama. Niekada nėra vientisa iš tos pačios medžiagos. Kadangi kaitinant išsilydo tik viena medžiaga, kita palaiko formą. Ten nėra spauzdinama detalė kuria galima iškarto naudoti ar mechaniškai apdirbti. Dėl to išsiurbti riekia baisiai atsargiai. Iškepus "pilną" detalė neškrapščius miltelių jie susilies. Jei gera atsimenu tai "Desktop metal" lazeriu kepa tai ten naudoja suport matirial iš kitos medžiagos, kuriuos reikia nukrapštyt po sukepinimo, gali spauzdint dvi nesulimpančias dedalias, tarkim visą durų vyrį, bet tarp detalių bus užpildas kurį reiks iškrapštyt, po iškepimo. Jie plačiau paaiškina kaip kas vyksta nei čia, parodo pradžia, bet nerodo kaip užbaigiama.

https://www.youtube.com/watch?v=eISweDPmQ28