Neįtikėtina istorija, savo eiga primenanti sovietinius laikus: kaip Lietuvoje iš „Telia“ pirktas telefonas tapo vogtu Kolumbijoje ir jį iš karto užblokavo „Bitė“ (5)
Tarptautinė vogtų telefonų duomenų bazė veikia puikiai. Tą savo kailiu patyrė vienas 15min skaitytojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi): vieną dieną jis iš „Bitės“ sulaukė pranešimo apie numatomą jo įrenginio blokavimą, o po dviejų dienų telefonas iš tiesų tapo plyta. Tik šioje situacijoje esminis elementas yra tai, jog telefonas to paties skaitytojo buvo įsigytas teisėtai, ryšio operatoriaus „Telia“ salone.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atkreipkite dėmesį – telefoną pardavė „Telia“, o blokavo „Bitė“, kurios paslaugomis pastaruoju metu naudojosi nukentėjęs klientas. Ryšio operatoriaus keitimas komplikavo situaciją.
„Bitė“ IMEI numerį blokavo pagal duomenis įtrauktus į tarptautinę GSMA vogtų telefonų duomenų bazę – pagal šiuos duomenis įrenginiai visų mūsų šalies mobiliojo ryšio operatorių yra blokuojami nuo liepos mėnesio. O įrašą apie vilniečio „vogtą“ telefoną į duomenų bazę įtraukė Kolumbijos mobiliojo ryšio operatorius „Comcel“.
Bet 15min skaitytojas Kolumbijoje nė karto nėra buvęs ir nė karto šios šalies operatorių SIM kortelių į savo telefoną nėra įdėjęs.
Atrodytų, akivaizdi klaida – tereikia kreiptis į savo ryšio operatorių, nurodyti, jog telefonas pirktas Lietuvoje paties dabartinio naudotojo, nevogtas, Kolumbijoje nebuvęs. Problema išspręsta? Ne taip greitai.
Iš pradžių „Bitės“ konsultantai nurodė klientui, kad jam reikia kreiptis į pardavėją – anot įmonės atstovo spaudai Antano Bubnelio, tokia yra normali procedūra ir taip daroma visuomet, kai žmonės skundžiasi blokuotais įrenginiais, pirktais ne šio paslaugos teikėjo salone.
Kreipusis į „Telia“, teko išgirsti pasiūlymą grįžti pas paslaugos teikėją – atseit, jie blokavo, jie ir problemą turi spręsti. Tiesa, „Telia“ telefono pirkėją išlydėjo su įrodymais, kad telefonas yra geras, vietinis, o ne užaugęs Kolumbijos kokaino plantacijose.
Situacija pradėjo priminti sovietinį biurokratinį koridorių: gauk pažymą, kad gali gauti pažymą, su kuria galėsi pasiimti pažymą tam, kad gautum pažymą.
Dar labiau panašumas išryškėjo svetainėje „manoimei.lt“ pasidomėjus, ką reikia daryti, jeigu telefonas blokuojamas: šiame oficialiame informaciniame šaltinyje nurodoma, kad po telefono blokavimo reikia kreiptis į savo ryšio operatorių, taip pat rekomenduojama jį atnešti į policijos komisariatą su pirkimą įrodančiais dokumentais.
Taip skaitytojas ir padarė: kreipėsi į policiją, o iš jos gavo atsakymą, kad pareigūnai niekuo padėti negali, o operatoriai savo prievolę vykdo tinkamai. Bei kad nurodymas blokuoti įrenginį atkeliavo iš Kolumbijos.
A.Bubnelio teigimu, šis punktas, rekomenduojantis kreiptis į policiją, konkrečiai šiuo atveju suveikė dviprasmiškai – jis labiau skirtas asmenims, kurie telefonus įsigyja „tarpuvartės kioskelyje“, kurie gali išduoti pardavimą įrodantį čekį, tačiau atsakomybės prisiimti nemėgsta.
Ši patarimo dalis naudinga tik tuo atveju, jeigu pranešimas apie vogtą telefoną yra registruotas Lietuvos policijoje – tai reikalinga tam, kad pareigūnai galėtų papurtyti vogtais įrenginiais prekiaujančius nesąžiningus pardavėjus.
Tik po 15min redakcijos kreipimosi į ryšio operatorius situacija išspręsta itin operatyviai: „Bitė“, gavusi patikinimą iš „Telia“, kad telefonas tikrai vietinis, iškart laikinai panaikino IMEI kodo blokavimą, kol „Telia“, bendraudama su „Comcel“, neišsiaiškins šio IMEI blokavimo priežasčių ir jų nepašalins.
Bėda ta, kad šis laikinas atblokavimas veikia tik Lietuvos teritorijoje – kaimyninių valstybių operatoriai, taip pat besinaudojantys GSMA baze, šį kodą ir toliau blokuos tol, kol įrašo iš duomenų bazės nepanaikins vienintelis tą galintis padaryti Kolumbijos operatorius. Kita bėda, telekomunikacijų rinką išmanančių žmonių teigimu, yra ta, jog galimybė susitarti su kolumbiečiais šiuo klausimu yra artima nuliui.
Anot „Telia“ atstovo spaudai Audriaus Stasiulaičio, toks galimas nesusikalbėjimas tarp dviejų lietuviškų operatorių veikiausiai įvyko dėl to, jog tai yra išskirtinis atvejis – protokolų, ką daryti tokiais atvejais, nėra.
A.Stasiulaitis tikino, kad tokie atvejai, kai Lietuvoje pirkti, šioje šalyje naudojami telefonai yra blokuojami iš tolimų užsienio šalių, yra itin reti – nuo liepos, kai pradėtas blokavimas, iki šiol vienintelis panašus atvejis pasitaikė su įrenginiu, kurio blokavimo nurodymą pateikė Argentinos operatorius, tačiau ten situacija kiek labiau neaiški, nes klientas iš tiesų prieš tai lankėsi Argentinoje – kas žino, gal iš tiesų kaip nors sugebėjo įsiskolinti vietos operatoriams, o šie problemą sprendė grubiuoju būdu – blokuodami įrenginį (nors to išsiaiškinti nepavyko).
Konkrečiai šiuo atveju, anot A.Stasiulaičio, tikėtini du scenarijai, dėl kurių galėjo įvykti toks klaidingas blokavimas: pirmas – kad Kolumbijos operatoriaus darbuotojas, į kompiuterį suvedinėjęs tikrai pavogto įrenginio IMEI kodą, kur nors suklydo simboliu ar dviem ir visiškai atsitiktinai pataikė į „Telia“ klientą.
Antras – kad nesąžiningi veikėjai, atlikdami kriminalinę veiką, pakeitė įrenginio IMEI kodą į atsitiktinį (tokį patį, koks buvo ir 15min skaitytojo telefono) ir vėliau arba dėl kokių nors neteisėtų veiksmų su telefonu, ar tiesiog vykdant pakeistų IMEI paiešką buvo užblokuoti.
„Tai tikrai nemažina pasitikėjimo bendrąja GSMA operatorių sudaryta duomenų baze, mat tokie atvejai, kai telefonai blokuojami per klaidą, yra išskirtinai reti ir naudos, kuomet vartotojai apsaugomi nuo įrenginių vagysčių, nemažina“, – sakė „Telia“ atstovas.
A. Stasiulaitis sakė: „Atsiprašome kliento už patirtus nemalonumus – visi asmenys, įsigiję įrenginius iš „Telia“, visam laikui lieka mūsų klientais, nepriklausomai nuo to, kas jiems teikia ryšio paslaugas, todėl, siekdami, kad ir ateityje nekiltų sunkumų naudojantis ryšio paslaugomis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, dovanosime jam naujesnės kartos „Huawei Mate“ serijos įrenginį“.