Puikus pavyzdys, kaip atsikratyti priklausomybės nuo iškastinio kuro - Mauricijus vykdo unikalią savo šalies energetinės sistemos pertvarką ir jau mato to naudą

Jei gerai suprantu procesus, tai apskritai biomasės deginimas nėra žalingas procesas (CO2 atžvilgiu), nes į aplinką išskiriamas CO2 yra tas pats CO2, kurį fotosintezės metu augalas iš aplinkos pasiėmė. Blogybė yra iškastinio kuro deginime, nes į aplinką išskiriamas CO2 yra tas CO2, kuris buvo ten "užkastas" prieš milijonus metų.

Siūlyčiau viską priimt su krisleliu druskos. Jei neklystu cukraus kaina yra kritusi (dėl kažkokių ES pakeitimų), plotų plėst taip pat nėra daug galimybių nes nėra tiek daug laisvos žemės, nebent kalbama apie efektyvesnį perdirbimą. Iš kitos pusės, stato tramvajaus liniją kuri turėtų sumažint taršių autobusų bei automobilių kiekį gatvėsę (nors vietiniai žmonės nepuoselėja daug vilčių), dideli importo mokesčiai skatina elektromobilių bei hibirdų importą, yra teorinės galimybės ant stogo kelt saulės elektrines, bet dėl didelių biurokratinių kliūčių, bei fakto, kad valstybė tik pasaugo pagamintą energiją t.y. jos nesuperka tai nesulaukė pasisekimo ir populiarumo.

as manau kad biomases deginimas yra pats baisiausias dalykas, nes deginant biomase dirva paverti menkaverte, nes sudegini taip sunkiai augalu pasisavinta azota, dirva praranda kali ir fosfora, dirva praranda puruma, sumazeja bioivairove. senovewj juk irgi buvo laikas kai bendruomeninej santvarkoj gyvenantys degindavo miskus kad galetu uzsiimt zemdirbyste, bet dirvozemis labai greit tapdavo nederlingas. Bet kol biomases sudeginam mazai mes to dar nejauciam, bet ateis laikas kai tai bus laikoma didziule zala gamtai. O iskastinio kuro deginimas kaip tik yra gerai, nes ta anglis juk senovej buvo atmosferoje, poto kaip biomase uzsikonservavo zemej ir virto anglim, vadinasi kazkas turetu ta angli grazint i gyvunijos ir augalijos pasauli. Beto co2 tai augalu maistas, o ne tarsa. Kol zmonija dideja tol co2 turi didet, nes kitaip sunaikinsim visa augalini pasauli, o kuo co2 daugiau atmosferoje tuo geriau auga augalai, vadinasi zmonija turi galimybe toliau plestis, o jei pereinam nuo iskastinio kuro iki augalijos deginimo- zmonijai lieka mazai laiko civilizacijos egzistavimui, nes isdegintam dirvozemiui atsigaut reikes simtmeciu

biomases deginimas principe nezalingas tik jei atliekamas zemyne. saloje jis zalingas - nes dalis pelenu nuseda vandenyne ir yra nuskurdinama salos dirva. vietoj naftos teks importuot trasas visokias, nes kitaip nuplaus paskui lietus ta Mauriciju su visom "eko" plantacijom... pavirsinis zemes suoksnis irgi yra ribotas ir gana nesunkiai sunaikinamas isteklius. su biomases deginimu cia gana atsargiai reikia elgtis, nes persistengus kiekiais gali tiesiog elementariai upes isplaut ir isnest ir sunaikint negriztamai biologini sluoksni. zala neatitaisoma gali but... Karibuose berods taip atsitiko - sedi daba ir badauja...Velyku saloje irgi - ten isvis visa civilizacija zlugo... iki kanibalizmo net nusirito...

nereiks simtmeciu. nuseda suodziai ir dumai tiesiog platesniam plote ir jie pasitresia. nuskursta tik isdegintos vietos. ir tik laikinai. o paskui gamtos procesai vel islygina viska. isdegintos vietos net ivairove skatina. zalingas tik masinis procesas - o ne dalinis. pvz labai intensvi zemdirbyste ir biologiniu produktu masinis isvezimas irgi skurdina. dar zenkliai labiau nei deginimas. turi but bent jau balansas - kad biomase ir ivaziuotu i sali kitu biologiniu produktu pavidalu (pvz skandinavai ta supranta ir labai nesigarsindami specifiskai investuoja i tam tikras sritis ).

Lietuva numačiusi pasiekti šių tikslų iki 2020 m.: Elektros energijos, pagamintos iš AEI, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 20 proc., Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš AEI, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 proc., Namų ūkiuose AEI dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 proc., AEI dalį transporto sektoriuje padidinti ne mažiau kaip iki 10 proc.

Įdomus požiūris. Tik klausimas - kokie to dirbtino CO2 į atmosferą išleidimo kiekiai pasidaro žalingi. Ar ta žala tėra tik mūsų fantazija, juk net Trump pasakė, kad nėra jokio dirbtino klimato atšilimo.

Net Trump pasakė

Bajeristai net trump pasake tas tai isvis idioto sinonimas goolej. Procesu mes nezinom, bet aisku kad jei milijonus metu kaupta angli isleisim labai greit, tai vargu ar i nauda bus.

Galetu paikviesti koki muska, nuimti pvm jo stogo panelem, gal kokia gamykla pastatytu. Visai uzsidengciau tokiom stoga jei ipirkciau. Net musu klimatu gal atsipirktu

Namai čia beveik išimtinai tik plokščiais stogais, tai Musko čerpės čia nepaeis, tuo labiau už vakarietišką kainą. PVM aka VAT čia 15%, bet yra importo mokesčiai (pvz automobiliam su VDV iki 100% + VAT), importo agento mokesčiai, krovinio saugojimo mokesčiai iki išmuitinimo ir t.t. Trašos nebent kalnuose nuplaunamos (ant kalnų šlaitų šiek tiek augina), bet didžiausi plotai lygumose. Šiaurinėje salos dalyje lietūs nėra labai dažni, todėl ten pagrinde laisto laistymo agregatais ir pavojaus trašų nuplovimui manau nėra. Be to nuėmę cukranendrių derlių iš kart naujų cukranendrių nesodina, esu girdėjęs, kad sodina bulves bet į laukus nėjau ir netikrinau. Gryžtant prie deginimo, aš suprantu, kad jie degina tik stiebų atliekas (sultys/cukrus išgaunamas presuojant stiebus), lapų jie neima ir jie lieka laukuose (http://www.shaktimanagro.com/wp-content ... vester.png).

kazkaip kreivai matyt isivaizduoji kas yra trasos. ta prasme kas yra vertingoji dirvos dalis. angliavandeniliai tai principe yra oras + vanduo. atsinaujinantis triju pilnai atstatomu elementu resursas. o visi kiti elementai jau yra vertingi ir jie neturetu is augalu-gyvunu gyvybinio ciklo kazkur negriztamai dingt. net ir labai nedideliais kiekiais.