Pasirodo būna ir taip - vilnietė nusivylė pamačiusi, kad degalų kaina pasikeitė jai dar pildant automobilio baką (6)
Degalinėms dienos metu keičiant degalų kainas, pasitaiko atvejų, kada švieslentėje degusi kaina pakeičiama pilant degalus į automobilį. Su tokia situacija susidūrė vilnietė, pylusi degalus „Circle K“ degalinėje. „Circle K“ atstovai pripažįsta: tokių atvejų pasitaiko, o klientus tuomet apima neteisybės jausmas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vilnietė savo socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje pasidalino nemaloniu nutikimu. Savaitgalį atvažiavusi įsipilti degalų į sostinės Goštauto gatvėje esančią „Circle K“ degalinę, ji matė: kolonėlės kaina rodė, kad už vieną litrą 95 rūšies benzino teks sumokėti 1,156 euro. Tačiau degalinės švieslentėje degusi kaina rodė 1,106 euro.
Vilnietė už degalus iš viso sumokėjo 46,49 eurus. Jei čekyje būtų išmušta reklaminiame stende pateikta kaina, ji būtų sumokėjusi 2,09 eurais mažiau.
Klientei pasiteiravus, kodėl jai tenka mokėti didesnę kainą nei dega švieslentėje, degalinės operatorius paaiškino: kol vilnietė pylėsi degalus, degalinė pakeitė kainą ir ją sumažino: vietoje 1,156 euro ėmė taikyti 1,106 euro kainos tarifą.
Circle K“: apmaudu matyti, kad po kelių minučių buvo galima sumokėti mažiau
Degalinės marketingo ir komunikacijos vadovė Lina Katinė komentuodama situaciją sakė, kad gali pasitaikyti situacijų, kai degalų kainos keitimo metu degalinėje yra apsipirkinėjančių klientų.
„Nors tokios situacijos yra gana retos,(...) ieškome būdo, kaip būtų galima patirtą kartėlį sumažinti“, – įvykį komentavo L. Katinė
Anot jos, klientei atvykus piltis degalų, švieslentėje degusi kaina rodė 1,156 euro už litrą 95 markės benzino, o kol ji pildė baką, kaina sumažėjo iki 1,106 euro už litrą. Degalų kaina fiksuojama paėmus degalų pistoletą ir nuspaudus jo rankenėlę, todėl klientei buvo pritaikyta sena kaina.
„Tikrai apmaudu matyti, kad po kelių minučių buvo galima sumokėti mažiau. Suprasdami situacijos nulemtą neteisybės jausmą, į klientų aptarnavimo centrą besikreipusiai klientei pasiūlysime ne kainos skirtumo kompensavimą, o didesnę vertę turinčias paslaugas“, – sakė L. Katinė.
Kainas reiktų keisti kada degalinėse nėra klientų
Pasiteiravus Lietuviškų degalinių sąjungos vykdančiojo direktoriaus Vido Šukio, kaip dažnai degalinėse yra keičiamos kainos, jis teigė, kad visuomenei reikia atsikratyti sovietinio mąstymo, kada kainos buvo fiksuotos.
„Jeigu yra mano degalinė, aš galiu kiek noriu kartų, nors ir kas pusę valandos keisti kainas. Gyvename laisvos rinkos sąlygomis, ir tai yra mano reikalas“.
Pašnekovas įvardino, kad degalų kainos yra lanksčios ir gali būti keičiamos kelis kartus per dieną.
„Aš pats administruoju degalinę. Ryte pasižiūriu pagal regioną, kokios yra kainos kitose degalinėse. Atlieku rinkos analizę. Tada pasiimu protokolą ir pasižiūriu, kokia kaina aš galiu nupirkti degalus iš gamyklos. Kitas dalykas, analizuoju situaciją biržoje. Jeigu matau, kad 12 valandą pakilimas biržoje, tai žinau, kad rytoj kaina bus galimai didesnė, todėl ją didinsiu (...)“, – portalui LRT.lt komentavo V. Šukys.
Pasiteiravus, kaip vertina susiklosčiusią situaciją, kada švieslentėje degė viena kaina, o klientei teko sumokėti didesnę, V. Šukys sakė, kad siekiant išvengti tokių situacijų, kainas reikėtų keisti tuomet, kai degalinėse nėra žmonių. Tačiau pastebėjo, kad didieji degalinių tinklai kainas gali keisti centralizuotai, todėl galėjo nepastebėti, kad degalinėje yra klientų.
VTAT: verslininkas privalo tinkamai informuoti vartotoją apie prekės ar paslaugos kainą
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) reaguodama į situaciją teigė, kad verslininkas privalo tinkamai informuoti vartotoją apie prekės ar paslaugos kainą ir parduoti prekę ar paslaugą už tą kainą, kuri buvo nurodyta.
„Pagal įstatymą, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją (taip pat ir informaciją apie prekių ir paslaugų kainą)“, – komentavo VTAT tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Giedrė Nenartavičiūtė.
Ji taip pat pažymėjo, kad verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.
„Vartotojas, kuriam buvo parduota prekė ar suteikta paslauga už didesnę kainą nei buvo nurodyta, arba buvo suteikta neaiški, klaidinanti ar dviprasmiška informacija apie prekės ar paslaugos kainą, turėtų užfiksuoti prekės ar paslaugos kainą kainolapyje (šiuo atveju – švieslentėje) ir su pirkimo kvitu nedelsiant kreiptis į pardavėją bei nurodyti savo reikalavimą (pavyzdžiui, grąžinti permoką)“, – patarė G. Nenartavičiūtė.
