Kodėl kai kuriuose lėktuvuose yra keisti saugos diržai su pastorinimu? Kodėl dažniausiai juos diegia tik aukštesnių klasių salonuose ir kam jie skirti? ()
Beveik kiekvienas šiuo metu gatvėje važinėjantis automobilis turi bent kelias oro pagalves. Ši saugumo įrangos dalis yra labai svarbi ir padeda avarijų metu apsaugoti gyvybes. O kaip dėl lėktuvų? Kodėl juose nėra oro pagalvių? Į šį klausimą tuoj atsakysime, bet jis jau pats savaime nėra visiškai teisingas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Oro pagalvės lėktuvuose jau diegiamos. Tiesa, labai retai ir prireiks dar kelių metų, kol jos iš tikrųjų paplis. Dabar jos yra tokios retos, kad, tikėtina, jums kelionių metu jų net nėra tekę matyti. Nors gali būti, kad žvalgėtės ne ten.
Šiuo metu oro pagalvės lėktuvuose yra pakankamai retas reiškinys dėl to, kad jos nebūtų veiksmingos. Katastrofos būna tokios, kad oro pagalvės vargiai pagerintų išgyvenimo galimybes. Jos taip pat lėktuvui suteiktų papildomo svorio, kuris nėra pageidaujamas dėl degalų sąnaudų. Galiausiai, oro pagalvės taip pat yra pakankamai brangios.
Oro pagalvės yra ne tokie jau paprasti įrenginiai. Jas sudaro smūgių jutikliai, sprogstamasis užtaisas, koks nors korpusas ir, aišku, pati pagalvė. Šie įrenginiai sensta, juos reikia tikrinti. Visa tai kainuoja, o naudos – visai mažai. Ir ne tik dėl to, kad katastrofos yra labai retos.
Oro pagalvės automobiliuose yra skirtos užtikrinti, kad žmonės avarijos metu neatsitrenks į kietus salono paviršius. Avarijos metu automobilis staiga sustoja, tačiau viduje esančių žmonių kūnai iš inercijos juda toliau, todėl gali dideliu greičiau atsitrenkti į vairą, panelę, dureles ir stiklus. Oro pagalvės sušvelnina šiuos smūgius ir taip gelbsti gyvybes. Tačiau lėktuvų avarijų metu šios jėgos įprastai veikia ne horizontalioje, o vertikalioje plokštumoje. Juk lėktuvai krenta žemyn, o ne patenka į avarijas į ką nors atsitrenkdami. Taigi, iš inercijos keleivių kūnai taip pat staiga juda žemyn, todėl oro pagalvių tiesiog nėra kur montuoti.
Tiesa, tokia logika galioja ne visada. Lėktuvas gali nuriedėti nuo tako kildamas ar tūpdamas. Tuomet keleivius veikiančios jėgos savo kryptimi nedaug skirsis nuo tų, kurios veikia žmones automobiliuose. Tačiau juk sėdynių atlošuose niekas oro pagalvių nemontuoja net automobiliuose, tai kur jas sumontuoti lėktuve?
Nemažai oro linijų savo lėktuvuose diegia į saugos diržus įmontuotas oro pagalves. Šie įrenginiai yra pakankamai lengvi ir maži, todėl neprideda per daug papildomo svorio. Šios oro pagalvės išsiskleidžia smūgių metu ir suminkština patį saugos diržą, todėl sumažėja traumų tikimybė. Tiesa, jos veiksmingiausios nesudėtingų avarijų metu – pavyzdžiui, lėktuvui nuriedėjus nuo tako. Saugos diržuose integruotos pagalvės šiais laikais sutinkamos ir ne viename automobilyje. Išsiskleidusi pagalvė smūgio jėgą paskirsto didesniame plote, todėl diržas taip giliai neįsirėžia į žmogaus kūną.
Tiesa, ir šios oro pagalvės yra brangios, todėl oro linijos jas siūlo ne visada. Swiss Air, American Airlines, United Airlines ir dar kelios oro linijos tokius saugos diržus diegia tik aukštesnių klasių salonuose – taip tiesiog taupomi pinigai. Įdomu tai, kad tokio tipo saugos pagalvės yra nepriklausomos nuo lėktuvo sistemų, todėl jas galima įdiegti bet kuriuo metu ir, praktiškai, į bet kokio tipo lėktuvus. Cessna oro pagalves kaip standartinę įrangą diegia į kelis savo lėktuvų modelius. Taigi, tokios oro pagalvės išvengia visų aukščiau paminėtų trūkumų - jos yra lengvos, paprastai sumontuojamos ir išmontuojamos, joms nereikalingas korpusas ar lėktuvo interjero pakeitimai. Aišku, oro pagalvė turi būti deaktyvuota, jei sėdynėje pasodinamas kūdikis.
Tikėtina, kad tokio tipo oro pagalvės ateityje paplis plačiau. Tiesa, neaišku, ar labai greitai, nes tai reikalauja investicijų, o pačios oro pagalvės keleivių nėra pastebimos kaip ženklus oro linijų privalumas. Juk oro pagalvių nėra nei autobusuose, nei traukiniuose.
