Pasaulyje yra daug keistų lėktuvų, tačiau kuris keisčiausias? Lenkijoje gamintas „PZL M-15 Belphegor“ yra rimtas kandidatas į šį titulą. Tai – lėčiausias pasaulio reaktyvinis lėktuvas ir vienintelis masinės gamybos biplanas su reaktyviniu varikliu.

Lenkija Šaltojo karo metais priklausė Rytų blokui, todėl palaikė glaudžius santykius su Sovietų sąjunga. Lenkija taip pat priklausė Ekonominės savitarpio pagalbos tarybai, vienijusiai Rytų bloko bei kitas socialistines pasaulio valstybes. Šiose organizacijose Lenkijai priklausė įdomus vaidmuo – šalis gaminto žemės ūkiui skirtus lėktuvus.

Iš pradžių pagal licenciją Lenkijoje gaminti Antonov An-2R lėktuvai, kurie būdavo eksportuojami į Sovietų sąjungą. Tačiau aštuntojo dešimtmečio pradžioje Sovietų sąjunga paprašė Lenkijos sukurti naują žemės ūkio paskirties lėktuvą ir nurodė jam keliamus reikalavimu. Jie buvo gana keisti – buvo reikalaujama, kad naujasis orlaivis būtų varomas reaktyviniu varikliu.

Tai yra tikrais keistas reikalavimas žemės ūkio paskirties lėktuvui. Šie orlaiviai barsto trąšas ir purškia pesticidus. Chemikalų paskleidimui reikalingas itin žemas skrydžio aukštis ir labai mažas greitis. Tik taip chemikalai gali būti paskleisti tolygiai ir per daug neišblaškyti vėjo. Dėl to absoliučiai visi žemės ūkio paskirties lėktuvai yra varomi propeleriniais varikliais – jie leidžia palaikyti nedidelį skrydžio greitį.

Taigi, užduotis buvo tikrai nelengva, tačiau jau 1972 metais Lenkijoje buvo užbaigtas vienas prototipas. Tiesa, šis orlaivis buvo skirtas tik įsitikinimui, kad toks lėktuvas apskritai yra įmanomas. Tai buvo An-2 lėktuvo priekis su sparnais ir AI-25 turboventiliatoriniu varikliu gale. Šis eksperimentinis orlaivis, pavadintas Lala-1, turėjo purškimo įrangą, kuri leido įsitikinti, kad minimaliu greičiu skrendantis lėktuvas galės tolygiai paskleisti chemikalus. Lala-1 įrodė, kad toks biplanas gali būti efektyvus, nepaisant netradicinio variklio pasirinkimo. Prasidėjo M-15 kūrimas.

M-15 konstrukcijas kūrė Kazimierzas Gocyła ir Riamiras Izmailovas. Siekiant išlaikyti geras skrydžio charakteristikas (itin mažą minimalų skrydžio greitį) buvo nuspręsta likti prie biplano konstrukcijos. Lėktuvas įgavo labai siaurą fiuzeliažą, nes buvo nuspręsta chemikalų talpas iškelti kiek toliau, o tas AI-25 turboventiliatorinis variklis buvo sumontuotas tiesiai virš fiuzeliažo ir po viršutiniu sparnu. Įdomiai atrodė ir dviejų stiebų uodegos konstrukcija su aukštai virš pagrindinių sparnų iškilusiu horizontaliu stabilizatoriumi. Pirmasis prototipas, žymėtas LLM-15 pakilo 1973 metų gegužės 30 dieną.

Pirmasis prototipas atskleidė kai kurias dizaino problemas. Lėktuvas nebuvo pakankamai stabilus skrendant nedideliu greičiu. Jis taip pat skleidė didžiulį triukšmą. Tai, aišku, nebuvo staigmena, tačiau niekas nesitiki tiek daug triukšmo iš tokio nedidelio lėktuvo. Antrasis prototipas išsprendė šias problemas (išskyrus triukšmą) ir pakilo 1974-ųjų sausio 9 dieną. Vėliau sekė eilė nesibaigiančių bandymų, tačiau galiausiai 1976-aisiais M-15 buvo pasiruošęs masinei gamybai.

Būtent tais metais M-15 pasirodė Paryžiaus aviacijos parodoje, kur gavo Belphegor vardą. Belfegoras – tai baisus triukšmingas demonas ar vaiduoklis. Mitinės būtybės vardą M-15 pelnė dėl neįprastos išvaizdos ir, aišku, triukšmo. Sovietų sąjunga planavo užsakyti apie tris tūkstančius naujųjų lėktuvų, tačiau tuomet išaiškėjo, kad reaktyvinis variklis buvo prasčiausias įmanomas pasirinkimas.

M-15 yra vienintelis pasaulio žemės ūkio paskirties lėktuvas su reaktyviniu varikliu. Štai Transavia PL-12 Airtruk irgi yra keistas, tačiau buvo varomas paprastu propeleriniu varikliu. Reaktyvinis variklis sudegina per daug degalų – M-15 per valandą surydavo 550-600 litrų. Juk reaktyviniai varikliai yra ekonomiškiausi, kuomet gali skristi greitai. Paaiškėjo, kad M-15 yra visiškai neekonomiškas, bet problemų buvo ir daugiau.

Greitai ištuštinti aukštų chemikalų talpų nebuvo galimybės, todėl avarinis nusileidimas tokiu lėktuvu buvo gana sudėtingas. Nuo šių talpų pripildymo ir tolygaus barstymo priklausė labai daug – juk skirtingas svoris galėjo išbalansuoti lėktuvą. M-15 nebuvo manevringas, o juk skraidyti reikėjo žemai, arti pastatų ir medžių. Galiausiai, lėktuvas buvo sunkus, nes reikėjo sutvirtinti keistą konstrukciją, todėl M-15 buvo reikalingas ilgesnis pakilimo takas, nei buvo priimta žemės ūkio paskirties lėktuvams. Taigi, jau 1981 metais M-15 gamyba buvo nutraukta. Iš viso pasaulį išvydo tik 175 tokie orlaiviai.

M-15 buvo metalinės konstrukcijos lėktuvas, tačiau chemikalų talpos ir dalis trumpesnių žemesniųjų sparnų buvo pagaminti iš kompozitinių medžiagų – taip stengtasi išvengti korozijos. 1450 litrų chemikalų talpos sudarė apatinius ir viršutinius sparnus jungiančias kolonas. M-15 galėjo būti naudojamas ir skystų chemikalų purškimui, ir birių barstymui. Viduje vietos pakako vienam pilotui ir porai inžinierių, jei tik jų prireiktų. Įprastai M-15 sėdėjo tik vienas pilotas.

Keli techniniai PZL M-15 Belphegor faktai:

• Ilgis – 12,72 m;
• Sparnų ilgis – 22,33 m;
• Tuščio svoris - 3090 kg;
• Įgulos skaičius – 1 (+2 technikai, jei prireiktų);
• Krovinys – 2900 litrai skystų arba 2200 kg birių chemikalų;
• Variklis – Ivčenko AI-25;
• Maksimalus greitis – 200 km/h;
• Smukos greitis – 108 km/h.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Nodum.lt

Komentarai ()