Nors į senųjų revolverių dėtuves telpa 6 šoviniai, daugelis rekomenduoja dėti tik 5 - kodėl? (Video) ()
19 amžiaus revolveriai buvo kitokie. Tai - ginklai, kuriais santykius aiškinosi kaubojai. Šiais laikais tokio tipo revolveriai yra entuziastų džiaugsmas, tačiau jie dažnai pataria dėtuvės nepripildyti šoviniais - vieną lizdą reikėtų palikti tuščią. Kodėl?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
19 amžiaus antrojoje pusėje dienos šviesą išvydo naujos kartos revolveriai. Konservatyvieji JAV šauliai neskubėjo priimti naujovės, kuri Europoje sulaukė didelio pasisekimo. Tai buvo dvigubo veikimo revolveriai, kurie veikė žymiai greičiau. Dvigubo veikimo gaiduko mechanizmas leido net nepatyrusiam šauliui per kelias akimirkas visiškai ištuštinti dėtuvę. Tačiau tai nebuvo vienintelis privalumas - tokie revolveriai taip pat dažnai buvo saugesni.
Sugrįžkime prie viengubo veikimo revolverių. Šie liekną rankeną turintys kaubojų (žinoma, ir ne tik) ginklai buvo stebėtinai paprasti. Šaulys nykščiu turi patraukti gaiduką, kuris savo ruožtu taip pat pasuka būgną su šoviniais. Tuomet patraukiamas nuleistukas ir gaidukas spragteli pirmyn. Taip jis daužtuku trenkiasi į šovinio galą ir pasigirsta šūvis. Norėdamas paleisti dar vieną šūvį žmogus turi vėl patraukti gaiduką ir vėl paspausti nuleistuką. Šis mechanizmas vadinamas viengubu, nes nuleistukas atlieka tik vieną veiksmą - paleidžia gaiduką.
Dvigubo veikimo revolveriai yra kiek sudėtingesni. Jų rėmai nėra tokie liekni, tačiau juose slepiasi kiek įmantresnis mechanizmas. Šaulys gali dvigubo veikimo revolveriu naudotis kaip ir įprastu viengubo veikimo ginklu. Tačiau jis taip pat gali tiesiog spausti nuleistuką - mechanizmas pats atlenks gaiduką, o vėliau jį paleis. Taigi, šaudyti galima gerokai greičiau. Bet kuo čia dėtas šeštasis šovinys dėtuvėje?
Kaip minėta, šiais laikais viengubo veikimo revolveriai yra tik entuziastų pramoga - jie nebėra plačiai naudojami savigynai. Kita vertus, jei turi tokį ginklą ir dažnai nešiojiesi pistoletą, kodėl su savimi kartais nepasiėmus ir seno revolverio?
Tai gali būti prasta mintis, nebent paklausysite patyrusių šaulių patarimo į dėtuvę dėti tik 5 šovinius. Senųjų revolverių gaidukas ir daužiklis buvo viena ir ta pati metalinė detalė. „Saugioje“ padėtyje paliktas gaidukas daužikliu guldavo tiesiai ant šovinio galo. Taigi, nors gaidukas nėra atlaužtas, toks ginklas gali iššauti netyčia – tam tereikia lengvai kliudyti gaiduko mechanizmą. Todėl šiais laikais vienas dėtuvės lizdas paliekamas tuščias, kad saugioje padėtyje paliktas gaidukas neliestų jokio šovinio.
O kuo naujesni revolveriai yra pranašesni? Daužikliai juose yra sumontuoti ne prie gaiduko, o pačiame rėme. Taigi, paleistas gaidukas pirmiausia trenkiasi į perdavimo plokštelę, kuri šią smūgio jėgą perduoda į daužiklį, kuris ir paleidžia šūvį. Perdavimo plokštelė juda kartu su nuleistuku. Tai reiškia, kad kai šaulys neliečia nuleistuko, perdavimo plokštelė nusileidžia žemyn ir gaidukas negali pasiekti daužiklio. Tokį revolverį galima pripildyti šoviniais per daug nesibaiminant dėl saugumo – saugioje padėtyje paliktas gaidukas neturi jokio ryšio su daužikliu.
Kaip visa tai atrodo praktiškai galite pamatyti vaizdo įraše: