Susisiekimo ministerijos planai įvesti baudas už mažiausią greičio viršijimą gerokai įaudrino vairuotojus. Specialistai pažymi, kad gerinant eismo saugumą tokios ir panašios priemonės yra būtinos, tačiau įpročių nelinkę keisti lietuviai argumentų negirdi ir netvardydami emocijų žada emigruoti.

Faktą, kad norint įgyvendinti nulio žuvusiųjų keliuose viziją, būtina kažko imtis geriausiai iliustruoja eismo įvykių statistika.

Statistika rodo, kad leistino greičio viršijimas yra viena dažniausiai pasitaikančių eismo įvykių priežasčių.

Lemia skaudžiausias avarijas

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2018 metais saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas buvo pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis.

Šiuose eismo įvykiuose žuvo net 42 eismo dalyviai, arba 25 proc. visų per metus žuvusiųjų keliuose.

Tačiau transporto priemonių vairuotojai dažnai nesusimąsto apie saugaus greičio pasirinkimo svarbą ir galimas viršyto greičio pasekmes.

Neramina tai, kad per pirmąjį šių metų pusmetį ženkliai išaugo įvykių skaičius dėl saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo ar leistino greičio viršijimo.

Nustatyta, kad dėl šios priežasties įvyko apie 50 proc. visų šalyje įvykusių eismo įvykių.

Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad siekiama ne bausti vairuotojus, o pakeisti jų įpročius.

Vyraujantis mąstymas, kad viršyti greitį iki 10 km/val. – nieko blogo, o taip neturėtų būti.

Gelbėja ir nedidelės baudos

Lietuviams jau dabar tenka persiorientuoti prie griežtesnės greičio kontrolės automobiliais ir motociklais keliaujant po Europą.

Remiantis speedingeurope.com duomenimis, Senajame Žemyne mažiausiai 21 šalyje galioja baudos už greičio viršijimą nuo 1 iki 10 km/val.

Taip pat pažymima, kad ES šalyse yra įprasta praktika taikyti finansines sankcijas už leistino greičio viršijimą iki 10 km/val.

Kai kuriais atvejais jos yra diferencijuotos, t. y. baudos dydis priklauso nuo to, kad pažeidimas užfiksuotas gyvenamoje teritorijoje, mieste ar užmiestyje.

Lietuvos vairuotojus labiausiai gelbėja tai, kad daugelyje šalių baudos už minimalų greičio viršijimą nėra didelės ir siekia nuo 20 iki 40 eurų.

Absoliučiai mažiausios baudos už šį pažeidimą taikomos Vokietijoje.

Miestuose viršijus leistiną greitį iki 10 km/val. būtų taikoma 15 eurų bauda. Tačiau mieste viršijus greitį daugiau kaip 30 km/val. yra taikomas privalomas vairuotojo pažymėjimo atėmimas.

Tokia pati praktika už mieste viršytą greitį daugiau kaip 30 km/val. taikoma dar aštuoniose šalyse.

Įdomu, kokia būtų Lietuvos vairuotojų reakcija, jeigu būtų pasiūlyta taikyti įprastą kitų šalių praktiką – už mieste viršytą, daugiau kaip 30 km/val., taikyti vairuotojo pažymėjimo atėmimą?

Viršutinė riba – gerokai didesnė

Grafike pateiktos mažiausios baudos, tačiau reikia turėti omenyje, kad maksimalios jų vertės gali gerokai skirtis.

Pavyzdžiui, Danijoje už greičio viršijimą 30 km/val. zonoje iki 5 km/val. skiriama iki 135 eurų bauda, tačiau leistiną ribą perkopus dar 1 km/val. teks mokėti jau 200 eurų.

Panaši situacija ir Portugalijoje, kur pirmoji pažeidimo kategorija apima viršijimą nuo 5 iki 20 km/val. ir nors minimali bauda yra 60 eurų, maksimali siekia net 300.

Taip pat reikia turėti omenyje, kad net ir magistraliniuose keliuose tolerancijos riba dažnu atveju yra labai nedidelė.

Norvegijoje baudžiami vos 3 km/val. greitį viršijantys vairuotojai ir tai galioja tiek gyvenamosiose 30 km/val. zonose, tiek ir užmiesčio keliuose, kuriuose galima važiuoti 100 km/val.

Itin atidiems vertėtų būti Švedijoje, kur galioja tokia pati ne didesnė nei 3 km/val. tolerancija, o bauda už mažiausią greičio viršijimą gyvenamojoje zonoje – 215 eurų.

Užmiestyje ji kiek mažesnė ir siekia 160 eurų, tačiau už skubėjimą tiek mokėti vis tiek savo noru sutiktų retas lietuvis.

Sunkiausia – pakeisti įpročius

Pasaulį įvairiausiais automobiliais išmaišęs keliautojas Vitoldas Milius pastebėjo, kad vairuotojų pasipriešinimas ministerijos planams yra natūralus reiškinys.

Anot jo, žmonėms visuomet sunkiausia yra išgyvendinti ar pakeisti susiformavusius senus įpročius.

„Per ilgą laiką susiformavo mąstymas, kad taip elgtis yra normalu“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jot, vairuotojai žinojo, kad yra matavimo prietaisų paklaidos. Pareigūnai taip pat įprato stabdyti labiau greitį viršijančius pažeidėjus.

V. Milius keliaudamas po pasaulį matė įvairių vairavimo kultūros pavyzdžių – nuo pačių geriausių iki blogiausių.

Vertindamas ketinimus įvesti baudas už mažiausią greičio viršijimą jis įžvelgė daug privalumų, tačiau pastebėjo, kad nauda priklausys ir nuo to, kaip susijusios institucijos atliks savo darbą.

Anot jo, greičio ribojimas tam tikroje kelio atkarpoje turėtų būti nustatomas labai atsakingai ir teisingai.

Pašnekovas akcentavo, kad kiekvienas toks ribojimas turi būti ten, kur jo reikia, ir visiems suprantamas.

Visi jaučiasi savaip teisūs

V. Milius pastebėjo, kad viena iš eismo saugumo problemų yra greičio skirtumai šalies keliuose.

„Dalis vairuotojų laikosi Kelių eismo taisyklėse nustatyto greičio pagal spidometrą.

Kiti važiuoja neviršydami lietuviškųjų 10 km/val. virš leistino greičio ir negalvoja, kad yra neteisūs, nes juk tokia tolerancija pas mus.

Taip pat yra tokie, kurie važiuoja viršydami greitį iki 20 km/val., nes nedidelės baudos jų negąsdina“, – dėstė pašnekovas.

Anot jo, visi minėtieji vairuotojai važinėja tais pačiais keliais, todėl neišvengiamai kyla chaosas.

„Leistino greičio neviršijantis vairuotojas yra teisus, tačiau tas, kuris važiuoja greičiau jį jau mato kaip kliūtį kelyje.

Trečias atvažiuoja dar 10 km/val. greičiau ir jam jau tie abu trukdo ir prasideda apvažiavimai iš kairės į dešinę“, – komentavo V. Milius.

Padėtų suvienodinti greitį

Keliautojas pridūrė, kad Lietuvoje toks vaizdas – itin dažnas, tačiau yra šalių, kurioje to visiškai nėra.

Neseniai apvažiavo Australiją, JAV ir Kanadą – ten ne trijų eismo juostų automagistralėse visi važiuoja panašiu greičiu. 10 km/val. leistiną greitį viršijančių vairuotojų – vos vienas kitas.

„Eismo srauto judėjimo harmonija ir vienodumas suteikia labai daug saugumo.

Tiek važiuojantys pernelyg lėtai, tiek ir per greitai – labai sujaukia bendrą tvarką“, – sakė V. Milius.

Pašnekovas paaiškino, kad kuo tolygesnis taps transporto srauto judėjimas, tuo saugiau bus visiems eismo dalyviams.

„Aš tikiu, kad tolerancijos greičio viršijimui sumažinimas, gali šiek tiek suvienodinti važiavimo srauto greitį. Tada tikrai bus saugiau visiems“, – konstatavo jis.

Anot pašnekovo, poveikį turės ir tai, kad bet kiek greitį viršijantys vairuotojai žinos, kad yra elgiasi neteisėtai.

Baudą gavo ir pats

V. Miliaus manymu, papildomas baudų administravimas nebus iššūkis policijai.

Lietuvoje situaciją apsunkina tai, kad baudos turi būti skiriamos vairuotojui, o jis nebūtinai yra automobilio savininkas. Tačiau net ir tai neturėtų apsunkinti pareigūnų darbo.

Pašnekovas patvirtino, kad tikrai yra nemažai šalių, kuriose tolerancija greičio viršijimui yra labai maža arba nulinė. Vienas iš artimiausių pavyzdžių – Estija.

Kaimynai griežtai baudžia už mažiausią greičio viršijimą, todėl prieš bet kokį radarą važiuojant 10 km/val. greičiau nei leistina nepavyks prasmukti.

V. Milius pripažino, kad ir pats nėra be nuodėmės, todėl po viešnagių užsienio šalyse yra gavęs baudų už nedidelį greičio viršijimą.

Vienas iš naujausių atvejų nutiko Berlyne. Lietuvį užfiksavo remontuojamoje gatvėje už 40 km/val. greičio ribojimo ženklo įrengtas radaras.

Jo greitis tuomet nesiekė 50 km/val., tačiau vis tiek gavo nedidelę baudą.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Saulius Rinkevičius

Komentarai (23)