„Audi“ atnaujino vandenilinių kuro elementų tyrimus, bet „Volkswagen“ tuo nesidžiaugia

be greito bako uzpildymo daugiau nera jokio privalumo. elektromobili ikrauti uztrunka ilgai, bet ar daznai tenka automobiliu nuvaziuoti tiek, kad lyginant su elektromobiliu baterija pilnai iskrautum arba nuvaziuotum 400 km be jokio sustojimo. taip pat nera butina elektromobilio baterijos pilnai kiekviena karta ikrauti, todel sustojas gali pasikrauti tarkim tik puse baterijos per ta laika ir vaziuoti toliau. vieninyelis minusas, kad dar nera ikrovimo stoteliu ant kiekvieno kampo

Panasu kad tas Herbertas Diessas ligonis, kazkoks psichikos sutrikimas jam trugdo mastyti ir dometis kas vyksta pasaulinese rinkose. Todel aklai gina esamus projektus ir aklai priesinasi bet kokioms naujovems

Vandeniliu varoma masina turi tas pacias problemas kaip nafta varoma masina, tai yra i jos varikli yra sudedamos daug judanciu detaliu. Reiskia remontas bus labai brangus. Elektromobili deda apie 200 judanciu detaliu, kad veiktu, o vandenilio varoma des daugiau nei 4000 judanciu detaliu, kaip nafta varoma variklis. Jei viena judanti detale suluzta tai jau visa sistema pradeda luzti, kuo maziau judanciu detaliu tuo ilgiau tarnauja. Teoriskai elektro varikliai tarnauja 5 kart ilgiau, nei naftos varomi varikliai. Po 10 metu, naftos varoma masina turi buti parduodama i svalke, jos verte belieka metalo lauzo. Nes variklis jau buna visiskai nudroztas, o jos keitimas kainuoja brangiau nei nauja masina. Elektromobilis teoriskai turetu tarnauti ilgiau nei 10 metu, ir tai kai ateina laikas jos atsikratyti, jinai dar turi griztamaja verte, licio jono baterijos nors ir senos, taciau jos nemazai kainuoja, tokios imones kaip Tesla, jas superka atgal perdirbimui. Beto vandenilio varomos masinos privalo praeiti daug isbandymu. Vandenilis labai sprogi medziaga. Matome ir tai, kad elektromobiliai patys uzsidega, tai dar to betrugsta, kad jos pradedu sprogineti, kaip bombos gatvese... Paziurekite i Nasa raketas ir tos sprogsta, nors Vandeniliu varomas. Netgi aviacija bando pereiti i elektro varomus variklius, kad butu ekonomiskiau, ir saugiau, tai yra tikimybe, kad savaime uzidegs butu menka.

ka tu cia nusisneki? vandenilio kuro celeje nera isvis nei vienos judancios dalies. vandeniliu varomi automobiliai vandenili degina istisines-nuolatines reakcijos budu. o ne atskirais sprogimais, kaip VDV principo varikliai. ------------------- senokai beskaiciau toki kvaila komentara...

Audi ir Tesla suinvestavo didelius pinigus į elektrą ir nenori kad pasikeistų žaidimo taisyklės. Bet Audi įvertino kad h2 turi perspektyvas jei atsiras technologija kuri leis gaminti h2 tiesiogiai. Žinoma elektromobiliai yra čia ir dabar, pirk ir naudokis, tik tiek kad baterijos dar brangios, kas smarkiai pakelia galutinę automobilio kainą. O kas jei h2 bus pigiau? Taigi pagyvensim pamatysim

H2 matyt galvoje turėjote..

o tai koks skirtumas kokio tipo (ličio ar H2 + ličio) varys tą elektromobilį?

su H2 akumas is esmes nebutinas. yra keli budai kontroliuot reakcijos celeje aktyvuma. bet minusas - kai stabdai - energija prarandi. nes nesigamins vandenilis atgal. (nors ten daro HHO butbuliatorius visokie fanatai ). taip pat yra technologija - rusai vadina "super variatorius". is esmes ten smagrati isuka. ir jis sugerineja stabdziu energija ir duoda didelius reikiamus sukimo momentus greitejant. porshas ir volvo sita bande. porshas sportinese versijose. volvo furose. bet cia su VDV, tipo taupymui, vdv tolygesniam apkrovimui ir papildomai galiai. o su cele veiktu net geriau.

Bet tai daug paprasčiau turėti akumuliatorių ar (ultracap bėgant laikui), kuris gesintų akseleracijos/regeneracijos pikus. Ir šiai dienai bent keli HH automobiliai turi ličio bateriją, kas yra logiška. Regeneracija + HH celė gali būti tik kokių 30-50% variklio galios ir viskas sklandžiai šoks dainuos. Jei ir sugeneruosi HH važiuodamas tai nesukiši jo atgal į aukšto slėgio baką beje, HH kuro nuvažiuoto kilometro kaina šiai dienai ar tik nėra tokia pat kaip benzino?

akumuliatorius is esmes yra per letas paimt stabdymo energija. turi but labai didelio talpumo. ta prasme kai yra akumuliatorinis automobilis - su 50kwh/tonai svorio - tada paima normaliai akumuliatorius. o jei idet i vandenili auto - dada gal tik 5-10% akumo. ir jis nespeja paimt stabdymo energijos. paima gal tik 30%. plius jei daug stabdai, greitai persikrauna ir isvis nebepaima nebeturi kur det. va tame akumuliatoriaus minusas. superkondensatoriai paimt paima viska. bet ten problema svorio/kwh parametras ir brangumas. taip sakaknt jie irgi uzsipildo - ir viskas. o vat pvz smagratis tokiu bedu is esmes neturi. ju sukaupiamas energijos kiekis is esmes neribotas - tiesiog apsukos dideja. paimimo - atidavimo greitis irgi puikus. bet ten kita blogybe. didejant apsukoms - prasteja naudingumo parametaras . smagrati panaudot galima tik iki tam tikru apsuku - priklausomai nuo konstrukcijos. o toliau nusistovi energetinis balansas. gaminsi nuostolius ir tiek. ------- de hh. kodel nesukisi atgal? sukisi be problemu. bet sukisimo sanaudos dideles. kuro degalines esme tame - kad jie pasiima isgryninimo ir sukisimo i baliona sanaudas pas save. tu uz tai susimoki pinigais. o masinoje jas tektu patirt tiesiogiai. pacio kuro savikaina galbut nera didele. ten mokesciai plius pristatymo-supylimo sanaudos - liuto dalis. kazkur 80% eiles. su vandeniliu iesiog persiskirsto gal iki 90% eiles man juokinga, kad pamato skaicius ir galvoja kad iprastas kuras vos ne uz dyka. tiesiog niekas iprasto kuro sanaudu neskaiciave... elektra losia butent ant to, kad gamintis gali kad is is saules ir sanaudos gal tik apie 30-40%.. pigu. ir dar pinga. bet vartojimas akume - labai brangu... praktiskai nelabai atsiperka net...

AJ apie koki vandenilio varikli tu kalbi??? Ten visai kitoks principas... Vandenilis yra ateities kuras transporte, bet kokiu atveju. transportas gi nera tik automobiliai. Ypac jeigu zmonems pavyks ivaldyti termobranduoline energetika

Susirinko keli durneliai kurie nesupranta kaip veikia vandenilis ir kodėl vandenilis brangus, ir kodėl vandenilis niekada nebus pigiau už ličio jonų akumuliatorių. Na nebent fizikoje/chemijoje reikšmingų naujų atradimų padarysime, kaip vandenilį išgauti ne iš iškastinio kuro.

del vandenilio. tai dar neirodyta PRAKTIKOJE. technologija turi teigiamu aspektu, ji egzistuoja, yra prototipai - ir tai viskas. minusu irgi kruvos. ir daznai nera net dirbama ju salinimo klausimais. as asmeniskai manau kad energetikoje gilumine geotermija tikrai veiksmingiau. o beginiam ar viesam transportui to vandenilio is esmes visiskai net nereikia. termobranduoline nera net normaliai veikiancio irenginio. tik neveiklus bandymu stendai is esmes tera... net jei paleistu reaktoriu - tai pradzioje teturetume tik didelius energijos kiekius. ir jokios infrastrukturos kaip juos naudot... o tau jau rozes svieciasi... atsinaujinanti siulo kruva energijos pigiai. bet paziurek kaip visokie kaimai pries vejo jegaines kryzium eina. visokie kariskiu interesai lenda - nors jie pridetines vertes nekuria. ir dar visokios nesamones, visokie parazitizmai - kuriu interesai "auksciau".

AJ išvardink tuos 4000 judančių dalių!

Tai baterija/ultracap ir smagratis turi tą pači bėdą, ribotą energijos talpą. O dar įnercija ir didelių apsukų guoliai... Nors niekada neapsiversi Avarijos atveju smagratis turbūt pavojingiausias, uC kaip ir labiausiai tiktų eiti kartu su HH, bet uC talpos tankis mažiausias ir jo įtampa krenta linijine kreive, sunkiau panaudoti sukauptą energiją. HH gaminimas regeneracijoj gana įdomus reikalas. Kaip tu tai darysi? Ir kaip efektyviai sukiši ką pagaminęs į 700bar baką? Kompresorius jundančių dalių turės kaip pusė VDV variklio

4000 dalių, jei vandenilį deginsi VDV, o ne kuro celėje. Tai čia tas pats kas lupti raudonmedžio parketą ir jį mesti į židinį.

nea. skiriasi problemos mastas. baterijos turi didziausia ribojancia problema. faktiskai ju riba nepramusama. ultrakonderiuose sita parametra galima nesunkiai keist. priklausomai nuo technologijos faktiskai tera tik ribos. dabar didina talpuma zemindami potencialo skirtuma - nes geriau priderina prie izoliaciniu medziagu principa kai suprato - ir prikure ultracapu visokiu firmeles bet is esmes gerus ultracapus tesukurs tik tie - kur ismoks kazka masiskai ir pigiai stampuot mikronu lygyje. tada patikimumas bus ilgaamzis. o tokiu kiek skaitineju - vienetai... kas liecia smagracius - ten isvis energijos kiekis gali but neribotas. tu matyt gerai nesupranti kas yra smagratine sistema, musu planeta- zvaigzdes - galaktikos - viskas veikia smagracio principu. ir energijos kiekiai kolosalus. as manau pvz ten knisa visiems prota kad is juodosios skyles neimanoma istraukt materijos. smagratine sistema manau istrauktu. isukus juodaja skyle iki reikiamu apsuku ji garantuotai sprogtu. ir sukaupta materija issitaskytu. del guoliu problemos - ji is tikro nera problema. tiesiog smagrati reikia patalpint giroskopineje pakaboje. arba jis turi kabet ore. ir nereiks tada brangiu guoliu. guoliu probema yra tame - kad pjaunasi automobilinis smagratis su zemes sukimosi smagratine sistema. nes sujungia ratus mechaniskai per kazkoki tarpini velena. va tada ir atsiranda energetines talpumo ribos. is tikro smagraciai teturi nebent kokias triuksmo problemas (didejant apsukom triuksmas virstu zvimbimu ar net isnyktu kaip problema). medziagu patvarumo problemas (nes neatlaiko apkrovu ir sutruksta, cia is esmes vienintele reali beda). avarinio atvejo irgi problema yra, bet manau imanoma ten kazka standartizuot saugume . bet tik ne energetinio talpumo. energetinis talpumas smagraciuose beribis. as manau galima butu sukurt pvz koki drona - kur skraidytu menesiais su smagratine kaupykla. kai su akumais pratempia tik kelias val... bet problema butu pvz nusileist. ar papildyt saugykla energija tarpiniais etapais. nes nusileidimo momentu susipjautu kaupykla su zemes sukimosi smagratine sistema ir dronas tiesiog sprogtu issitaskydamas sipuliais ------- del hh - nu tai skiri energija kompresavimui ir kisi balionan. svarbu procentaliai apsimoketu. jei maziau puses stabdymo sukisi tarpiniam procesui - nk vistiek dar bus teigiamas. dabartines regenaracines sistemos irgi nera efektyvios. hybriduose gal tik apie 10-20% tepaima. elektromobiliuose apie 30% (del didesnio akumo talpumo) o vat sakykim jei uzdet saules plokste - ir tu retai vazineji - grizti po savaites -dvieju, ir tau bake hh rezervas 1000km atstumui. tipo uz dyka pasigamino sau automobilis kuro. tai tipo cia blogai? jei nenori laukt savaites - pajungi galingesne saules plokste - pvz nuo savo garazo stogo. ir tau hh baka pripildo per 2-3 paras. YRA VEIKIANTYS PROTOTIPAI tokiu sistemu. tiesiog kaina didele. PER DIDELE. kaip tipinis vartotojas ipirktum tik uz 3-5 gyvenimu uzdarbi na jei kazkas pigiai prates gyvenima iki 500 metu daugumai - ipirksim tada visi taip kad pagrindine automobilizmo problema tera tik viena - per trumpai gyvenam... o bezdziones nenori investuot i sprendima, issvaisto resursus visokiom buhalterinem nesamonem...