Kai pasirodė itin didelio populiarumo sulaukęs serialas „Černobylis“, vieni baisėjosi avarijos dangstymo detalėmis, kiti badė pirštus į visai šalia Vilniaus dygstančią Astravo atominę elektrinę. Tačiau radiaciją matuojančių ir aptinkančių prietaisų tikslumą užtikrinantys metrologai sako, kad esam kur kas geriau pasiruošę galimai avarijai nei tada – dabar dėl radiacijos tikrinami net importuojami grybai, rašoma pranešime.

Visai netoli Vilniaus beveik baigta Astravo atominė daug kam kelia nerimą, baiminamasi, kad ji statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Tačiau tiesioginių paralelių vesti su Černobyliu nereikėtų, nes, kaip sako „Vilniaus metrologijos centro“ (VMC) laboratorijos vadovė Evelina Lesutytė, nuo to laiko buvo išmokta daug pamokų, o technologijos smarkiai žengė į priekį.

Po avarijos Černobylio elektrinės reaktoriuje ten dirbę specialistai pranešė aukštesnes pareigas užimantiems partiniams pareigūnams, kad radiacija reaktoriuje siekė 3,6 rentgenų per valandą – toks buvo maksimalus tuomet turėtų dozimetrų rodomas radiacijos lygis.

„Dabar dozimetrų matavimo diapazonai didesni, be to, jie praneša, kai radiacinis fonas viršija viršutines jų matavimo ribas. Naujausiame dozimetrams skirtame ISO („International Standard Organization“) standarte yra atskira dalis, kurioje numatomi reikalavimai bei rekomendacijos dozimetrams, kurie skirti naudoti ekstremalių situacijų metu“, – tvirtina VMC laboratorijos vadovė E.Lesutytė.

Stebi nuolatos

Oro kokybė Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, yra stebima nuolatos, veikia ir išankstinio perspėjimo sistema, kuri incidento Astrave atveju praneštų apie įvykusią avariją. Radiacinio monitoringo stebėjimo sistemą sudaro visoje Lietuvoje išdėstytos ir nuolat radiacijos kiekį matuojančios autonominės stotys.

Ypač gausu tokių stočių prie rytinės šalies sienos, netoli Astravo įsikūrusios bent trys – Lavoriškėse, Kenoje bei Medininkų gyvenvietėse. Oro kokybės matavimus taip pat vykdo Fizinių ir technologijų mokslų centro bei Ignalinos atominės elektrinės laboratorijos.

Be to, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdyba nelaimės atvejui turi kelių šimtų asmeninių dozimetrų rezervą. „Tikimės, kad to neprireiks, tačiau manau, kad Lietuva į nelaimę Astrave galėtų sureaguoti žymiai greičiau ir efektyviau, nei tai buvo padaryta Černobylyje“, – tikina E.Lesutytė.

Atkuria realias sąlygas

Jonizuojančios spinduliuotės arba radiacijos matavimo prietaisams kartą per metus reikalinga metrologinė patikra. Kitaip dozimetrai ar radiometrai gali išsiderinti ir spinduliuotės lygį rodyti netiksliai arba visai į jį nereaguoti, taip sukeliant riziką, jog žmogus apie jo sveikatai keliamą pavojų sužinos per vėlai.

Patikrinti radiacijos matuoklių atsaką ir matavimo tikslumą atkuriamos realios sąlygos – platus jonizuojančios spinduliuotės stiprumo diapazonas. Tačiau E.Lesutytė patikina, kad metrologams tokios patikros procedūros sveikatai nekenkia.

„Dozimetrai matuojami specialiai įrengtoje patalpoje, kur matavimo metu žmonių būti negali, o jonizuojančios spinduliuotės šaltinis yra valdomas nuotoliniu būdu. Taip pat laboratorijos darbuotojai patys nešiojasi asmeninius dozimetrus, stebimas radiacinis fonas aplinkinėse patalpose“, – sako ji.

Įvairovės netrūksta

VMC laboratorijos vadovė pažymi, kad radiacijos matavimo priemonės skiriasi savo konstrukcija, detektoriaus technologija, matavimo diapazonu ir papildomomis funkcijomis, pavyzdžiui, kai kurie prietaisai gali atpažinti spinduliuotę skleidžiantį radionuklidą arba turėti skirtingus įspėjamuosius garsinius signalus kintant radiacijos stiprumui.

Pagrindiniai jonizuojančios spinduliuotės matavimo prietaisai yra dozimetrai, skirti matuoti aplinkos radiacinį foną, asmeniniai dozimetrai, matuojantys konkrečiam žmogui tenkančią radiacijos dozę. „Pastarieji dažniausiai naudojami žmonių, kuriems tenka dirbti radiacinėje aplinkoje, – aiškina specialistė. – Taip pat yra paviršinės taršos matuokliai, kuriais matuojamas ant daiktų paviršių nusėdusių radioaktyvių nuklidų aktyvumas, bei radiometrai, skirti matuoti radiacinę taršą tam tikrame medžiagos kiekyje, pavyzdžiui, litre vandens ar kilograme pelenų.“

Daugiau dėmesio – rytams

Radiacijos matuoklius naudoja įmonės dirbančios su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, ligoninės, kuriose vykdoma radioterapija, pasienio tarnyba, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdyba, kariuomenė, aplinkosaugininkai, o taip pat ir kai kurios įmonės, kurios dirba su radiacinę taršą linkusiomis kaupti medžiagomis.

„Pavyzdžiui, metalų supirktuvės yra įpareigotos patikrinti superkamą metalą, radiacinė tarša tikrinama ir importuojamoje medienoje, taip pat gaminant tam tikras statybines medžiagas, trąšas ar biokurą. Ypač radionuklidus linkę kaupti grybai, tad radioaktyvių elementų matavimus vykdo ir grybų supirktuvės bei miško gėrybių perdirbėjai – ypač stebimas iš Rytų kaimynių vykdomas žaliavų importas. Taip pat tikrinama ir sumedžiota žvėriena“, – sako VMC laboratorijos vadovė.

Komentarai ()