Jungtinių Amerikos valstijų kariuomenė nesenai pateikė keistą užsakymą vietinėms firmoms: gal kuri norėtų pagaminti kariuomenei dvi „S-300“ sistemas su visais prie jos būtinais priedais? Kariškiams visai nesvarbu ar jos gebėtų savarankiškai judėti, tačiau visa kita turi būti artima tikrosioms. Kam to reikia?

Jei pagalvojote apie technologijų vagystę, suklysite, niekas neprašo sukurti veikiančios sistemos. Gaminių užklausos skelbimas federalinių pirkimų portale skelbia, kad per 2019 metų rugsėjo mėnesį, turi būti pagaminti du „SA-20“ (pagal NATO formuluotę, taip vadinamos „S-300“ sistemos) raketų paleidėjai. Gamintojas pats turės pristatyti gaminius į Jutoje įsikūrusį treniruočių ir testavimo poligoną bei vietoje surinkti.

Užsakyme prašome, kad maketai ne tik išoriškai primintų rusiškas oro gynybas sistemas, jų atspindys radaruose turi būti artimas tikroms sistemoms. Neabejotinai toks reikalavimas atbaidys pamačiusiems šansą lengvai užsidirbti.

Pirkimo užsakymą sukūrę asmenys norėtų pamatyti susidomėjusiųjų iniciatyvą bei kūrybiškumą siekiant, kad jų kopijos būtų artimos tikriems gaminiams ir pagal elektrooptinius ir infraraudonųjų spindulių pėdsakus.

Kas žino, gal tam tiktų pačios Rusijos gaminami pripučiami jos gaminių maketai? Pasirodžius tokiai rusų iniciatyvai daugelį prajuokino tokios naujienos. Kam gi kariuomenėms tokie pirkiniai, kuriuos reiktų saugoti nuo didesnio vėjo?

JAV užsakymas atsakas nusistebėjusiems. Atvaryti į mokymus tikras sistemas išties brangu. Kai kada to net neįmanoma padaryti. Tada tikslui pasitelkiami maketai įmituojantys norimus objektus. Panaši išvaizda kariams padeda greičiau įsisavinti informaciją, kad tikromis sąlygomis pamatę galėtų atpažinti kas tai ir  ką objektai gali. Žinant tai bus galima pritaikyti reikiamus veiksmus apsisaugojimui. Arba žinoti taškus į kuriuos reikia taikytis.

Kur kas tobulesni gaminiai, kaip kad šis, prašantis atitikimo tikriems signalams sufleruoja, kad šįkart atpažinti sistemas mokysis ne tik žmogaus akis. Optinius ir infraraudonuosius spindulius naudoja modernūs orlaiviai ir bepiločiai lėktuvai taikinių identifikavimui. Tiksliai įdentifikavus, bus galima atakuoti svarbiausią taikinį. Tarkime vieną „S-300“ sistemą sudaro net keli transporteriai, kuriuose atskirai sumontuotos raketos, radarai, valdymo įrenginiai. Negalima suklysti į ką taikomasi. Vizualiai įvertinti kas kur taip pat gali nebūti nei laiko nei progos.

Tokių mokymų svarba akivaizdi. Rusija šias sistemas keičia į naujesnes, nors pačios vis dar turi ir naudoja. Pavyzdžiui tokias sistemas pirmiausia dislokavo Sirijoje.

Net be rusų modernizavimosi, tokios sistemos niekur nedings. Daug pasaulio šalių susidomėjusios pirkti vis dar modernias, nors jau naudotas, oro gynybos sistemas. Egzistuoja vos kelios šalys gaminančios tokias sudėtingas sistemas. Likusioms telieka pirkti, jei tik jos parduodamos. Viena tokių šalių – Iranas. Jie per kelis kartus pirko iš Rusijos „S-300“.

Manoma, kad šiitiška valstybė disponuoja keliomis dešimtimis skirtingų versijų „S-300“ baterijų. Po nesenai įvykusio incidento, kuomet Iranas numušė amerikiečių bepilotį orlaivį, JAV jau ketino smogti atgal, bet prezidentas atsaką sustabdė kone paskutinėmis valandomis. Tikėtina, kad JAV oro pajėgos ketina gerinti pilotų pasiruošimą jei kitą kartą tektų įskristi į šių sistemų ginamą oro erdvę. Ne tik jų išvengti, bet ir joms smogti.

Komentarai ()