Kaip atsirado rašymas danguje, ką galima ir ko negalima parašyti ir kuo tai skiriasi nuo spausdinimo danguje (Video) (1)
Rašymas danguje gyvuoja beveik šimtmetį – ir taip yra dėka žmonių, kurie turi daug pinigų ir yra romantikai. Nors mums tai atrodo tik balti dūmų kamuoliai mėlyname danguje, pilotams šis darbas nėra toks jau lengvas – šiame versle klaidoms vietos nėra.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV įsikūrusios raidžių danguje rašymo kompanijos „Skywriters“ vadovė Cristina Jacuzzi sako, kad vienai raidei parašyti reikia 90 sekundžių laiko, o danguje ji išbūna matoma nuo 3 iki 7 minučių. Ji tęsia, kad raidės būna maždaug 1,5 kilometro aukštyje, todėl yra matomos maždaug 30 kilometrų spinduliu. Žinutės trumpalaikiškumas bei ilgas laiko tarpas žinutei parašyti reiškia, kad žinutė gali būti nuo 3 iki 6 raidžių ilgumo, todėl žinutė turi būti glausta.
Pilotas taip pat turi rašyti žinutę atvirkščiai, kad ji būtų tinkamai atspindėta ant žemės į ją žiūrintiems žmonėms. Techniškai tai reikalauja daug preciziškumo, todėl tai visai neprimena tikrosios rašybos, o veikiau akrobatinę matematiką. C.Jacuzzi sako, kad šiame darbe reikia išmanyti savo darbą ir žinoti, ką darai. Anot jos, tai nėra lengvas darbas, todėl visame pasaulyje tėra 6 rašytojai danguje, kurie iš to sugeba pragyventi.
Be to, tam turi būti ir geras oras. Oro pasirodymų komandos „GEICO Skytypers“ iš Niujorko eskadrilės vadovas Larry Arkenas sako, kad dangus turi būti bent jau didžiąja dalimi giedras. Be to, anot jo, vėjo greitis negali būti didesnis nei 25 mazgai – priešingu atveju vėjas viską išsklaidys. Na, o jeigu pilotas padaro klaidą, jis viską turi daryti iš naujo ir tikėtis, kad klaida greitai išsisklaidys danguje.
Manoma, kad rašymas danguje kilo Anglijoje po Pirmojo pasaulinio karo, o jį išrado majoras Johnas C.Savage iš Karališkųjų oro pajėgų. Pirmi žodžiai danguje buvo parašyti 1922 metų gegužės mėnesį, kai J.C. Savage‘as ir jo kolega kapitonas Cyrilas Turneris virš Epson Downs lenktynių trasos parašė žodžius „Daily Mail“ kaip apmokėtą reklamą britų laikraščiui.
Tais pačiais metais virš Taismo aikštės buvo išrašytas telefono numeris – šią reklamą užsakė viešbutis, o per sekančias 3 valandas viešbučio operatoriai sulaukė net 40 000 skambučių. Netrukus ši praktika tapo tikra sencacija: analogiškas reklamas užsakė „Pepsi“, „Lucky Strike“ ir „Chrysler“. Vien per 1940 metus „Pepsi“ užsakė 2000 tokių reklamų.
Rašymas danguje vyksta pasitelkus skystą parafiną ir karštį, sklindantį iš lėktuvo išmetimo vamzdžių. Apie 120 litrų šio skysčio talpa yra įtaisyta šalia variklio, o tiek užtenka parašyti 12-ai raidžių. Orlaivio viduje yra įjungiama svirtelė ir danguje pasirodo tiršti dūmai, kurių balta spalva puikiai dera prie mėlyno dangaus. Tačiau net ir vos atsiradus rašymui danguje, žmonės buvo sunerimę dėl savo sveikatos. 1923 metais laikraštis „New York Times“ šią praktiką pavadino „dangiškuoju vandalizmu“, teigiant, kad netrukus žmonėms teks gyventi uždarytais langais. Tačiau C.Jacuzzi užtikrina, kad šiais laikais dūmai yra biologiškai suyrantys ir netoksiški.
Tuo tarpu danguje rašomos žinutės beveik nesikeičia. Anot C.Jacuzzi, dauguma kompanijos klientų yra vyrai, o dauguma jų nori tokiu būdu pasipiršti savo mylimosioms. Tiesa, yra tam tikrų išimčių ir tam tikrų žinučių pilotai nerašo. L.Arkenas sako, kad pilotai nerašo politinių ar religinių žinučių, tuo tarpu C.Jacuzzi sako, kad nėra rašomi provokuojantys gestai, nuogų žmonių siluetai ar nešvakybės – mat ant žemės stovi ir visa tai mato daug jaunų akių.
Nors dauguma užsakovų nori išreikšti savo laimės kupinas emocijas, yra prašymų su itin privačiomis ar liūdnomis žinutėmis. Pavyzdžiui, užsakomos žinutės jau mirusiems žmonėms, o kai kurios tiesiog būna kupinos apgailestavimų, kaip antai prašymai grįžti iš namų išėjusią draugę namo.
Rašymui danguje reikia nuolatinio dūmų pliūpsnio, tačiau spausdinimas danguje yra žymiai efektyvesnė priemonė žinutei danguje parašyti. Spausdinant nereikia nuolatinio baltų dūmų sklidimo, spaudinama dideliais baltais brūkšniais, o vienai raidei parašyti reikia vos 4 sekundžių – o tai yra 17 kartų greičiau nei naudojant įprastą rašymą danguje. Be to, anot L.Arkeno, žinutę išspaudina flotilė orlaivių, kai tuo tarpu rašant tradiciniu būdu naudojamas tik vienas orlaivis.
Vieną žinutę rašo keli lėktuvai:
Tiesa, spausdinimui danguje taip pat reikia daug įgūdžių, nors ir kiek kitokių. L. Arkenas sako, kad visi tokie pilotai turi turėti patirties figūriniame skraidyme, kurio dažniausiai pilotai mokosi kariuomenėje. Figūriniu skraidymas vadinamas tada, kai du ar daugiau pilotų skrenda organizuotai, o vienas pilotas dažniausiai vadovauja skrydžiui.
Visa L.Arkeno komanda yra sudaryta iš buvusių kariuomenės pilotų. Tuo tarpu lėktuvų flotilę sudaro penki antrojo pasaulinio karo SNJ lėktuvai, kurie praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje buvo naudojami pažangioms treniruotėms, skirtoms atlikti manevrus su koviniu lėktuvu, tačiau žymiai mažesniais greičiais.
Naudojant figūrinį skraidymą, žodžius generuoja vadovaujančio lėktuvo kompiuteris, kuris siunčia radio signalus kitiems keturiems lėktuvams, kad būtų sudarytos, kaip L. Arkenas vadina „matricos stiliaus taškų raidės“. Tačiau nepaisant spausdinimo danguje greičio ir efektyvumo, tradicinė rašyba danguje išlaiko romantiką – tiek dėl pasvirusių raidžių žodžiuose, tiek dėl to, kad tai yra mirštantis menas.
Tačiau svarbiausia, kad rašymas (ar spausdinimas) danguje sukuria akimirką, kai visi pakelia akis į dangų ir pažvelgia į žmogaus pažeidžiamumą danguje. Anot C.Jacuzzi, tiek vyras, kuris užsako užrašą sveikinimui su 50-osiomis tuoktuvių metinėmis, tiek jaunuolis, kuris nori pasipiršti savo draugei, demonstruoja, kad meilė yra galingas variklis visiems.
