Paskelbta informacija apie pavojingą „Ryanair“ pilotų elgesį - iki katastrofos buvo likusios sekundės (2)
2015 metų sausio 29 dieną „Ryanair“ lėktuvas skrido iš Londono į Beržeraką Prancūzijoje. Oro uostą temdė rūkas, tačiau 172 žmones turintis lėktuvas vis tiek skrido keistai. Pilotai susiprato tik išgirdę lėktuvo sistemų perspėjimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tąkart „Ryanair“ lėktuvą pilotavo 27-erių pilotas ir 57 metų kapitonas. Žinoma, kaip įprasta, lėktuvą valdė jaunesnis pilotas, kuris turėjo tik 400 valandų patirties. Oro sąlygos buvo itin prastos ir įgula nematė žemės ar jokių vizualinių indikatorių, kurie padėtų orientuotis aplinkoje. Nepadėjo ir tai, kad jaunas pilotas apskritai neturėjo patirties tokiose situacijose – jis dar nebuvo tupdęs lėktuvo, naudodamasis netiksliojo artėjimo sistema.
Tiksliojo artėjimo sistema – automatinė lėktuvo leidimosi sistema, kontroliuojanti ir orlaivio aukštį, ir skrydžio kryptį. Netiksliojo artėjimo sistema kontroliuoja tik skrydžio kryptį – aukštį valdo pilotai. Tai yra saugi sistema, nes pilotams lieka stebėti instrumentus ir ieškoti vizualinių ženklų, kurie padėtų saugiai nutupdyti orlaivį. Ir šįkart sistema veikė gerai.
Problema ta, kad jaunasis pilotas nesekė instrumentų rodmenų, manydamas, kad skrenda pakankamai aukštai. Ką tuo metu veikė kapitonas – neaišku. Likus maždaug 13 km iki tūpimo tako, lėktuvo sistemos ėmė reikalauti kilti aukštyn – signalas „pull up“.
Pilotai komandos paklausė ir saugiai nusileido po 24 minučių. Tik kas nutiko?
O nutiko štai kas – „Boeing 737“ nusileido į žemesnį nei 256,7 metrų aukštį iki tako likus 13 km. Neatrodo taip jau baisu? Jei pilotai dėl kokių nors priežasčių būtų nekreipę dėmesio į perspėjimą, lėktuvas būtų sudužęs po 40 sekundžių. Tai buvo didžiulė klaida, nes valdant lėktuvą netiksliojo artėjimo sistema, negalima nusileisti žemiau numatyto aukščio, jei žemė nėra matoma.
„Ryanair“ teigia, kad nebenaudos netiksliojo artėjimo sistemų (bent jau tokiose situacijose). Pats incidentas yra labai reto tipo, todėl didelių išvadų daryti nereikėtų. Tačiau įdomu tai, kad jei ne Prancūzijos aviacijos priežiūros institucijos, šis incidentas kažin ar būtų tapęs viešu. Niekas nesusižeidė, keleiviai nebuvo išgąsdinti, o lėktuvas galiausiai nutūpė saugiai ir sklandžiai. Kas dabar pasakys, kiek smulkių klaidų padaro pilotai, tačiau spėja jas ištaisyti situacijai nepasiekus kritinio taško?