Lietuvai reikia ne mažiau kaip 200 MWh talpos kaupiklių elektros energijai kaupti: kam to prireikė ir kodėl tai strateginė energetikos kryptis

Kas čia per išsireiškimas.

Kokiu principu veiks energijos kaupimo sistemos. Nelabai aišku ir kodėl pasirinkta būtent du šimtai riba. Kodėl ne penki ar tūkstantis. Aprašyta kažkas bendrai ir miglotai.

Lietuvos poreikis metams yra apie 11,000TWh jei neklystu, tai per diena lietuva prisuka apie 30.136 MWh. 200MWh tiesiog bus balastas balansuoti. Grubiai galima sneketi kad tai bus kokiu 10 minuciu UPS'as Lietuvai. Nes tinklas turi garantuoti stabilu tiekima, dazni ir kt. o kadangi zadam atsijungti nuo rusisku tinklu, matomais turim issukiu su esamomis elektrinimes balansuoti tinkla. Juk parasyta kad 200MWh yra kauno technologijos universiteto studiju rezultatas. Tikekimes, kad atitinkancios realybe. Nesu uztikrintas, bet kruonis negali atiduoti energijos taip greitai, kaip pvz reikia su atsinaujinancia energetika, todel manau ir stumia sita projekta.

balansuot reikia pagal pastatytu elektriniu tipa. pats tinklas savaime gana letai issibalansuoja. juntama tik labai dideliu galingumu staigus atjungimas-ijungimas. Kruoni pastate del ignalinos AE subalansavimo, is esmes paros begyje - todel jis ir letas, bet ten viena mazga modernizavo - kad greiciau reaguotu. kruonis tiktu saules balansavimui - bet pas mus mazai tu saules elektriniu. kurias paros ciklui reikia kompensuot. ir baseinas Kruonio mazas. momentines aprovas gali labai gerai subalansuot pacios vejo elektrines (bet tik jei yra vejo). ypac tos galingiausios. bet cia reikia valdisko tinklu operatoriui turet tiesioginio sparnuotes valdymo prieiga. prie jegainiu apsuku reguliavimo, o ne tik galimybes ijungt-isjungt. taigi turetu tada koki valdiska vejo jegainiu parka kazkur jurioje statyt, kur vejas pastovesnis. arba kazkokiu specifiskai aukstu vejo jegainiu - kad liestu oro srautus 250+ metru aukstyje - kur yra pastovus srautai. o ne kliautis belenkokiais gamintojais - kuriem pofig tas balansavimas. jie teziuri pelningumo ir atsipirkimo cia neaisku kokio tipo bus. nemanau, kad del 20 minuciu uzpirks daug akumu butu gana kvaila. nes lygumose akumu tipo pajegumai patys neefektyviausi. geriausias tipas mums yra hidroelektrines su svyruojanciu baseinu. tiesiog didini arba mazini galinguma ir naudojiesi vandens baseinu. nereikia ten nieko paleidinet-ijunginet. pati upe sunesa vandeni. reguliuoji pastoviai ijungtu rezimu. kazkuria upe reiktu paaukot - pacia didziausia is esmes. manau ant Nemuno dar tilptu dvi - trys . gal ir ant Neries. vistiek Baltarusija Nemuna jau susikus ir gamtosauginiu poziuriu ji mazai vertinga. del saugumo reikia maziausiai dvi turet, arba su dviem nepriklausomais agregatais. Latviai situo apsirupine iki kaklo. taigi galima butu su jais bendradarbiaut balansavime - nusitiest kokia nors paturbinta elektros linija nuo Kruonio + KaunoHE iki Latvijos tu dvieju didziausiu hidro elektriniu. kai atsijungines nuo rusisko ziedo, valdymo operatoriu kiek zinau ir sodins kazkur per viduri. taigi panasu protauja kazkas tinkamai turesim bent 4 atraminiu tasku tinkla. nelabai siaip domejausi smulkmenom. bet manau mum reiketu zenkliai daugiau hidro tipo pajegumu. kazkuri uzpelkejusi uzkampi paaukot. arba zemaiciu aukstumose, arba kazkur rytineje Lietuvos puseje. keliu ezeru kaupiamaji baseina koki nors padaryt. tik ne Kruonio tipo, o dvieju baseinu - aukstutinio ir zemutinio. gal net tiktu reljefas ir geologija kazkur buvusios AE aplinkese, tada atpultu tiest elektros linijas. jei ES finansuoja tokio tipo kaupyklas - vertetu toki grandiozini projekteli stumt. 200MWh cia fignia siaip. labai smulki as manau reiktu nusitaikyt i kazkur 5000 -10000MWh eiles. principe bent viena rajona patvindyt - sukurt vidines gelavandenes marias. su visokiais SPA ir pan. 200MWh cia kazkokie kadenciniai pinigu plovikai uznesa, tikrai ne Lietuvos energetines ateitin orientuojasi... mum reikia galingesniu liniju tankesnio tinklo (daugiau ziedinimo salyje 110-330kV eiles), jungciu su gretimomis salimis ir hidro kaupiamuju baseinu. o vejo ir saules apstatys investuotojai ir taip. ir galesim svilpaut kaip belgai va cia butu tvari ateitis i salies gerove. o ne pvz tankeliu-metalo lauzu pirkinejimai kazkokie, AE statybeles, nesubalansuotas saules statybu elektriniu remimas (turetu remt per kwh supirkima uz babkes is smulkiu) ir pan... ten zlugdytoju-perekupu-konserviniu aferytes.

Juk parašyta, kad baterijos reikalingos MOMENTINIAM subalansavimui. T.y. sistemoje įvykus avarijai, pvz. atsijungus Nord Balt kabeliui, trūkstama energija momentaliai bus paduodama iš baterijų. Baterijos reikalingos tik tol kol bus aktyvuotas antrinis rezervas, pvz, įsijungs Kruonis, todėl nėra jokios ekonominės logikos statyti 5000-10000MWh masyvus, kad jie veiktų pusę dienos. Pasiūlymas balansuoti su vėjo jėgainėm, tai tas pats kas siūlyti pažaisti rusišką ruletę, joks sveiko proto energetikas nerizikuos visos sistemos griūtimi tikėdamasis, kad avarijos metu pūs vėjas. Kiti pasiūlymai irgi į lankas, bet jau tingiu komentuoti.

As nelabai suprantu koks tikslas atsijunginet nuo brell, kuris veikia stabiliai, argi yra buvus kazkada problema? issidestes daugybeje laiko juostu, tad visada subalansuotas, nes pas vienus naktis pas kitus diena ir persijungt i 3 laiko juostu tinkla, kuriame tuo pat metu visiems reikia elektros ir tuo pat metu visiems nebereikia elektros? Atsijungiam tai tik mes nuo brell, vadinasi is latviu elektros nebepasiimsim, is baltarusijos irgi, is kaliningrado irgi ir liekam su nepatikimu povandeniniu kabeliu i svedija, kuris genda be sustojimo ir linija i lenkija. Anglai euro neisivede pasidare brexit, lenkai euro neisiveda irgi pilnai tiketina kad kazkada pasidarys polexit, tai kur musu tas elektros kabelis i lenkija nueis? Lietuvoj saules ir vejo nekazka, tuo pasitiket negalima, nes kitaip reiks uzdraust elektromobilius Lietuvoj

Taip, taip taip, o kai dar pajungs Astravo AE tai brell veiks "dar geriau"... Čia jau reikia laaabai "nesuprasti", kai esi energetiškai priklausomas nuo priešiškos valstybės...

Na, cia AAA sneka. Jei neklystu australija kuri intensyviai investuoja i licio baterijas, turi bendroje sumoje apie 4GWh. Biski tokie overkill projektai sakyciau, kaip lietuvai. 10-20 minuciu yra butent greiciausiai kaip ir raso GNU, kol pasileis kruonis. O del brell, tai gal del to kad nezinai kada kam uzplauks kas rytuose? Gal pats brell ir nestreikavo, bet kam reikia sedeti praeityje. UCTE tinklas siekia nuo siaures afrikos iki pat lenkijos. Kitaip tariant, tinkamai suderinant, gera saules energijos produkcija gali lengvai pasiekti mus, o vejo/vandens energija is musu krastu, gali pasiekti afrika. Pasiuziurek kokiom problemom gyvena kalifornija, kai turi tiesiogine ta zodzio prasme neturi kur deti savo perteklines saules energija, nes USA neturi tokio lygio sinchronizavimo kaip kontinentaline europa. Vienaip ar kitaip europa eis link protingo energijos tinklu vystymo, kuriame svari energija tures pirmuma.

Šis akumuliatorius skirtas tik sisteminės paslaugoms, visus metinius vartojimus galite pamiršti. Šis skaičius apskaičiuotas iš labai daug duomenų per turbūt 10 metų istoriją, kiekvienos valandos svyravimus analizuojant. Jau prieš du metus suskaičiavęs buvau, kad pirminiam rezervui jau tada ličio akumuliatoriai buvo pigiau, nei dujos. Tiesa, iki šiol pirminį rezervą duodavo rusai. Atsisakome - metas įsigyti pirminį rezervą. Ir rusų atsisakyti reikia, nes mes neturime jokio žodžio tinklo valdyme. Ar žinai kokie nuostoliai būtų, jei rusai paimtų ir atjungtų mus, o Kaliningradas neatsijungtų? Milijardais eurų skaičiuok. Čia momentiniai, tik įvykus vienam blackout. Atkurti tinklą neturint pirminio rezervo aktyviai veikiančio gali ir savaitę užtrukti. O tada vis tiek tektų visą infrastruktūrą statyti. Tai ar vis dar nereikia Lietuvai atsijungti nuo Brell, kai jį valdo šalis, kuri energetiką politikai, ir šiaip viską politikai visada naudoja?

jie principe visiskai neturi normalaus ziedinio tinklo. ju tik gal 50 milijonu ir turi teritorijos visa zemyna. gyvena is esmes tik pakrantese. ir kruvos apendiksiniu tinklo atsaku. mes turim salyje beveik dviguba suziedinima (kai ta linija nuo Klaipedos Siauliu kryptim pastiprins). taip kad mum vien srautu paskirstymas jau duoda didesni subalansavimo ir tinklo neuzmusamumo efekta. jei dar kelias kryzmines salyje linijas pertiest - tai galimetu is esmes ir pilnai autonomiska salies energetika vystyt. o cia didziausias saugumo laipsnis energetikoje. ES gi siulo toki varianta prafinansuot - bet tada neiseis konservams su draugeliais plaut babkes is tarpininkavimo ane?