Elonas Muskas teigia, kad „riedlentės“ tipo elektromobilių konstrukcija tuoj bus pasenusi - kuo „Tesla“ ją pakeis?

Kas pakritikuos Musko viziją?

bum į statramstį ir gaisras...

Ant popieriaus puiki idėja, bet nepraktiška. Tai bus "vienkartinis žiebtuvėlis" mažiausiai problemytei iškilus su baterija pvz BMS koks ten suges kurio vertė nuo kelių centų iki kelių baksų, arba kažkas iš tos serijos ir prie jo prieiti neįmanoma, tas suknis visą aptarnavimą. "Riedlentė" nuo seno vadinama kopėčių tipo kėbulu, neblogas sprendimas, dėl jau paminėtų pliusų, dėja ir minusų nemažai turi. Vistik pati geriausia elektromobilio kėbulo konstrukcija yra "backbone" (anglų k.) kai per vidurį turi riebų vamzdį, apvalų, kvadratinį, tarpecinį, ar net iš vamzdelių kaip krano strėlė pvz, kuris gerai atlaiko visas apkrovas visomis kryptimis taip pat labai atsparus sukimui, bet didžiausias privalumas ten galima sukišti sunkias baterijas, bent jau didžiają jų dalį ir jos ten bus žymiai labiau apsaugotos nei "riedlentės" tipo kėbule. Bus dar labiau sukoncentruotas svoris link apačios ir centro, kas labai teigiamai atsiliepia auto valdomumui ir tuo pačiu saugumui. Aptarnauti baterijas vis dar įmanoma jei padaryti tą centrinę dalį išardomą iš apačios, pvz ant hermetiko ir varžtų apatinė dalis galėtu būti priklijuota. Trūkumų irgi turi porą neapsaugo keleivių nuo šoninių smūgių taip gerai, kaip įprasto kėbulo atvejų, bet tas galėtu būti kompensuota kitomis kėbulo dalimis ir toks auto labiau būtu 4 vietų negu 5, nes ta vidurinė dalis vistiek būtu postambė ir užimtu ant grindų per vidurį gale nemažai vietos. Jei aš daryčiau kokį nors prototipą sportinio elektromobilio tai pasirinkčiau hibridinį kėbulą, pagrindas būtu "backbone" (kaip senesnių lotusų), visa tai apdėta erdvine konstrukcija iš aliuminių vamzdžių (kaip senieji lambo) ir visa tai apklijuota kompozitiniu 3 sluoksnių buterbrodu stiklo plastikas - xps kieta puta - stiklo plastikas (Ferrari F40 panašiai buvo tik vieno sluoksnio stikloplastikas), ties kapotais, dangčiais, stogu ploniau ties durim storesnis buterbrodas. Visas dugnas iš bakalitinės neplonoss faneros kaip F1. Visa baterija būtu išimama iš to vidurinio apatinio vamzdžio per vieną galą. Aišku dizainas būtu cool ir aerodinamiškas su ground effect prisiurbimu prie kelio + ventiliatoriai papildomam prisiurbimui kaip tą darė lotus F1 kol neužbanino, su idealiu svorio paskirstymu ir 4 el varikliais ne ratuose, o per pusašius. Būtu tvirta ir lengva konstrukcija, dėja visai netinkama masinei gamybai. Masinei gamybai reikėtu štampuoti aliuminio lapus į 3d detales bet principą būtu galima išlaikyti kaip aprašiau. Man visada buvo įdomu ar galima aliuminį elektrolizės būdu auginti taip kaip pvz plieno lakštai ir vamzdžiai dengiami aliuminiu, kad galutinis rezultatas būtu detalės tokios kaip 3D atspausdintos su lazeriu ir milteliais. Na pvz ant molinės impregnuotos formos užnešam grafito sluoksnelį ir kišam į vonią elektrolizei ir užaginam sluoksnį kokio tik reikia. Ta prasme gal eitu iškarto "užauginti" visą auto pagrindinį kėbulą vienoj elektrolizės vonioj be jokių jungčių ir virinimų. Detalės būtu kompozitinės su užpildais pvz pripurkšti putų į vidų, tai reiškia kaip aviacijoj lengva ir nerealiai stipru. Mano supratimu yra porą problemų grynas aliuminis yra minkštas reikia lydinio nežinau ar eina tą padaryti iš kokio ten duralio, o ne gryno aliuminio. Kita problema reikia daug elektros energijos elektrolizei bet kodėl gamyklai nepastačius on grid saulės ir vėjo jėgainių savo. Va dar radau kiek tinkamesnį pvz https://www.megaev.com/chassis/

Nu va jau galima šnekėti apie baterijų architektūra. Dabar prie rėmo kabinamas padas, bet gali būti baterija pagaminta iš tuščiavidurių vamzdžių kurie ir sudarytų rėmą kartu su baterija. Vienas vamzdis t.y. vienas kompleksas akumuliatorių. Seniau buvo šnekėta apie kvantinius reiškinius kai akumas krauna vienodu greičiu paskirstydamas pakrovima visoms celėms vienoda srove todėl skirtingi vamzdžiai leistų paskirstyti srovę kaip atskiram akumui dėl ko pakrovimo greitis padidėtų, nes neturėtų jokio salyčio su kaimyniniu akumuliatoriu, bet atitinkamai ir srovės tektų paduoti daugiau, nes kaip žinom kaimyno kraunamas mobilekas nečiulbina mano mobilkės akumo. Toliau vamzdinį rėmą akumui galima aprūpinti dujų išmetimu sprogimo metu. Tokius sprendimus turi tankai kurie amunicijos detonavimo metu sprogimo ir degimo bangą nukreipia kita linkme nei salonas, o ličio akumui ypač aktualu.

neaktualu. aktualu nebent teslos akumams

akumas gali būti sujungtas šovinių diržo principu ir traukyti toki dirža su akumu bus galima per belekurias kiaurymes kur telpa. Taigi amžinos problemos su energijos tiekimu jau išsprestos

matai - ten nesiojasi, lankstosi ir maskatuoja tas soviniu dirzas. automobilyje butu issibalansuojanti mase. posukiuose apverstu auto cia taip tiktu nebent dronuose-skraidymo aparatuose. na gal dar laivuose. bet ne auto.

Tas diržas būtu įdėtas į viena iš vamzdžių kurie sudarytų padą ir rėma viename. Galima suprasti, kad niekas nieko neišmaskatuotų, nes visi vamzdynai kurie sudarytų dugną būtų pilni tų batarkių su diržais.

Užsidegiimas artimiausiu metu nebus problema. Peršauta ar pergręžta celė ne tik neužsidega, bet ir išlaiko dalį krūvio. Dedama spec membrana į pačią celę, kuri riboja pralaidumą išaugus temperatūrai, neleidžia perkaisti ir užsidegti. Sukurta karinėms technologijoms, veržiasi į civilinę pramonę. Taip, remontuoti bus beveik neįmanoma, tikiuosi tai demonstruoja pasitikėjimą savo milijono mylių akumuliatoriumi. Jei tiek akumuliatorius atlaikys, tai nebus problema ir tai, kad taisyti neįmanoma. Na omeny jei pasieks panašų patikimumą, kaip ramai.

karine pramone viska konstruoja kad butu imanoma kuo greiciau suremontuot ir pakeist. atstatyt pilna veikluma. amerikieciai net savo tankams variklio bloka padare vos ne keliu minuciu begyje gali isimt ir pakeist nauju. o cia Muskas visiskai kitu tikslu akivaizdziai siekia. kad butu vienkartinio vartojimo prirista prie gamintojo preke. visa jo gamybos politika ant to orientuota. sitas procesas yra gamybine stagnacija ir bandymas monopolizuotis vartotoju rinka. as baudas deliociau uz tokias nesamones - jei buciau rinkos reguliuotojas - nes cia vartotoju teisiu pazeidimas demonstruoja pasitikejima akumuliatorium kurgi ne. cia isvirsta i tai, kad tavo auto vos bevaziuoja - bet taisyt negali, gerint negali, pakeist negali - nes DAR BUHALTERISKAI veikiantis... reikiamos lemputes mirksi karine pramone ten ir tanka pakeistu nauju po kiekvieno ibrezimo - jei nebutu taip brangu. va ten tai inovacijos. o pas Muska ne inovacijos, o komercializacija jau paranojisko lygmens.

Daba riedlentė yra sudaryta iš mažų akumiukų, o 5 - 8 pertvaros nesudarys problemų kurios ir bus vamzdis. Dėl to, kad vamzdis ir bus atskiras akumas jau žinosime, kad akumiukas nustipo būtent tame vamzdyje, o ne riedlentėje. Žiūrint į tai, kad jau yra projaktai kaip sujungti konteinerius su alternatyviom modulinėm važiuoklėmis tai atskiros pertvaros (vamzdis) gali būti tvirtinimo elementas važiuoklei kas leis mašina išardyti ir sudėti kaip lego. Laidų atskrai vedžioti nereikės, nes jie bus suintegruoti su diržu kur bus laikiklis akumiukams. O kelių cimų laimėjimas bus, nes nereikės formuoti rėmo virš riedlentės nes tą vaidmenį atliks vamzdis. Dvigubo sluoksnio nesusidaro, o tik išilginės pertvaros išilgai automobilio rėmo (riedlentės) su akumiukų diržų, įdaru ant kurio ir galima formuoti kas patinka. Dėl paminėto pašnekovo didelio vamzdžio nieko prieš neturiu tik, kad dingsta 5 vieta. Taigi lieka riedlentė su 5-8 pertvarom prie kurių ir kabinasi varikliai, o ne virš jų formuojamas mini rėmas.

O kaip utilizuoti reikes. Kiekvina akuma rankytem traukysit ar su visais akumais i maluna ikisit

Nu kaip šiukšles dabar šiukšlynuose rūšiuoja. Nieko ten kitokio kaip su kitom šiukšlėmis. Svarbiausia, kas jasbūtų galima ergonomiškai išimti. Kitų tipų šiukšlių daug x daugiau ir tai nesudaro problemos, o didžiausia problema jos apdirbimas ir patogus išėmimas.

Neužsimirškit, kad akumai turi būti mašinos apčioje ir pageidautina per vidurį tarp ašių dėl to, kad taip žeminamas svorio centras ir mažinama inercija posūkiuose, todėl akumus dėti į statramčius ar į stogą negalima. Panašu kad tesla roaster, tesla model S ir model 3 yra pakankamai geri sprendimai kur turi būti akumai mašinoj. Idealiu atveju akumai turi stovėti centre dugno, max nutole nuo visų 4 ratų ir apačioje kiek įmanoma, jei tikslas yra saugus ir stabilus auto. Taip pat ir neįmanoma tokių integruotų akumų utilizuoti su minimum pastangų. O kur dingo ta rožinė svajonė antrinei rinkai, kaip tinklų balansavimas ir namų powerwall'ams naudoti grokai degradavusius akumus žemiau 70%? Absoliuti anti ekologija gaunasi su vientisu akumu-kėbulu.

Suprantu, kodėl turi būti apačioje, bet nelabai suprantu, koks būtų skirtumas išdėsčius ne per centrą, o simetriškai per visą plotį. Lygtai inercija ir jėga, reikalinga apversti automobiliui, nesikeičia?

Tam kad mašina nesielgtu kaip smagratis Z ašies atžvilgiu. Tam kad lengvai pradėti ir baigti (staigesnį) posūkį ir mašinai suteikus kampinį momentą aplink vertikalią mašinos Z ašį, tas momentas būtu kuo mažesnis. Tam kad padangoms nereikėtu kovoti su kampiniu pagreičiu pradedant, keičiant ir baigiant posukį nes tada daugiau padangų sukibimo liks greitėjimui ir stabdymui. Taip pat ir Y ašies atžvilgiu taspats kenksmingas kampinis inercijos momentas galioja, tik kiek mažiau įtakos daro aplink X ašį, bet irgi neigiamai veikia. Manot tas nereikalinga šeimyninei mašinai tik sportinėms auto, pagalvokit dar kartą kai važiuosit plikledžiu ar slidžiu keliu žiemą, kuri mašina geriau valdosi kai pradeda nešioti. Tas padeda net jei yra stabilumo kontrolė, pačiai stabilumo kontrolei padeda greičiau gražinti mašiną į vietą judėjimo kryptimi, kad neneštu skersos. Sportinių auto variklio geriausia vieta yra per vidurį mašinos, dėl to pačio "vilkelio" (smagračio) efekto eliminavimo. Tarkim turim 3 skirtingus vienodos masės auto (su vienodias VDV varomus galiniais ratais tarkim) su varikliu priekyje, gale ir per vidurį kurių masės centrai vusų 50/50% tarp ašių. Jas paleidžiam į lenktynių trasą ir jokio siurprizo laimės ta su varikliu per vidurį, tuo didesniu skirtumu kuo daugiau bus posūkių. Nes padangų sukibimas palei cos/sin priklausomybę bus išnaudojamas daugiau įsibėgėjimui ir stabdymui, nei pastoviai kovoti su inercijos momentu aplink vertikalią ašį. Plačiau https://www.pedders.com.au/news/techsto ... -dynamics/ Kad būtu labiau intuityvu pašiūrėkit šitą, jei užknisa formulės veiksmas pabaigoj video. youtube.com/watch?v=jaqS5dJlrjY dar šitas geras youtube.com/watch?v=CHQOctEvtTY PS kodėl susiknisa nuoruodos jei įdedu tubės pilną nuoruodą? Kaip to išvengti?

Technologijos ir pazanga visados yra gerai. Tegu buna ir masina kaip fakelas ar degtuku dezute pradziai, nuo to tasko gales masina ir veliau tobulinti. Visados niekas nepirks pirmos kartos technologiju, nes jie brangus ir bus luztantis, kol nesuras visu jos niuansu, kurias gales istaisyti, praeis pora technologijos kartu. Ideja tikrai verta pagarbos, igyvendinti visados labai sunku jas. Taciau kai jos yra igyvendinamos, tada ateitis tampa jau tikrove... Ir niekas nebegris i praeiti...

Bahuriux, gali daryti konstrukcijos dalimi, tiesiog pagalvoti taip, kad nupjauti galėtum kažką ar pan., kad prieitum po to išimti, nebūtinai nesugadinant konstrukcijos. Ar prieiti išardant salono vidų - daug variantų yra.

tesla eina link to, kad butu kuo maziau atskiru kebulo daliu, tai sitas variantas atkrenta. is principo, tai bateriju turetu uztekti visam automobilio gyvenimui, todel ju nebutu reikalo pakeisti po kazkiek tai metu. nebent yra norima, kad automobilis vaziuotu 30 o gal ir daugiau metu. perdirbant visa automobili, tai jau nera skirtumo, kaip isimsi baterijas

Vizija revoliucinė, žinoma ištinka toks biški šokas: "o ką aš darysiu kai suges?", bet iš esmės viskas labai gerai apgalvota ir ne, ten nebus laidų prie kiekvienos batarkės kaip AAA000 galvoja. Baterijos liesis su korpusu, kurpusas ir bus laidininkas. Tarpai tarp batarkių bus užildyti kažkokia medžiaga, o vėsinimas greičiausiai vyks tik per dugną, nes naujo tipo batarkės daug mažiau kaista. Dėl daug didesnės talpos bus sukoncentruotos labiau į centrą kas padidins manevringumą. Jei tik pasiūlys 1mil. mylių garantiją tada niekas nebaisu, o žalieji gali pašvilpt į dūdą, nes Tesla pati žada perdirbinėt savo batarkes, nes dabartiniai perdirbėjai tai daro labai neefektyviai ir brangiai dėl vienos paprastos priežasties, kad perdirba visas batarkes kartu, o ne vienos konkrečios cheminės sudėties.