Ne paslaptis, kad daugelis pirkėjų japoniškus automobilius laiko patikimesniais. Jeigu ieškote patikimo automobilio, paklauskite kieno nors patarimo, ką įsigyti, ir greičiausiai gausite atsakymą ieškoti „Toyota“, „Honda“ ar kito Tekančios Saulės šalies gaminio. Nors visi turi savo nuomonę apie transporto priemones, peržiūrėjus patikimumo apklausų rezultatus, gautus ištyrus visą automobilių rinką, neretai susidaro įspūdis, jog japoniški automobiliai išties yra patikimesni, skelbia garagedreams.net.

Šios šalies automobilių gamintojų produkcija dominuoja patikimumo tyrimuose ir apklausose. Pavyzdžiui, 2017-ųjų apklausos „What Car?“ rezultatai parodė, kad šešios iš 10 patikimiausių automobilių markių – japoniškos.

Šiame straipsnyje apžvelgsime visą Japonijos automobilių pramonę. Kodėl japoniški automobiliai yra patikimesni už europietiškus ar amerikietiškus? Ar šis teiginys atitinka tikrovę? O gal tai viso labo mitas?

Šiandien automobilių patikimumas priimamas už gryną pinigą

Anksčiau, pavyzdžiui, 20 amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, įprastas garsas ryte (ypač žiemą) buvo užsivesti „nenorinčių“ automobilių „kosėjimas“. Žmonės ilgai sukdavo starterį, kilnodavo kapotą ir neretai besiožiuojančią transporto priemonę palydėdavo keiksmais.

Šios problemos buvo parodytos ir vienoje populiariosios laidos „Aukščiausia pavara“ („Top Gear“) serijoje. Vedėjams buvo nurodyta įsigyti pigius angliškus automobilius „Leyland“ ir lenktyniauti trasoje su „Datsun 120Y“. Kaip laidos metu sakė Jeremy Clarksonas, 120Y parodė pasauliui, kad automobiliai gali būti patikimi.

Tiesą sakant, 21 a. automobilio patikimumas yra laikomas savaime suprantamu dalyku. Net jeigu naujos transporto priemonės turi patikimumo problemų, tik labai retais atvejais dėl jų automobilis neužsives ar rimtai suges. Šiais laikais patikimumo trūkumai yra labiau susiję su kabinėjimusi prie smulkmenų.

Vis dėlto 20 a. septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, prieš išpopuliarėjant japoniškoms transporto priemonėms, lengvieji automobiliai buvo gana nepatikimi ir dažnai smarkiai gesdavo. Taigi, negalima nuvertinti japoniškų automobilių įtakos šios pramonės šakos produkcijos patikimumui.

Dėl tokių įmonių kaip „Nissan“, „Toyota“ ir „Honda“ pastangų ištisa automobilių pirkėjų karta pirmąsyk gavo progą įsigyti išties patikimas transporto priemones, o kiti gamintojai buvo priversti neatsilikti – patobulėjo visa automobilių pramonė.

Šie ankstyvieji japoniški automobiliai, atkeliavę į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) ir Europą 20 a. aštuntajame dešimtmetyje, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien džiaugiamės patikimesnėmis transporto priemonėmis.

Japoniškų automobilių patikimumo priežastys

Išsiaiškinome, kad, apskritai kalbant, japoniški automobiliai yra patikimesni ir padarė didelę įtaką pasaulinei automobilių rinkai. O dabar panagrinėkime, kodėl taip nutiko.

Vienas svarbiausių veiksnių, kodėl japoniški automobiliai yra patikimesni, – Japonijos įmonių sukurtas gamybos procesas.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Japonijos pramonė buvo priversta prisitaikyti ir atsikurti. Šalies gamintojai neišgalėjo įrengti tokių brangių surinkimo linijų, kokias turėjo JAV ar Europa, todėl „sukosi iš padėties“, naudodami prastesnę įrangą ir kurdami procesus bei procedūras, pritaikytas labiau ribotiems ištekliams.

Klysti nebuvo galima, todėl darbininkai buvo raginami stabdyti gamybos procesą, pastebėję broką. Tuo metu JAV ir Europoje masinės gamybos linijos toliau veikdavo, o brokas turėjo būti ištaisomas „po fakto“.

Amerikiečio Williamo Edwardso Demingo idėjos tapo kertinėmis kuriant pažangiuosius Japonijos gamybos ir valdymo procesus. Vienas geriausių pavyzdžių – „Toyota“ gamybos sistema. W. E. Demingo principai buvo orientuoti į atliekų mažinimą, produkcijos išeigos didinimą ir nuolatinį gaminių tobulinimą.

Užuot stengiantis bet kokia kaina pagaminti kuo daugiau produkcijos Japonijos valdymo ir gamybos procesai buvo kuriami nepriekaištingam patikimumui užtikrinti, sutelkiant dėmesį į našumo gerinimą, atliekų mažinimą, defektų aptikimą ir šalinimą, kol nepasidarė nebevaldomi.

Kultūriniai skirtumai

Japonijos kultūra taip pat daro įtaką šalyje gaminamų automobilių patikimumui. Lojalumas įmonei ir didžiavimasis produkcija yra esminiai Japonijos kultūros elementai. Šiai tautai būdingas troškimas stengtis „nesuteršti reputacijos“. Aišku, negalima tvirtinti, kad Europos ar Amerikos automobilių gamintojai nesididžiuoja savo darbu.

Kita vertus, pasiteiraukite bet kurio Japonijoje viešėjusio ar gyvenusio žmogaus, ir jis jums patvirtins, kad Japonijos darbuotojai paprastai pasižymi kitokiu lojalumu savo organizacijoms ir požiūriu į tikslų įgyvendinimą.

Darbo įstatymai ir sąlygos taip pat vaidino reikšmingą vaidmenį ir buvo itin svarbūs pradžioje, kai Japonijos automobilių gamintojai skynėsi kelią į Europos ir Amerikos rinkas. Prisiminkime pirmiau minėtą anglišką automobilį „Leyland“. Gamyklų darbuotojai labai daug streikuodavo, griežtai laikydavosi darbo sutarties normų ar rengdavo kitokias protesto akcijas, todėl sumažėjo gamybos apimtys ir kokybė, taip pat suprastėjo santykiai tarp pavaldinių ir jų vadovų – eiliniai darbininkai nustojo didžiuotis savo darbu ir apskritai sukti galvą dėl įmonės ateities.

Nors inžinieriai galbūt ir sukūrė išties inovatyvių ir įdomių transporto priemonių, tiesiog nebuvo kokybiškos gamybos skatinančios kultūrinės aplinkos. Taigi, automobiliai buvo prastai surinkti, nors ir turėjo įmantrių dizaino elementų. Palyginkite šią situaciją su Japonija, kur darbo įstatymai ir tradicijos įgalino darnesnę ir labiau bendradarbiauti skatinančią aplinką, kuri akivaizdžiai turėjo įtakos geresnei transporto priemonių kokybei.

Konservatizmas dizaino ir kūrimo srityse

Japonijos automobilių gamintojai yra labiau linkę į konservatizmą kurdami, aiškindamiesi ir taikydami naujas technologijas.

Nors toks elgesys sutinkamas ne visada ir yra išimčių, visgi visuotinai priimta manyti, kad Japonijos automobilių pramonės įmonės neskuba savo automobiliuose pritaikyti ir įdiegti dar nelabai pasiteisinusių technologijų.

Europos automobilių gamintojai, priešingai – yra linkę greičiau kurti ir taikyti naujas technologijas. Dėl šios tendencijos japoniški automobiliai retai kada būna išties inovatoriški ir dažniausiai nėra įspūdingiausi ar prabangiausi savo klasėje.

Nieko per daug nestebina nedidelis europietiškas hečbekas, kuriame įmontuota pavarų dėžė su dviguba sankaba ir galingas variklis su turbokompresoriumi. O štai tuo metu japoniškas analogas turės tradicinę automatinę pavarų dėžę ir mažesnio galingumo atmosferinį variklį.

Pasirinkę Europoje arba Amerikoje pagamintą transporto priemonę neretai gausite daugiau komforto ir įrangos. Japonai mėgsta ilgiau tobulinti konkretų technologijos elementą, užuot šokinėję nuo vienos naujovės prie kitos. Geras pavyzdys – „Subaru“. Ši kompanija visų varančiųjų ratų sistemą tobulina ne vieną dešimtmetį ir ją naudoja beveik visuose savo automobiliuose.

Dėmesys transporto priemonių patikimumui

Japonijos automobilių gamintojai taip pat yra linkę projektuoti ir gaminti patikimesnes transporto priemones. Pavyzdžiui, „Honda“: dauguma jos automobilių yra ekonomiški ir patikimi. Šiandien vieninteliai iš tikrųjų sportiniai šios įmonės modeliai yra NSX ir „Civic Type R“.

Palyginkime „Honda“ su Europos gamintojais, ypač vokiečiais, kurių prekių ženklų įvaizdis ir gamybos išeiga faktiškai yra paremti prabangios ir sportinės klasių automobiliais, tokiais kaip „Mercedes AMG“ ar „Audi RS“.

Be to, Europos automobilių gamintojai savo automobilius kuria daugiausia pirmojo savininko pasitenkinimui ir džiaugsmui. Nauja transporto priemone jis tikriausiai važinės trejus–penkerius metus, atsižvelgiant į finansinės nuomos sutarties laikotarpį.

Nors 20 a. devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose bei 21 a. pirmajame dešimtmetyje Japonijos automobilių gamintojai turėjo daugiau įvairių „įdomių variantų“, šiais laikais juos labiau domina patikimų miesto automobilių, sedanų ir vadinamųjų miesto visureigių gamyba, retkarčiais pristatant vieną kitą sportinį modelį.

Tipiškame Japonijoje pagamintų automobilių salone tikrai nerasite labiausiai kvapą gniaužiančių transporto priemonių pasaulyje. Dauguma nesirenka „Toyota“ ar „Honda“ automobilio ieškodamas aštrių pojūčių ir adrenalino („Supra“, NSX ir „Civic Type R“ – išimtys); renkasi ieškodamas kokybės, patvarumo ir patikimumo.

Išvados: kodėl japoniški automobiliai yra patikimesni?

Kaip matome, priežasčių, kodėl japoniški automobiliai paprastai laikomi patikimesniais už europietiškus ir amerikietiškus analogus, yra kelios. Prisiminkime pagrindines:

• 20 a. japonų sukurtas gamybos procesas, orientuotas į mažesnį atliekų kiekį, didesnį našumą ir techninio broko šalinimą gamybinės išeigos sąskaita;
• Japoniškų transporto priemonių gamintojai konservatyviau žiūri į naujų, dar nepasitvirtinusių technologijų pritaikymą ir įgyvendinimą;
• Daugelis Japonijos automobilių gamintojų yra sutelkę dėmesį į patikimų ir ekonomiškų šeimos automobilių dizainą ir gamybą, o ne į sportinius automobilius;
• Nemažą vaidmenį vaidina ir Japonijos organizacinė kultūra bei gyventojų tradicijos.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad ir japoniškuose automobiliuose pasitaiko defektų ir gedimų. Prisiminkime „Toyota“ skandalą dėl akseleratoriaus pedalo, pasibaigusį žmonių mirtimis, sužalojimais ir išmokėtomis milijoninėmis kompensacijomis. Panašūs incidentai kai kuriuos asmenis paskatino tvirtinti, kad japoniški automobiliai ne ką geresni už amerikietiškus ar europietiškus, t. y. kad japonai „išklydo iš kelio“ dar 21 a. pirmojo dešimtmečio viduryje ir dabar tiesiog naudojasi anksčiau užsitarnauta reputacija.

Japonijos automobilių pramonės gamybos procesas nėra apsaugotas nuo problemų –tereikia įdėmiau panagrinėti „Takata“ oro pagalvių skandalą. Beje, dėl šio defekto automobiliai atšaukinėjami iki šiol!

Vis dėlto taip pat yra aišku, kad Japonijos automobilių gamintojai vertina ir didžiuojasi savo produkcijos patikimumu ir kad šalies automobilių pramonė daug prisidėjo prie automobilių patikimumo gerinimo visame pasaulyje. Būtent dėl ankstyvųjų japoniškų modelių šiandien vairuojame patikimesnes ir ilgaamžiškesnes transporto priemones.

Komentarai (3)