Mokslininkai surado naują vandenilio gamybos būdą - ir pigesnis, ir praktiškesnis, ir pritaikomas kitose srityse

įtaisyta žvakė kuriai organizuotas spec elektros maitinimas, (panašiai kaip šiuolaikinių inverterinių suvirinimo aparatų kai uždegamas lankas aukšta įtampa, o virinama žema įtampa didele srove). Maitinamas tas purkštukas suspaustu oru, vandeniu ir truputi vandenilio/deguonies mišiniu pagamintu kitam devaize. Visa tai turėtu veikti išnaudojant "cold fussion", arba LNR kurie nelabai įrodyti, bet nasa irgi tyrinėjo ir nepersenaiusiai buvo čia t.lt straipsnis. Tai tas jo devaizas irgi termolizę naudoja, bet tieisogiai lanko pagalba ir galimai "cold fussion" dasideda į visą šitą reakciją, o gal ir ne kas ten žino.

Kadaise buvo straipsnis, kad sūrų vandenį paveikus radijo bangom, šis ima degti (tiksliau išsiskiria vandenilis, kurį galima uždegti). Per keliolika metų technologija lyg ir neprigijo. Ar ne tas pats bus ir su šia http://www.technologijos.lt/n/mokslas/f ... psnis-3056

Mano supratimu energijos kiekis pagaminti vandeniliui turėtų labai nesikeisti. Taigi, remiamasi prielaida, kad elektra tiesiog taps nereikalinga pastoviai ir už neigiamą kainą gaus. Bet už neigiamą kainą bus elektros, kol bus nelanksčios arba už fiksuotą kainą veikiančios elektros gamybos. Kai ateis laikas diegti vandenilį ar pilnai akumus, tai jau nebebus tos perteklinės elektros tiek.

Tu čia truputį iš Mėnulio iškritai. Kalba eina apie paprasčiausią vandens skaidymą į vandenilį ir deguonį. Nereikia neigiamos elektros kainos, užtenka žymesnio elektros kainų skirtumo dienos bėgyje, kad tai jau galėtų atsipirkti. Pvz., šį rudenį Lietuvoje ne kartą buvo, kad elektros kaina naktį yra mažiau 1 euro už MWh, o dieną sudaro apie 60 eurų už MWh. Tai tokiomis sąlygomis didžiausias pelnas būtų ne iš elektrinių, o tokio kainų skirtumo išnaudojimo kažkokiais būdais. Pvz., Kruonio HAE turėtų klestėti. Kruonio HAE efektyvumas gal 70%, tai ji pelningai veiktų jau esant 1/0,7=1,43 karto kainos skirtumui, o realiai kainos skirtumas sudarė virš 60 kartų!!!

nu as kazkur skaiciau "kazka" apie kruoni, ten aiskino kad efektyvumas tik apie 40%. ir cia kai keite berods pirma siurbline i efektyvesne su valdoma galia. iki tol ten buvo arba nedirba, arba maks projektine galia. ir ten jau kazka rasinejo - kad pakels NK ar iki 55% eiles net. bet cia tikejosi tik - ar gavosi neaisku... nu paskui dar buvo modernizacija - bet nemanau kad is oro 70% taip eme ir padare klestetu tai aisku. net ir 10-15% NK pakanka klestejimui. jei skirtumai elektros balansavimo kainu matuojami KARTAIS!!! bet tam turi but PIRMINES salygos - turi is kazkur but pertekline energija. ir kazkokios labai rimtos teisines isipareigojimo sutartys. Kruonis be vejo ar saules jegainiu parku is esmes niekam nereikalingas va cia turetu but normalus istatymai - kad galetu atsirast daugiau tokiu objektu kaip kruonis. nes jie verkiant reikalingi svariai ateiciai. o musu glusai energetikoje kazkokias nesamones kurpia... kazkoki dubliavima ir monopolizacijas. ir aiskina kad cia pasaulio inovacijos priesakines pozicijos... graudu net skaitinet... kai kazkoks ministrelis komentuoja... ----------- del vandenilio - svarbu ir kiti faktoriai. jei ten vietoj elektrodu kaitins mikrobangomis. cia gal ir efektyviau - nebus gal tirpimo elektrodu bet gi kazkas kitas nusibaigineja tada. - cia reikia prototipu ir realaus pratestavimo. jei tai bus uzdara maza sistema - galbut ir neblogai. susikaupi letais budais vandenilio atsargu, ir kai reikia sueikvoji savo naudoms. bet cia turi rodyt prototipus. o ne kliedet buhalterinius dalykus, kurie ir taip SAVAIME AISKUS. kad juos labiau tirazuosi spaudoje - jokiu pokyciu deja nebus... kur koks nors video? blevyzgos ir tiek.

VK, bahuriux'as šaipėsi iš "vertėjo". Kainų skirtumas nėra viskas skaičiuojant atsipirkimą. Jei Kruonio atveju tai tiesa, nes kapitalas jau atsipirkęs, remontų reikia minimaliai. Bet vandenilio atveju ne visai taip, elektrodai dėvisi, įranga irgi. Taigi svarbu ne tik tai. Kitas dalykas, kelių dienų ar mėnesių kainos skirtumo negalima grįsti ilgalaikio atsipirkimo. Pvz., šių metų naktinės elektros vidutinė kaina (tarp vidurnakčio ir 6 ryto, kai būna pigiausia) 18€/MWh. Likusios paros vidurkis 37€/MWh, kainų skirtumas du kartai. Prie tokio kainų skirtumo net ličio jonų akumuliatorius neatsiperka. Jam reikia vidutiniškai 60€/MWh skirtumo, kad atsipirktų per 7 metus (dabar jau bus sumažėjęs kainų skirtumas, skaičiavau prieš 2-3 metus). Kodėl reikia skirtumo o ne santykio? Nes skaičiuoji investicijos atsipirkimą. Kapitalas nėra nemokamas. Jei dar akivaizdžiau išdėstyti, jei elektra naktį kainuos 0,01€/MWh, o dieną kainuos 1€/MWh, tai su 1 MW talpos akumuliatoriumi uždirbsi 0,99€ pajamas. Per metus net daugiau nei 300€ (tarkime kitų kaštų nėra), o tavo kapitalo investicijos sieks 100,000€.

Siaip tokios kaip kruonis pagrinde reikalingis atominiu naktine akumuliuoti. (neseniai norguos elektra nekainavo nieko nes svedai turejo nesveika pertekliu) taip pat skirta staigiam poreikiui patenkinti uzlimkus kokiai atominiai. Vejas ir saule tik asareles siai dienai.

vejas turi toki dalyka, kad ten yra reguliavimo-valdymo-stabdymo-paleidimo sanaudos. ir yra momentai, kai apsimoka net primoket uz energija, nes tiesiog pigiau sudetingai nevaldyt jegainiu o kai rinka persotinta perteklinems vejo jegainem - tos primokamos energijos bus pilna. ir pastovios. taip kad Kruoniu reikia kuo daugiau+vejo parku+tarpusavio jungciu. jei jurinius parkus kist - reikia ir kazkur zemaitijoj dar vieno Kruonio minimum... bet vejas tikrai ne iki minus 60€/mWh dydziu generuos cia tik ufonautai gali tiketis... ten irgi pinga valdymas - bereduktoriniai generai ateina. ------ del nuliniu kainu... aplamai Norvegai tiesiog kaupia vandens baseinus. ir jiems tas apsimoka - nors elektros kaina ir sokinejanti. bet problema - stabiliu bent menesiniu krituliu turi but. kad kazkiek subalansuot kainu pastovuma. jie ta ktituliu nepastovuma-trukuma svedu pertekliu pasidenge ir tiek. o vat lygumu upes tokiu bedu neturi - nes jas maitina ir pozeminiai vandens istekliai - kurie is esmes yra keliametis-daugiametis krituliu balansas. kuris uz dyka, pas Norvegus to nera - uolose nesikaupia vandeningi sluoksniai jie prisistate balansavimo pajegumu. cia gal jau 200 metu ta krypti vysto. STABILIAI ir remiami valdzios. o vejas tikrai daznesnis nei krituliai. stilius buna tik keliais dienas - valandas. jei vejo jegaines aukstos ir apjungtos pralaidziom ziedinem linijom - tai gal net isvis nebuna prastovu. bet cia reikia vejininkus verst kist dali lesu i linijas. turetu but pvz tokios konkursines salygos - o ne tik "geriausia kaina". saule isvis turi principe labai stabilu paros cikla. ji perspektyviausia kryptis - maziausiai balansavimo sanaudu. ypac jei mazytes elektrines - cia isvis pamatas nesugriaunamos energetikos. su saule net ir licio akumai "atsiperka" - jei protingai paskaiciuota net neprirista prie tinklu sistema. jei jau skatint remimo modelius - reikia butent i tai orientuotis. saules elektrines nera kazkoks balastas viesiems tinklams. kaip pvz vejas. jos aiskiau prognozuojamos. o pas mus dar kazkokiu debiliniu apribojimu prideliojo, ir net ministrelis vistiek aiskina, kad skatina energetika jei tokius kliaksus daro viesai - nu tai matos kad kaimieciu lygio vadyba... elementariai paskaiciuot net nemoka - buhalteriai didieji... vienas net forume matai pasiskaiciavo viena beverti momentini rodikli. pries kelis metus. ir giriasi kad ta ismoko per daug metu investavimo saves i labai rimtus mokslus ir ten kazkokias konsultacijas, kur dabar net ministerijojs dirba pz... man cia sumenkino musu valstybes valdyma energetikoje iki darzelinuku lygio ...

Šiuo metu vėjas 20% poreikio patenkina. Kitais metais turėtų pastatyti apie 300 MW vėjo, GE įrangos, ir čia nedalyvaujant per jokias paramos programas ar aukcionus (kad ir 0 paskutiniame aukcione buvo). Pagal aukcioną berods dar 200 MW turės statyti. Taip kad iki 2025 m. visai realu kad mes pasigaminsime iš vėjo vidutiniškai daugiau nei 60% elektros. Esant dideliam norui, galėtume ir 100% pasigaminti, reikėtų į perdavimo ir paskirstymo tinklą tik investuoti. Naujų pajėgumų efektyvumas bus kažkur 40-45%. Senų vidutiniškai kokie 25-28%. Kruonis su fiksuotų galių turbinomis taip, labiau pritaikytas atominėms, ir taip, išnaudoti galių skirtumus. Tačiau bus diegiamos papildomos turbinos, kurios bus daug lankstesnės, tad labai gerai sueis su atsinaujinančiais šaltiniais. Užlinkti gali ne tik atominė, bet ir elektros jungtys, bet kokio tipo kita elektrinė. Nu nu, AAA, kokį procentą manai Lietuvoje nepataiko vėjo jėgainių elektros gamybos prognozės? Ir kaip manai, kokios yra balansavimo sąnaudos 1 pagamintai MWh iš vėjo energijai? Pagal tai ką rašai, tai absoliučiai nieko nežinai šioje srityje.