Rusų mokslininkai mano suradę būdą patobulinti spausdintas aliuminio detales - tai jas pavers žymiai stipresnėmis

Super cool. Išvis galima būtu gaminti ir išbandyti visokius variklius ir prototipus. Tik priminsiu, kad pvz koks nors amerikiečių sertifikuotas 4 cilindrų aviacinis variklis skirtas GA (general aviation) lycoming O-235, 115AG kainuoja 65000 $, net ir labai senas tarkim 1940-50 metų po kapitalinio remonto vistiek kainuoja nemažiau 25000 $. Taip kad, 3d spausdinimas turi savo panaudojimo sritis kuriose yra nepakeičiamas.

Vargu bau, ar ši technologija gali pakeisti liejimą. Kad ši spausdinimo technologija geresnė už "įprastą" spausdinimą, nereiškia, kad ji bus pakankamai gera atsakingoms detalėms.

Gal alkūninio veleno vožtuvų, ar panašių dalių gal ir nebus pakankamas patikimumas, bet Kionigseg spausdina turbokompresorius savo hiper auromobiliams, tai jau kažką reiškia. Blokus ir galvas taip pat manau galima spausdinti ypač jei tai vienetiniai gaminiai.

Cia net ir kalba neina abie tai, kad, metalo 3D spausdinima pakeis liejimas. Tikrai ne artimoje ateityje. Esme tame, kad liejimas (tai yra skysto metalo supylimas i forma) yra tik galutinis rezultatas viso proceso kuris yra: modelio projektavimas, pirmines formos gamyba, antrines formos gamyba, aisku is pirmo karto normaliai neiseina padaryt reikia keleto prototipu, o tik tada jau liejimas. Jei tau reikia 10000 vienetu tada ok, apsimoka, o va jei reikia 100 cia jau 3D printeriai ateina i pagalba. Liejimas gerai, bet pasiruosimas gamybai gali labai uztrukti. Kita problema su liejimu yra tai, kad kai jau pasidarei forma, viskas, lieji tai ka lieji, praktiskai labai nedaug gali keisti. Jei lieji kazka didesnio nei plaktuku galvutes tai frezuoti nauja forma yra ziaurus pinigai ir vel laiko gaisimas. Kita kalba kai gaminama su printeriu, gali keisti viska is esmes, kad ir kas antra modeli. Metalo 3D printinimas siais laikais jau gana greitas ir kokybe netgi labai gera. Aisku alkuniniu velenu ir voztuvu nelabai kas spausdina bent jau man neteko matyt. O ir kaina nukritusi iki prieinamos bet kam kas kazka prototipina. Vienam mano pazystamam inzinieriui reikejo nestandartines rankenos tokiom mandrom frezavimo staklem, sumodeliavom per geras pora valandu, kinijoj uzsake ir uz poros savaiciu jau gulejo ant stalo. Kaina 250 doleriu. Pasirenki kokia rezoliucija nori kad atspausdintu, metala gali pasirinkti, uz papildoma mokesti gali ir papildomai apdirbti sudeti guolius kur reikia ivores ir panasiai. Kaip, kad niekas pats nebesigamina PCB ploksciu (nebent sportinis interesas) tai pat neuzilgo niekas pats nebesigamins ir gelzgaliu, nebent tai ko atspausdinti negalima.

https://www.3dnatives.com/en/porsche-3d ... 160720205/ Nesakau, kad 3D spausdinimas, kaip gamybos budas, yra geresnis. Tiesiog siuo metodu galima pagaminti lengvas, tvirtas ir tuo paciu monolitines detales, kuriu del savo geometrijos nei isliesi, nei isfrezuosi nei pagaminsi kokiu nors kitu budu. Tam tikrose industrijos to reikia. Kombinuojant 3d spausdinima (metalo) su tradicinaiis apdirbimo budais galima pasiekti, kad detale butu monolitine, maksimaliai lengva ir tvirta, bei preciziskai tiksli. Tarkim spausdinant ta pacia stumuoklio galva - gali atspausdint ruosini ir ji apdorot precizinem frezavimo staklem.

koks cia jum dar spausdinimas? cia 3d liejimas, jei su aliuminiu. arba 3d virinimas - jei gelezis/plienas. kokias bronzas isvis kolkias niekaip 3d nepadarysi... as aplamai manau su metalais gali but pasirinkta kokia nors skardos sluoksniu sujungimo technologija - jei bandys greitint procesa. dabar jis kolkas labai letas... tas Konisbergas ar koks ten - ten vienetinius daro. jus cia prifantazuojat, kad masiskai galima. stakliu reikia labai daug, kad "masiskai" pavaryt kazka... liejime forma gal ir brangi. bet cia vietoj tos formos tu turi vos ne po atskiras stakles kiekvienai detalei nusipirkt... cia dar daug sudo reiks issikt - kol kazkoki metoda normaliai istobulins 3d principu surinkinet... nesuprantu - jum per sunku suvokt - kad pats 3d detales surinkimo principas savaime nieko naujovisko neisrado ir nesukure. pacias medziagas labai sunku sukurt, kad tiktu 3d. o ypac jei kompozitas - tai isvis... kai pvz palyginimui net kokio viruso genetine programa pati savaime uzsiaugina kuna, labai sudetinga organini kompozita ir labai greitai labai dideliais kiekiais... net tokio smulkumo lygmens tchnologiskai beveik nepasiekiam... na gal procesoriu mikruskese bando... o dabartiniai 3d printeriai is esmes tik zaislai kolkas.

Sukurk geriau, nes labai kietas kritikuoti viską iš eilės. Parašiau kiek kainuoja paprastas aviacinis variklis kuris yra super primityvus (dėl to ir super patikimas, dėl to ir kaina nesveika), jį apsimoka ne tik 3d spausdinti, bet su pielyčia iš vientiso metalo gabalo išdrožti verta, nes tokie daiktai kainuoja nesveikai nors ir yra gaminami tradiciškai liejant, tekinant, frezuojant. 3d printeris gali sumažinti specifinio mažų partijų gaminio kainą nuo dešimčių tūkstančių iki kelių, ar keliolikos tūkstančių.

3D pritneris ypač naudingas kai reikia judančias dalis atspausdinti, nes gali jas išlengvinti, sumažinti trintį. Kitas dalykas - prototipuoti gali greitai ir lengvai. Atsargines dalis pagaminti itin greitai ir įmonėms, kurioms sugenda staklės ir stoja gamyba, gali gauti naują detalę per parą, kai gali tekti laukti ir visą mėnesį atsarginės dalies. Pritaikymų yra, svarbu, kad suprastum technologijos apribojimus. Kaip pvz. labai juoką kelia 3D namų spausdinimas, kur suveda viską į sienas ir bando įtikinti, kad sienų pastatymas yra brangioji dalis, sudėtingoji dalis, ar kad atspausdinta iš betono siena realiai bus šilta, kad komunikacijos bus išvedžiotos, įstatyti langai, įrengta hidroizoliacija stogo, nutinkuota, nuglaistyta, nudažyta, išklijuotos plytelės, sustatyti elektros taškai ir t.t. ir t.t. Karkasinio namo konstrukciją su vata gali surinkti per 2 savaites. Dar dvi savaitės ir bus stogas uždengtas. Čia dirbant 3 žmonėms. Tik va bus jau sienos su kokiais 30 cm vatos. Tada abiem atvejais reikia namą tinkuoti iš išorės, iš vidaus suki GKP. Tik va jei jau vertinti poveikį aplinkai, tai 3D atspausdintas namas - ženkliai daugiau CO2 išmeta, maždaug 50% daugiau nei karkasinis.

Na gal su 3d printeriu statant namą bus koks perdirbtas plastikas naudojamas, kur bus pakankama šiluminė varža ir pakankamas tvirtumas taigi visas karkasas bus tuo pačiu metu ir laikanti konstrukcija ir izoliacija ir dekoras, kad nebūtina tinkuoti iš išorės, o viduje tik estetinis remontas o ne tvirtumui kažkokiam pasiekti o tik dėl grožio.. galima pafantazuoti..

Man irgi, kai ziuriu i 3d printinamus namus, atrodo, kad nu ne ta vieta, kur spausdinimas pasiteisintu. Bet jeigu viska siek tiek pakreipt kita linkme, ir pastumt keliolika-keliasdesimt metu i prieki, tai apsauginio luksto atspausdinimas kokiam nors kupolui kolonizuojant kad ir ta pati marsa - kodel gi ne? Nu arba jeigu apie kazka zemiskesnio, tai kazkokias primityvias konstrukcijas gal ir butu galima spausdint. Nu bet kazko, kas tikrai atrodytu prasminga, nesusigalvoja.

buhalteriniai pezalai... nei tu dirbai gamyboj, nei tu ten zinai kaip ten viskas vyksta. vaikiskos sapaliones. kad tau atspausdintu kazkokia suknista detale, tau brezini specialistas uz gera alga ilgiau projektuos, nei ja atsisiust is gamintojo. breziniais gamintojai tikrai nesidalins - ypac esminiu korpusiniu detaliu. o tiekimas siais laikai labai puikiai isvystytas. cia seniau savaitem reikedavo laukt - dabar per para-dvi pristato. butent remontininku padaliniai dabar ir naikinami gamyboje. aplamai gamyboje dabar "perkama" net stakles laikinam naudojimui su specialistu. net nebeinvestuoja verslas i iranga kaip seniau nes debilu buhalteriu valdzioje priviso, kur lempinius mokescius delioja ir paskui atimineja ta iranga, nes kazkokius lempinius istatymelius ne taip kiti buhalteriai suprato ir kazka ten "pazeide". o jus cia svaigstat kad detales gamins su sitais 3d printeriais net plastikiniu langu nebegamina Lietuvoje - is Lenkijos vezasi... nes pigiau ir greiciau... daris cia su 3d printeriais galvas issitrinkit - zaisliukus vaikams nebent paspausdins kokiam nors KTU. jei dotaciju gaus. visa kita megeju lygio nevirsys. cia Lietuvoje. apie namus galit net nesvaigt. 1 auksto nama dabar pastato per 3 men. tipinem betonavimo klojiniu technologijom ir tiponem statybinem technologijom. vien sita suda sumontuot namo atliejimui uztruktu ilgiau. o monolitine kokybe butu zenkliai sudinesne... nu ten naudoja betona su plausu - bet sudas irgi. nepakeis armavimo-betono sutankinimo niekaip... nieko sudetingiau neatspausdinsi kaip karkasa... jei statyt aukstesni 3d nama - sugrius cia tokia ribota technologija dabartiniam lygyje - kad is esmes galima sakyt - kad ji jau zlugus.... palyginimui - daznines-elektrines pavaros keicia pasauli... kombinacijoje su nevykusiais licio akumais net elektromobilizma atgaivino... apie jas straispniu beveik nulis

nu kas per fantazieriai... o tai to betono i Marsa veztis nereikes pagal tave - ane? nusivesi 3d printeri ir siurbs is vakumo buhalterine palaima ir is jos gamins betonini nama - ane? toks principas butu puikus jei nusivezi printeri ir koki kastuva. kasi belenka - verti i ta 3d printeri ir jis tau stato nama. ar ka tau reikia. jei tau reikia ir medziagas veztis - tai jokio privalumo is jo nebera... nes gaunasi ir kebliau ir sudetingiau... as manau jis pritaikomas nebent biologiskai - koki maista sintetint is neuzterstu bioatlieku kokiu... bet sitas lygis nepasiektas dar... ir dar kokius 100-300 metu tikrai nepasieks... bet cia manau bent jau imanoma. elektronikoj greiciausiai irgi bus galima pritaikyt - nes tipines mikroschemos nedaug sudetiniu kompozitu. galesi koki mikroprocesoriu atsispausdint...ar jegos detale - jei standartizacija kaip nors nusistoves - cia manau bent 100+ metu maziausiai irgi prasiostums... statyba tikrai galit pamirst ten jei kur buvo poreikis - automatizuota ir atpiginta zenkliau nei su 3d printeriu galima isgaut...cia tas sunkiai suvokiama tik buhalteriam. ir 3d printeriai vis dar euforijoj - nes tiesiog per daug kvailiu visuomeneje...

Nu, man viska isaiskinint taip, kad tu suprastum, neuzteks nei laiko, nei kreiduciu. Taip, kad... go