Didžiausia hipergarsinių skrydžių viltis: SNDHTOR (sodramjet).

• Pakeistas hipergarsinis tiesiasrautis oro reaktyvinis (HTOR) lėktuvas, vadinamasis „sodramdžetas“ gali skrieti 16 machų greičiu, panaudodamas garso smūginę bangą.
• Eksperimentinis variklis kiniškas, tačiau paremtas amerikiečių prieš 40 metų ir seniau iškeltomis idėjomis.
• Garso smūgio pavertimas degimu sprendžia esminį HTOR lėktuvų trūkumą.

Kinijoje sukurtas „sodramdžetinis“ variklis vėjo tunelio testuose pasiekė 9 machų greitį. Gamintojai teigia, kad tokį variklį naudojantis orlaivis bet kurį planetos tašką pasiektų per porą valandų.

Mokslininkai sako, kad stovinčios nuožulniosios detonacijos HTOR (SNDHTOR) varikliai (angl. standing oblique detonation ramjet engine) galėtų būti pirmoji hipergarsinių – 5 ir daugiau machų – skrydžių viltis, galinti paspartinti tiek keliones po mūsų planetą, tiek ir į kosmosą.

„Daugkartinio naudojimo transatmosferiniais lėktuvais galėtume kilti nuo oro uostų pakilimo takų, įsibėgėti orbtiniam skrydžiui ir galiausiai nusileisti oro uoste,“ naujame Chinese Journal of Aeronautics publikuojamame straipsnyje rašo Kinijos mokslų akademijos mechanikos instituto mokslininkai. „Taip skrydžiai į kosmosą taps patikimesni, įprasti ir prieinamesni."

Ši idėja yra sena HTOR variklio teorinė variacija. Savo ruožtu jis yra variacija tiesiasraučio oro reaktyvinio (TOR) variklio, sukurto, remiantis ne vienos didelio greičio skrydžių variklių kartos pagrindu.

Dabar daugelis komercinių orlaivių naudoja turboventiliatorinius, arba, mažesnių orlaivių atveju, turbopropelerinius, variklius. Jie yra turboreaktyvinių variklių idėjos palikuoniai, priklausantys reaktyvinės stūmos šeimai; turboreaktyviniai ir tiesiasraučiai oro reaktyviniai varikliai yra pusbroliai.

Panašiai, kaip, mokslininkai darbuojasi, tarkime, su stelaratoriais ir su tokamakais, su aušinamais druskos lydalu ir lengvojo vandens reaktoriais, taip ir mažiau populiari TOR variklio idėja gyvuoja nuo tarpukario. Dėl savo dizaino, turboreaktyviniai, turboventiliatoriniai, ir turbopropeleriniai varikliai geriau veikia keleivinių skrydžių zonoje – lėčiau už garsą, Žemės atmosferoje.

SNDHTOR lėktuvai yra naujausia visai kitos panaudojimo sferos atmaina. Iš TOR kilo HTOR, skirti skrieti 15 kartų greičiau už garsą. Kaip ir greičiausiuose vidaus degimo varikliuose ar net raketose, paslaptis yra kuo labiau sumažinti aparato svorį—HTOR varikliai deguonį ima iš oro, užuot gabenę jį bakuose.

Bet dėl to degimo ciklas darosi nepatvaresnis, ir, kaip paaiškėjo gali būti užpučiamas variklio sukuriama garso banga. Tad TOR varikliai savo potencialo taip ir neišvystė.

South China Morning Post (SCMP) praneša kad SNDHTOR tęsia JAV dešimtmečius vykusį darbą. Bet TOR koncepcija buvo vystoma ir Kinijoje. Tačiau vyr. tyrėjas Jiang Zonglin nusivylė HTOR varikliais ir nutarė eiti savo keliu, remdamasis 1980 metais NASA publikuota teorija:

„Jiang su kolegomis sakė, kad jiems esminių HTOR dizaino sipnybių buvo jau gana. HTOR vos pajėgė generuoti nors kokią stūmą, skriedami 7 Machų ar didesniu greičiu. Kuro sąnaudos buvo tokios didelės, kad jokia komercinė aviacijos kompanija nebūtų galėjusi sau to leisti. O jei skrydžio metu kartkartėmis reikėtų iš naujo užvesti variklius, pilotus — nekalbant jau apie keleivius — galėjo ištikti širdies smūgis.“

Svarbiausia SNDHTOR ypatybė – naujasis dizainas smūgine garso banga degimą kursto, o ne užpučia.

„Smūginės bangos pavertimas iš priešo draugu padėjo išlaikyti ir stabilizuoti degimą skriejant hipergarsiniu greičiu,“ praneša SCMP. „Kuo greičiau variklis skriejo, tuo efektyviau degė vandenilis. Be to, naujasis variklis gerokai lengvesnis ir mažesnis už ankstesnius modelius.“

Ką nors konkrečiai teigti apie šį dizainą negalima, nes jo neįmanoma visu greičiu netgi išbandyti vėjo tunelyje — jo paprasčiausia nėra. Dar reikia daug išsiaiškinti ištirti ir įrodyti.

Tačiau panašu, kad SNDHTOR žengia į į hipergarsinių lėktuvų erą, kur ši technologija bus kritiškai svarbi kelionėms ir tyrinėjimams.

Caroline Delbert
www.popularmechanics.com

Komentarai ()