NATO fonetinė abėcėlė – kodėl ją naudoja ne tik kariai?

Ankščiau sėdėjau ofise, kur girdėdavau telefonistus. Dažnai buvo naudojama improvizuota fonetinė abėcėlė, P kaip Petras, arba N kaip Namas. Kadangi nebuvo standartizuota, kartais atsitiktinis žodis ne nepadėdavo, reikėdavo kito ieškot. Kažkas net buvo pasakęs P kaip Pe*is.

O kam telefonistams tai?

Tam, kam ir buvo sugalvota fonetinė abėcėlė – kad aiškiau būtų, informacijos korektiškumui patvirtinti. Redundancy, pertekliškumas.

Bet per telefoną naudoti? Negi trukdžiai yra?

Pradėkim nuo to, kad telefonistės dirbo gana gūdžios techninės įrangos laikais. analoginės telefonijos laikais būdavo tų problemų. Realiai skambinant iš Klaipėdos į Rokiškį balsas keliaudavo analoginiais laidais (kaip garsiakalbio signalas) visą kelią ir jį komutuodavo relės tarpinėse stotyse. Nesi girdėjęs posakio "skambi kaip iš amerikos"? Ir šiaip būna įdomių vardų, ar pvz automobilio numerį sakant gali pasitaikyti netikslumų. (KTS/GDC)

Senesni žmonės neprigirdi. O ir mobai kartais turi savo triukšmų. Užtenka apsinešusio garsiakalbio.

Šio puslapio adminai yra beračšiai tamsuoliai. Klaida pačiam pirmam sakiny. "Sierra, Victor, Echo, Kilo, India arba tiesiog SVEIKI." - pagal tai ką matau bus SVEKI, o ne SVEIKI, abeliai jus abeliai...

Nu dabar jau viskas aiškiau, ačiū

B ir P, H ir Ch,