Mokslininkai ėmėsi tirti, ar mažosios hidroelektrinės Lietuvoje daro daugiau žalos nei naudos

Kviečiu mokslininkus atvykti į Žemaitiją vasarą, pasižvalgyti į tą vietą, kur kažkada tekėjo viena švariausių ir srauniausių Lietuvos upių VIRVYTĖ.

bet koks kalnu upelis juk yra ta pati upe su kaskadom- ir nieks nekalba kad reik pasaulyje kalnus nuverst, nes vanduo tik i 1 puse teka. kiekviena uztvanka sulaiko siuksles, vanduo apsivalo- bebru uztvankos juk nustatyta kad isvalo vandeni, tai panasiai turi valyt ir kaskados. na bebru uztvankos isvalo ir nuo stambiu plaukiojanciu siuksliu, kaskados nelabai, jei nera specialiu gaudykliu. Jei stovintis upelio vanduo blogai , tai kas yra ezeras? juk tai irgi ta pati stovinti upe. negi reikia ezerus numelioruot? Jei pelkes numelioravom, tai reik grazint skola gamtai ir daryt daugiau uztvanku

Aisku niekas nepasakys, bet gal čia del to, kad neperkam Baltarusiskos elektros.

Pagrindinė problema yra žuvų migracija. Lašišinės žuvys migruoja neršt į aukštupius. Dėl hidroelektrinių to padaryt negali, nes žuvitakių prie absoliučios daugumos hidroelektrinių nėra. Tad žuvys neišneršia, neretai ir pačios žūsta. Tie patys suaugę unguriai plaukia neršt į Sargaso jūrą (tarp šiaurės ir pietų Amerikos), o mailius per visą Atlanto vandenyna parplaukia atgal, bet upėse susiduria su užtvankom.

Ne, susiję su ES tikslais mažinti ekonomikos įtaką aplinkai, atkurti diversiją. Mobilunkas, leisk priminsiu, kad dauguma upių kalnuose neturi maistinių medžiagų, atitinkamai ten nėra nei augalų, nei žuvų. Kitas dalykas, ten visa ekosistema susiformavo taip ir prisitaikė.Dabar mes įsikišom, sugriovėme ekosistemą, tai jai susitvarkyti reikės kelių šimtų jei ne tūkstanči metų.