Paaiškėjo viso pasaulio sporto bendruomenę sukrėtusios tragedijos kaltininkas – tyrėjai paskelbė, kodėl sudužo Kobe Bryanto sraigtasparnis (Video) (1)
Po visą pasaulį sukrėtusios katastrofos, kai žuvo NBA žvaigždė Kobe Brayntas ir kiti 7 keleiviai, tyrėjai paskelbė pagrindinę nelaimės priežastį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nacionalinė transporto saugos valdyba (NTSB) praeitą savaitę paskelbė išvadą, kodėl 2020 m. sausį, nukrito Kobe Bryantą ir dar septynis keleivius gabenęs sraigtasparnis „Sikorsky S-76".
Nelaimę lėmė blogi piloto sprendimai, dėl kurių jis tapo dezorientuotas erdvėje ir galiausiai prarado orlaivio kontrolę.
Išsami NTSB ataskaita ir pareiškimas buvo paskelbti po išsamių praėjusių metų avarijos Kalifornijoje tyrimų.
Kaip skelbiama NTSB pranešime, likus kelioms minutėms iki katastrofos, sraigtasparnis kilo aukštyn, kad patektų virš debesų, kai greitai nusileisdamas kairiuoju posūkiu atsitrenkė į kalvą.
Greitai sukdamasis ir nusileidęs pilotas patyrė erdvės dezorientaciją (angl. spatial disorientation) – tai yra priežastis, kodėl sraigtasparnis nukrito.
Erdvinis dezorientavimas įvyksta, kai apgaunami žmogaus pojūčiai, ir šiuo tragišku atveju piloto pojūčiai jį suklaidino.
Kaip žmonės, mes pasitikime daugeliu savo jutimų, kad galėtume saugiai tyrinėti pasaulį ir normaliai orientuotis erdvėje. Tačiau tam tikrose situacijose mūsų jutimai gali mus suklaidinti, blogiausiais atvejais sukelti avarijas.
Kai kažkas dezorientuojasi erdvėje, jutikliai jų vidinėje ausyje yra nesuvokiami. Šie vidinės ausies jutikliai, žinomi kaip neurovestibulinė sistema, informuoja mus, kai judame ar ne. Deja, jie nėra tokie puikūs, kad mus perspėtų, kai labai palaipsniui keičiasi judėjimas – tai lemia erdvės dezorientaciją.
Tai ypač keblu pilotams, dirbantiems tokiomis sąlygomis, kurios neleidžia naudoti kitų jutimų, pavyzdžiui, regėjimo. Tokiais atvejais pilotai turi naudotis orlaivio prietaisais.
Taigi akimirkomis, pavyzdžiui, naktį be Mėnulio ar esant debesims, pilotas gali bankuoti tiesiai to nepastebėdamas, nebent orlaivio prietaisai jo perspėtų. Tačiau kartais pilotai pasitiki savo instinktais, o ne orlaivio rodmenimis – nes biologija mus natūraliai to išmokė.
„Kai sraigtasparnis tęsė staigų nusileidimą, pilotas arba nesekė sraigtasparnio prietaiso rodmenų, arba jam buvo sunku juos interpretuoti dėl įtikinamų vestibuliarinių iliuzijų, todėl pilotas neatgavo sraigtasparnio kontrolės“, - NTSB vaizdo įraše paaiškino dr. Dujuanas Sevillianas.
Skrydžio rekonstrukcijos ir nelaimės video:
Video apie katastrofą:
Katastrofos vietoje: