Jeigu prieš 100 metų žmogus turėjo telefoną, jis vis tiek turėjo pirmiausiai skambinti operatoriui. Sujungimo numeriai JAV buvo pristatyti dar 1916 metais, tačiau tik nuo 1951 metų skambinti už savo miesto ar miestelio ribų tapo įmanoma tiesiogiai – o ne pirma operatoriui.

Tiesioginis nuotolinis sujungimas telefonų operatoriams sukėlė daug rūpesčių ir buvo tikra našta. Senosioms sistemoms sujungti 10 ar 11 skaitmenų numerį reikėdavo daug laiko – kadangi numerį reikėdavo pasakyti žodžiu. Be to, prisidėjo ryšio problemos.

1963 metais Niujorko gyventojams pagaliau pasiūlyta galimybė surinkti numerį spaudžiant mygtukus, o Los Andželo gyventojams tokia galimybė atsirado 1964 metais. Sistema buvo sukurta tam, kad numeris nebūtų atsitiktinai surinktas vien dėl to, kad fone groja muzika arba žmonės dainuoja.

Įprastas mygtukus turintis telefonas skleisdavo 7 garso tonus. Naudotojas tiesiog paspausdavo mygtuką ir telefono ragelyje išgirsdavo dviejų garsų kombinacijos toną. Kartu su kompiuteriu sujungtas mikrofonas laukdavo šių garso kombinacijų ir tokiu būdu iššifruodavo numerį. Dviejų tonų garsas būdavo naudojamas tam, kad sumažėtų kompiuterio klaidos tikimybė, jei kažkas netyčia fone dainuotų ar skleistų triukšmą.

Panaudojant tinklą, septyni tonai sudarydavo 12 skirtingų garsų kombinacijų:

Būtent taip atrodė pirmasis laidinis mygtukinis telefonas. Kaip matote, jame nėra nei * (žvaigždutės), nei # (grotelių) mygtukų. Tuo metu jie dar nebuvo išrasti. Telefonuose jie atsirado 1968 metais, tačiau žmonės nežinojo, ką su jais daryti. Tiesą sakant, jie ten atsirado tik dėl to, kad gamintojai tai sugebėjo padaryti – tai yra, be jokios rimtos priežasties. Kadangi iš 7 tonų buvo suformuota 12 garsų kombinacijų, kompanija AT&T sugalvojo sumontuoti papildomus mygtukus tam atvejui, kad būtų panaudotos visos garsų kombinacijos.

Devintajame dešimtmetyje žmonės išsiaiškino, ką daryti su papildomais mygtukais. AT&T pristatė eilę „žvaigždučių kodų“, kurie leisdavo vartotojui atlikti tokius veiksmus, kaip perskambinti žmogui, kuris ką tik skambino (*69), taip pat pasinaudoti kitomis paslaugomis. # tapo naudingu, kai atsirado balso pašto paslauga, kuri nurodydavo: „Kad baigtumėte, spauskite svarą“ (angl. To finish, press pound).

Šiais laikais # yra vadinamas grotelėmis ir yra puikiai žinomas socialinių tinklų vartotojams. Tuo tarpu svaras reiškia simbolį £, kas yra Didžiosios Britanijos valiutos svaro sterlingo simboliu.

Nors nėra visiškai aišku, kaip # simbolis imtas vadinti svaru, labiausiai tikėtiną paaiškinimą galime gauti iš šeštojo ir septintojo dešimtmečio kompiuterių klaviatūrų – mat # ir £ dalinosi tuo pačiu mygtuku, buvusiu virš mygtuko „3“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()