„Besvorės“ baterijos tampa realybe - šie elementai elektromobiliams, lėktuvams ir dviračiams nepridėtų papildomo svorio

Puiku visas elektromobilis taps kaip vienkartinis žiebtuvėlis su nekeičiama baterija, biški trinktelėsi ir dalis baterijos jau nebeveiks, gerai dar jei neužsitrumpins ir neužsidegs. Jau įsivaizduoju kasko įmokos dydį tokiem auto. Lėktuvams ir EV tieisog permažas energijos tankis dėl mažo viso aparato paviršiaus ploto, o sluoksniuoti daug sluoksnių nevisur to reikia, tai tada jau tokia baterija nebebus "besvorė", nes turės perteklinį tvirtumą ir tuo pačiu masę. Kaina net ir paprasto anglies pluošto yra kažkoks kosmosas ir nevisur jo reikia, O atlieti liejiniai su baterija tai jau net nebe kosmosas, o hiper erdvė palei kainą gaunasi Tiesa anglies pluošto kompozitas turi bjaurią savybę, nors ir laiko dideles apkrovas (5-7 kartus daugiau nei plienas palei masę) ant tempimo ir turi didelį tvirtumą, bet lūžta/trūksta be įspėjimo, kartais tas lūžimas panašus į sprogimą į šipulius. Beterijų atvejų to tikrai nereikia. ------- Apie kompozitines medžiagas, galit drasiai praleisti jei jums tai nieko nesako. Pateiksiu keistą pavyzdį apie kompozitus, buvo bandymų Rutano long-EZ https://en.wikipedia.org/wiki/Rutan_Long-EZ kompozitinis namie iš brėžinių gaminamas lėktuvas. Iš prigimties jis yra kompozitinių technologijų teisingo panaudojimo geras pavyzdys, jis tieisog vienas didelis kompozitinio buterbrodo gabalas, todėl būdamas lengvas nerealiai dideles perkrovas atlaiko, kaip akrobatiniai lėktuvai. Originaliai jis gaminamas iš XPS polistirolo ir padengiamas stiklo audiniais, o lonžeronui naudojamas vienkryptis stiklo pluoštas kombinacijoj su stiklo audiniu. Buvo bandymų pagaminti iš anglies audinių ir pluoštų, tipo bus tvirtesnis ir truputi lengvesnis, bet rezultate skraidymas gavosi labai nemalonus, kaip ant kopėčių sėdėtum, visos vibracijos ir visos pekrovos pataikius į termiką "oro duobę" jautėsi perdaug stipriai. Anglies pluoštas labai tvirtas ir labai mažai keičia matmenis kol priima visą apkrovą, ta parsme ne elastingas, stiklo pluoštas tik truputi nusileidžia ant tempimo palei masę, o S-glass man atrodo truputi atsparesnis tempimui už daugelį ne aerospace grade anglies pluoštų, bet truputi tempiasi kol priima apkrovą, tas leidžia kompensuoti visokius nenumatytus smūgius/perkrovas bet gaminys elastingesnis. Kevlaras, kažkiek atsparesnis tempimui ir lengvesnis, tik dar labiau tempiasi kol priima apkrovą. Pagamintas iš kevlaro toks lėktuvas būtu lengvesnis bet jau perdaug elastingas ir siūbuotu visas, beto kevlaro kompozite nuo pirmos desnės apkrovos pirma sutrūkinėja, sulūžinėja epoksidkė, tada išsinarsto kevlaro siūlai iš epoksidkės ir tik gliausiai pusiau pažeistam gaminy kevlaras pradeda priimti apkrovą, bet jau pervėlu viskas sugadinta, arba apgadinta. Taip pat prastas pasirinkimas naudoti perpusę stiklo audinį su anglies audiniu, pirma trūks anglis nuo puse teorinės apkrovos, nes stiklui reikia didesnio įtempimo ir tik paskui priėmes visą apkrovą trūks stiklo audinys, nes neatlaikys visos apkrovos kai anglis jau nutrūkusi Žodžiu toks gaminys yra silpnas daug silpnesnis nei būtu vien iš stiklo, arba vien iš anglies. Kompozitams kiekvienoj situacijoj yra vienos medžiagos tinkamesnės nei kitos. Beto epoksidkės trapumas/elastingumas turi koreliuoti su audinio tipu, kad dirbtu kartu, o ne atskirai, kaip kevlaro atveju. Žodžiu trapi ir tvirta anglis geriausiai veikia su trapia ir tvirta epoksidke, stiklui per vidurį, o kevlarui elestingiausia epoksidkė reikalinga. Kaip ten bebūtu epoksidkės reikia, kaip įmanoma kuo mažiau, nes kompozite dirba audiniai, o ne klijai.

mazu masteliu gal ir pritaikys tokia ideja. sakykim kai korpuso lygi dalis sudaro bent 90-95%. automobilyje - sunkiai... gausis kazkokia kampuota deze su ratais tada o kokiems telefonu korpusams gal ir tiktu.